Kainų skandalą užgesins PVM lengvata mėsai?

Pasipiktinimo didėjančiomis maisto produktų kainomis simboliu tapęs kalafioro skandalas privertė Vyriausybę sukrusti. Valdantieji siūlo šviežiai ir atšaldytai mėsai taikyti lengvatinį 5 arba 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Tikimasi, kad tai palengvins mažiausias pajamas gaunančių gyventojų padėtį, tačiau netrūksta tuo abejojančiųjų ir manančiųjų, kad kainos toliau augs kaip ant mielių.

Vieningi vartotojai šiandien – didžiulė jėga Lietuvoje pragyvenimo lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES), o pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams – vienas didžiausių. Juk net pigiausios duonos penktadalį kainos sudaro PVM. Nors valdantieji kaip muses nuo savęs vaiko bet kokį komentarą, kad jų sprendimą siūlyti PVM lengvatą lėmė gyventojų pasipiktinimas daržovių ir kitų maisto produktų kainų kilimu, tai akivaizdu. 2009 metais PVM padidintas iki 21 procento „laikinai“, siekiant įveikti krizės padarinius. Per tą laiką buvo įvairių siūlymų jį mažinti, bet visi nugulė valdžios stalčiuose. Tik dabar, kai visuomenės protestai dėl augančių maisto produktų kainų įgauna pagreitį (o tai politikams ypač neparanku artėjant Seimo rinkimams), gyventojams nuraminti ištrauktas vienas iš PVM mažinimo scenarijų. Visgi daugeliui kyla klausimas: kodėl lengvatinį tarifą ketinama taikyti tik šviežiai ir atšaldytai mėsai? Juk mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pirkinių krepšelyje daugiausia vietos užima duona, pieno produktai, makaronai, kruopos, daržovės. Sumažinus PVM ne tik mėsai, bet ir kitiems būtiniausiems produktams, naudą žmonės pajustų labiau. Kita vertus, ar sumažės mėsos kainos taikant lengvatinį tarifą, priklausys ir nuo prekybininkų. Jei valdžia nefiksuos mėsos kainų prekybos tinkluose dabar, dar prieš įgyvendinant sprendimą, ir po pusmečio, kai jis įsigaliotų, kainos gali ir nesumažėti, o pinigai nugulti prekybininkų kišenėse. „Turime valstybinių institucijų – Konkurencijos tarybą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kurios privalo ginti vartotojų teises, tačiau toli gražu negina, – teigia Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė. – Konkurencijos taryba turėtų rūpintis, kad rinkoje vyrautų konkurencija ir produktų kainos būtų palankios vartotojui. Deja, ši taryba neįvertina, kad rinka beveik monopolizuota didžiųjų prekybos tinklų, o vartotojai neturi pasirinkimo. Prekybos tinklai „suvalgė“ visas mažas parduotuvėles. Žmonės, turėję smulkų verslą, išlaikę šeimas, įsigalėjus prekybos tinklams buvo priversti įsidarbinti už mažą kasininko atlyginimą tose pačiose didžiosiose parduotuvėse arba emigruoti iš Lietuvos.“ A. Armanavičienė ragina būti atsakingais vartotojais: ne tik dalyvauti protesto akcijose, bet ir kasdien maisto produktus verčiau pirkti mažose parduotuvėlėse, iš ūkininkų, o ne didžiuosiuose prekybos centruose. „Vartotojai – didžiulė jėga, jei susiorganizuoja. Pakako per akciją tris dienas net ne masiškai neiti į prekybos tinklus, rezultatas akivaizdus: Premjeras sušaukė pasitarimą, prakalbo apie PVM sumažinimą mėsai, o prekybos tinkluose pasipylė nuolaidos, – vardija pasiekimus Lietuvos vartotojų nacionalinės federacijos prezidentė. – Žmonės dažnai į prekybos centrą eina tik pasivaikščioti, nes negali daug ko įpirkti. Kitose Europos Sąjungos šalyse piliečiai net nedirbdami gauna po 600 eurų pašalpų, o Lietuvos gyventojai sunkiai triūsdami teuždirba 400 eurų ar šiek tiek daugiau.“ Žemas pragyvenimo lygis, didžiulės ir tebeaugančios būtiniausių maisto produktų kainos – tai labai brangios valdymo sistemos, valdžios korupcijos rezultatas, įsitikinusi pašnekovė. „Mes, vartotojai, pirkdami prekes ir paslaugas, už visa tai sumokame, nes verslas į kainą jau būna įskaičiavęs viską: ir politikos rėmimą, ir korupcijos, reklamos sąnaudas. Kuo sistema neskaidresnė, tuo pragyvenimas Lietuvoje bus brangesnis“, – tvirtina A. Armanavičienė.

Prabangos prekė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas Egidijus Mackevičius siūlymą mėsai taikyti mokesčio lengvatą vertina teigiamai ir tvirtina, kad ji pirkėjams atpigtų tiek, kiek sumažėtų PVM. „Sumažinus PVM būtų sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos su gretimomis valstybėmis, ypač su Lenkija, kur PVM yra keturis kartus mažesnis nei pas mus. Kai sienų kontrolės nėra, o iki Lenkijos pusei Lietuvos vos 100 ar 200 kilometrų, dėl PVM skirtumo, mažesnių mėsos kainų bei zloto kurso svyravimo mūsų gyventojai ir važiuoja ten apsipirkti“, – teigia asociacijos prezidentas. PVM tarifo lengvata mėsai leistų ne tik sumažinti kainas, bet ir dalį rinkos ištraukti iš šešėlio. Mėsos perdirbėjų atstovo pastebėjimu, Lietuvoje klesti pusiau nelegalus verslas: Lenkijoje perkama pigi žaliava, iš kurios mūsų šalyje gaminami mėsos gaminiai ir pardavinėjami turguose kaip lietuviška kaimiška produkcija. Ši pusiau nelegali produkcija sudaro trečdalį rinkos. „Su pusiau nelegaliu verslu normalus verslas, kuris moka PVM, konkuruoti negali. Mūsų versle maržos yra labai nedidelės, turime labai stipriai pasispausti, kad jis būtų pelningas ir kad galėtume gaminti tai, ko nori vartotojas“, – tvirtina E. Mackevičius. Lietuvos mėsos pramonė Europos Sąjungoje dėl žaliavos nekonkuruoja, valstybės konkuruoja tik PVM skirtumais. Lietuvoje mėsa apmokestinama daugiausia visoje ES – panašus PVM yra tik Danijoje. Asociacijos prezidentas pastebi, kad mėsa mūsų šalyje tampa vos ne prabangos preke. „Sumažinus PVM, mėsos kaina kris, nes mes norėsime konkuruoti ir parduoti daugiau. Be to, tai mažintų pusiau nelegalią gamybą“, – tvirtina E. Mackevičius. Mėsos perdirbėjai atkreipia dėmesį, kad dabar siūloma sumažinti PVM šviežiai ir atšaldytai mėsai, bet ši lengvata negaliotų labai populiariems gaminiams: dešrelėms, kepsniams, šašlykams ar kitiems pusgaminiams. Nors ir laikomi šviežiais, jie nepatektų į siūlomos mokesčio lengvatos kategoriją. „Siūlome į problemą žiūrėti plačiau. Jei šviežiai mėsai būtų taikomas 5 procentų PVM tarifas, tai pigiausiems, populiariausiems tarp mažas pajamas gaunančių žmonių gaminiams: virtoms dešrelėms, dešroms, kepsniams, šašlykams, kitiems pusgaminiams – siūlome taikyti 9 procentų PVM, – aiškina E. Mackevičius. – Tuomet gyventojams nereikėtų važiuoti į Lenkiją pirkti pigiausių lenkiškų dešrelių ir dešrų.“ Pasak asociacijos prezidento, lengvata nebūtina patiems brangiausiems gaminiams: šaltai rūkytai, vytintai mėsai, dešroms ir skilandžiams. Jie galėtų būti apmokestinami kaip ir dabar, nes tai nėra būtiniausi maisto produktai.

Rūpestis prieš rinkimus DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, Ekonominių tyrimų departamento vadovė Jekaterina Rojaka pritaria, kad maisto prekės mūsų šalyje apmokestinamos bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Panašų PVM tarifą taiko tik Danija, bet Danijos ir Lietuvos gyventojų pajamų skirtumai – didžiuliai. Latvijoje tarifas toks pat kaip Lietuvoje – 21 procentas, tačiau latviai taiko lengvatą kūdikių maistui. Austrijoje PVM maisto prekėms yra perpus mažesnis. Dauguma šalių turi tam tikrus lengvatinius PVM maisto prekėms, o Lietuva neturi jokių. „PVM Lietuvoje buvo laikinai padidintas per krizę, bet nėra nieko pastovesnio už laikina, – sako J. Rojaka. – Po kalafiorų skandalo, ypač laikotarpiu prieš rinkimus, valdžiai kilo noras pakoreguoti mokesčio tarifus siekiant teigiamai paveikti žmones, kurie netrukus rinks Seimą. Matyt, tikimasi, kad PVM sumažinimas suteiktų tam tikrą socialinį atspalvį dabartinei politikai. Tačiau PVM mažinimas vienai ar visoms prekėms nėra socialiai orientuotas žingsnis. Lietuvoje socialinė nelygybė didėjo po krizės ir tas atotrūkis nemažėja, o pastarųjų metų mokesčių politika taip pat nepadeda jo mažinti.“ Ekonomistės nuomone, PVM lengvata šviežiai mėsai būtų naudingiausia didesnes pajamas gaunantiems ir daugiau išleidžiantiems žmonėms. „Laimėtų tie, kurie gauna didesnius atlyginimus, perka brangesnius produktus, nes atitinkamai sumokėtų mažesnį PVM,  – įsitikinusi Ekonominių tyrimų departamento vadovė. – Jei mes iš tiesų norime pakeisti situaciją ir sumažinti atotrūkį, vykdyti socialiai orientuotą politiką, reikėtų kalbėti ne apie PVM mažinimą, kuris duotų menką postūmį, bet apie neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą: jis būtų pritaikytas būtent gyventojams, gaunantiems mažesnes pajamas. Pinigai pasiektų tuos, kuriems jų labiausiai reikia.“

Violeta Gustaitytė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.