Kaip įveiksime nasrus šiepiančią kainų krizę?

Ilgokai atostogų ritmu gyvenusi Vyriausybė ir valdančioji dauguma, atrodo,  pagaliau suprato, kad savo veiklos neefektyvumo nebegali toliau dangstyti nei karštais, nei lietingais orais, nes naujas politinis sezonas reikalauja konkrečių veiksmų tiek dėl infliacijos valdymo, tiek dėl elektros ir dujų kainų sureguliavimo.

krize, silumos kainos, elektros kainos, infliacija, seimas

Laukia rekordinės sąskaitos

Premjerė ir Seimo pirmininkė pagaliau pripažino, kad pagrindinė valstybės užduotis per ateinančius metus  – parengti energijos krizės keliamų milžiniškų iššūkių subalansavimo ir kompensavimo planą. Netgi patikino, kad kitų metų biudžete jam bus numatyta nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų.

Žinoma, tą planą reikėjo daryti žymiai anksčiau – nelaukiant neoficialių parlamentarų atostogų pabaigos ir nuolatinio  Seimo opozicijos priminimo. Tačiau atsitiko taip, kaip atsitiko.  Dėl Vyriausybės neveiksnumo gyventojai pradės gauti rekordines sąskaitas nežinodami, kaip jos bus kompensuojamos ir, svarbiausia, ar išvis juos pasieks bent kokia parama. Kol kas iš finansų ministrės ištransliuota žinia, kad kainų kompensavimo šiais metais gyventojams neverta tikėtis.

Be aiškesnės strategijos

Atrodo,kad Vyriausybės ramybės nesudrumstė nė elektros biržoje „Nord Pool“ įvykę rekordiniai sandoriai, kai didmeninė elektros kaina Lietuvai pasiekė net blogiausiam sapne neįsivaizduojamus 4 eurus už kilovatvalandę, nei chaotiškai prasidėjęs antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas, kai vienas iš didžiausių nepriklausomų elektros tiekėjų „Perlas Energija“ vienašališkai nusprendė panaikinti fiksuotos kainos planus savo klientams, o galiausiai – ir nutraukti veiklą.

Kokia buvo valdančiųjų reakcija į tai? Tradicinė. Jokios aiškios strategijos, nerišliai suformuluoti pasiteisinimai ir, žinoma, kaltųjų paieškos. Jau nebestebina, kad kalti tradiciškai tampa opozicijos atstovai, matantys ir pirštu baksnojantys į problemą, o ne tie, kurie problemą turėtų spręsti.

Pasišovė mokyti, kaip taupyti

Tokia Vyriausybės pozicija ypač keistai atrodė Europos šalių kontekste. Dauguma valstybių dar net neįpusėjus vasarai suko galvas, kokių tolesnių pagalbos priemonių imtis, kad sumažintų vartotojų sąskaitas. Priemonių imtasi įvairių – Vyriausybei reikėjo tik atidžiau jomis  pasidomėti.

Tiesa, apie ateities planus užsiminė energetikos ministras Dainius Kreivys. Norėdamas nuraminti visuomenę dėl itin aukštų elektros kainų, jis rimtu veidu paskelbė, kad valdžia tikrai nenusisuks ir suteiks pagalbos paketą – mokys, kaip taupyti! Buvo kalbama apie Energetikos ministerijos kuriamą visuomenės informavimo kampaniją, skirtą gyventojų pamokoms apie elektros energijos taupymą. Bet ar, užuot braižius reklaminius lapelius, kaip taupyti elektrą, ministrui nederėjo užsiimti rimtesniais reikalais? Nejaugi D. Kreivys nesuvokia, kad visuomenė ir taip supranta, kad teks mažinti elektros suvartojimą, ypač tada, kai juos pasieks šaltojo sezono sąskaitos? Jokių energetikos ministro paskatinimų tam nereikia. Ko tikrai reikia, tai ryžtingų veiksmų.

Vis dėlto tokiais jo pareiškimais stebėtis nereikėtų. Rinkoms pradėjus kaisti, o žaliavų kainoms šovus į viršų, ministras prieš žurnalistų kameras ir Seimo posėdžių salėje kartojo, kad energijos išteklių kainos tuoj pradės mažėti, todėl nereikia nieko daryti ir į rinką nesikišti, ji pati viską subalansuos. Kur visa tai nuvedė, dabar matome.

Pasodino ant galinės sėdynės

Bet grįžkime prie Vyriausybės plano, apie kurį garsiai kalba Ministrė Pirmininkė, perimdama vairą į savo rankas ir, matyt, ant galinės mašinos sėdynės palikdama tuščiais pasakymais garsėjantį energetikos ministrą. Juolab kad jis pats iki galo negali paaiškinti energetikos sektoriuje vykstančių procesų. Dėl to net kreipėsi į energetikos rinkos reguliuotoją VERT, kad šis jam paaiškintų „Nord Pool“ biržoje vykstančius procesus. Net ir nelabai energetikos procesuose susigaudančiam žmogui turbūt pakaktų beveik dviejų metų tam, kad suprastų, kaip veikia minėta elektros birža. Jeigu jau ministras imsis visuomenę mokyti taupymo – tai gal visuomenė ministrui gali pasiūlyti pasimokyti ir pagilinti žinias toje srityje, kuriai jis vadovauja?

Pagalbos ranką atstūmė

Ar negalėjo Vyriausybė parengti plano anksčiau, nelaukdama Seimo rudens sesijos pradžios? Galėjo ir privalėjo. Dar birželio mėnesį buvo kalbama apie bendrus opozicinių frakcijų bei ministrų kabineto posėdžius, siekiant suvaldyti tiek energijos kainas, tiek pačią infliaciją. Jau tada sakėme, kad plano rengimo reikia nedelsiant, o ne po kelių mėnesių. Susėskime, teikime pasiūlymus, kalbėkime ir raskime konsensusą. Tiesėme pagalbos ranką, nes nesinorėjo vėl pakliūti į tokią pačią situaciją, kai valdžia imasi sprendimų tik po įvykusio fakto, bet dabar jau aišku, kad einama to link. Vyriausybė visais būdais atidėliojo diskusijas su opozicija dėl minėtų klausimų, susijusių su infliacijos poveikio mažinimu. Premjerė aiškino, kad opoziciją ketina kviesti teikti savo pasiūlymus tik tada, kai Finansų ministerija nubrėš aiškesnį ateities šalies finansų vaizdą. Tik to brėžiamo vaizdo iš ministerijos nesulaukėme nei liepą, nei rugpjūtį.

Nenorima girdėti kitų

Ar tai buvo daroma kryptingai, ar dėl kompetencijos stokos – sunku pasakyti. Aišku tik tai, kad plano dar nėra, o jo patvirtinimas nusikels į rudens sesijos pabaigą kartu su kitų metų biudžetu.

 Vyriausybė savo rankose turi priemonių, kaip galima problemas spręsti efektyviau. Pavyzdžiui, per reguliacinį mechanizmą daryti poveikį galutinėms kainoms už elektros kilovatvalandę ar gamtinių dujų kubinį metrą, fiksuojant ar įšaldant jų tarifus, siūlyti keisti apskaičiavimo algoritmus, kad momentinę mažiausią kainą pasiūlęs gamintojas turėtų galimybę elektra prekiauti rinkoje. Nereikia užmiršti ir valstybei priklausančios Miškų urėdijos vaidmens. Kylant ne tik dujų, bet ir biokuro kainoms, šios valstybinės įmonės pagrindinis tikslas turėtų būti papildomos žaliavinės medienos ir kartu biokuro žaliavos Lietuvoje pasiūlos didinimas. Toks veiksmas bent iš dalies subalansuotų biokuro rinkoje vykstančius procesus. Ar tokie pasiūlymai tikrai populistiniai? Nemanau. Problema tik ta, kad nenorima išgirsti kitos pusės, o dėl to kenčia gyventojai.

Pokyčių nematyti

Beveik prieš dvejus metus energetikos ministras opozicijos atstovams pasakojo, kiek Lietuva turi potencialo ir nepanaudoja savo biokuro, siūlė tvarkyti pamiškes, rinkti šakas, diegti inovatyvius šildymo ir energijos taupymo sprendimus. Laikas eina, tačiau visa tai telieka kalbomis. Sostinės gyventojus šildys ne biokuras, o mazutas, šimtai tūkstančių šeimų gyvens nerenovuotuose daugiabučiuose su sovietinius laikus menančia infrastruktūra. Ar visa tai galima buvo pakeisti per dvejus metus? Gal ir ne, tačiau kadencijai įpusėjus pokyčių nematyti. Todėl kyla pagrįstas klausimas – kas šioje diskusijoje yra populistas?

Manau, kad naujas politinis sezonas – tai laikotarpis, į kurį po vasaros atostogų mažiausiai norėjo sugrįžti Vyriausybė. Bet toks gyvenimas – pavestą atsakomybę nori nenori reikia prisiimti.

 

2022.09.17

Eugenijus SABUTIS

Seimo narys

Susijusios temos – skaitykite: vyriausybė, elektros birža Nord PoolDainius Kreivys, elektros kaina