Kaip „suvystyti“ nepaklusnią žemdirbių savivaldą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė ministro įsakymo projektą, kuriuo ketina įtvirtinti ŽŪM bendradarbiavimo su partneriais, ekspertų atrankos į sudaromus kolegialius organus tvarkas bei partnerių ir ekspertų etikos kodeksą. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nariai svarsto, kad tokių tvarkų patvirtinimas liudija, kad nereikia esamų valdžios socialinių partnerių, toliau bus bendraujama tik su „patogiomis“ visuomeninėmis organizacijomis bei atsirinktais ekspertais.

„Iki šiol būdavo visuotinai pripažįstama, kad vienas iš svarbiausių atviros visuomenės bruožų – nevyriausybinių organizacijų, kurios aktyviai skleidžia savo idėjas, stengiasi gerinti vietos gyvenimo sąlygas ar padeda tiems žmonėms, kuriems pagalba reikalingiausia, gausa. Tik susitelkę gyventojai ar asocijuotos jų grupės kartu gali daryti didesnę įtaką valdžiai ir jos priimamiems sprendimams. Iš poreikio yra susikūrusi ir kiekviena LŽŪT priklausanti organizacija bei daugybė kitų, kurios aktyviai reiškia savo nuomonę įvairiais kiekvienai žemdirbių asociacijai aktualiais klausimais, tačiau dabar norima sudaryti pretekstą jų nebegirdėti“, – teigia LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis.

Vyriausybėje – kaip miške?

LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis.

Ūkininkas ir žodinės liaudies kūrybos puoselėtojas J. Vilionis „Ūkininko patarėjui“ pateikia smagią paralelę: miške vilkas su lape pasigavo zuikį, suėdė, o kas liko – užkasė, pastatė paminklą ir pasitarę užrašė: „Liūdi socialiniai partneriai.“

Pasak LŽŪT pirmininko J. Vilionio, siekiant, kad žemdirbiams neatsitiktų kaip tam kiškiui miške, telieka remtis Lietuvos Konstitucija, kuri užtikrina, kad šalies piliečiai turi teisę dalyvauti savo valstybės valdyme tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Jiems laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama asmenis persekioti už kritiką, pasitelkiant specialiųjų tarnybų žmones. Tad, jeigu asociacijas, visuomenines organizacijas, nevyriausybines organizacijas taip biurokratiškai kiekviena ministerija „įrėmins“, visa tokių organizacijų susikūrimo idėja laikui bėgant praras prasmę, o vėliau galutinai jos nusišalins nuo iniciatyvinės veiklos, bus pažeista atvirumo galimybė demokratinėje valstybėje.

LŽŪT pirmininko J. Vilionio pastebėjimu, pastarosios Vyriausybės programos prioritetiniuose projektuose teigiama, kad Vyriausybė dirbs kaip viena organizacija, o ne kaip atskiros institucijos. Anot jo, vertinant objektyviai, vargu ar rasime nors vieną Vyriausybės įsipareigojimą ar programinį siekį, kurį nuo pradžios iki pabaigos galėtų įgyvendinti viena ministerija, nes daugybė sprendimų apima ne vieną sektorių, technologijų pritaikymo ar atnaujinimo poreikį, reikalauja atsakingo teisinio įvertinimo, duomenimis grįstų analizių, suinteresuotų grupių ar gyventojų įtraukimo.

Pasak J. Vilionio, viename programos punktų teigiama, kad valstybė yra visų žmonių, o Vyriausybė įgyvendina valstybei keliamus tikslus. Ji turi suderinti visuomenės grupių interesus, neiškeldama vienų interesų aukščiau už kitus. LŽŪT vadovas cituoja Vyriausybės programą: „Norime, kad mūsų šalyje visi jaustųsi lygiaverčiai, vertinami, turintys vienodas galimybes. Skirtingų grupių visuomenės nariai turi skirtingų rūpesčių ir poreikių. Vyresnio amžiaus žmonės nerimauja dėl paslaugų prieinamumo ir kokybės. Jaunimui rūpi jų galimybės mokytis ir įsidarbinti. Mums svarbu, kad būtų atsižvelgta į visų visuomenės grupių interesus ir niekas nesijaustų pamirštas. Žmogaus teisės ir orumas – vertybės, kuriomis vadovausimės įsiklausydami į kiekvieno piliečio lūkesčius ir priimdami sprendimus. Mūsų siekis – kad visuomenės nariai šios Vyriausybės priimamus sprendimus įvertintų kaip teisingus visų visuomenės narių atžvilgiu.“ Nei pridėsi, nei atimsi.

Partnerystė – muilo burbulas?

LŽŪT nariai, įsigilinę į ŽŪM pasiūlytą bendradarbiavimo su partneriais tvarkos aprašą, pasak J. Vilionio, suprato, kad pagal siūlomas tvarkas bus sudarytos sąlygos visuomenei dalyvauti konsultacijose ir diskusijoje, tačiau tai bus apibrėžta papildoma ir gana griežta biurokratija, o ne pagrįsta pasitikėjimu bendradarbiaujant ir įvairioms visuomenės grupėms, kurios dalyvauja formuojant agropolitikos gaires. Pasak J. Vilionio, daugelis susikūrusių ir iki šiol ŽŪM traktuojamų socialinių partnerių atstovauja žemės ūkio interesams ir aktyviai dalyvauja, sprendžiant žemdirbiams svarbius reikalus. Tradiciškai nevyriausybinių organizacijų vaidmuo visuomenėje susijęs su vykdoma socialine, politine, ekonomine, vieša ar privačia veikla. Socialinis-politinis nevyriausybinių organizacijų vaidmuo pasireiškia jų narių galimybe savarankiškai reikšti savo nuomonę, sukuriant erdvę pilietinėms teisėms garantuoti. Nevyriausybinės organizacijos kuria tolerantišką aplinką, garantuoja teisinį stabilumą, kai atstovaujami įvairių organizacijų narių požiūriai, viešai reiškiama interesų įvairovė.

Nuomonę pasilik namie

„Mano nuomone, daugiausia abejonių kelia ŽŪM ekspertų atrankos į sudaromų kolegialių organų veiklos tvarkos aprašas ir jo įgyvendinimas, – kalba LŽŪT pirmininkas J. Vilionis, – kiekviena organizacija ir taip susiduria su sunkumais ieškodama asmenų, kuriuos būtų galima deleguoti kaip savo atstovus, vadinamuosius ekspertus, dalyvauti sudaromų ŽŪM darbo grupių, projektų atrankos komitetų darbe. Reikia atkreipti dėmesį, kad jiems keliami itin aukšti reikalavimai. Organizacija, deleguojanti tokį asmenį, jo negali patvirtinti kaip nešališko, nes jį deleguojanti organizacija tikisi, kad toks asmuo gins jį paskyrusios organizacijos interesus. Pagal dabar projekte numatytą tvarką kyla tikrai daug abejonių, ar tose darbo grupėse apskritai kas nors norės dalyvauti.“

Pasak J. Vilionio, kiekviena žemdirbių savivaldos organizacija turės sekti ŽŪM kvietimus teikti prašymus dėl kandidatų į ekspertus, tada surasti galimus pretendentus ir užpildyti siūlomus priedus. Tai būtų prašymas dėl kandidato į ekspertus, jo privačių interesų deklaracija, kuriame siūlomas ekspertas turės įvardyti ne tik savo, bet ir sutuoktinio darbovietes, ryšius su juridiniais asmenimis, įvertinti, ar šis juridinis asmuo dalyvauja ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų viešuosiuose pirkimuose. LŽŪT pirmininko teigimu, ŽŪM sudarytų darbo grupių pavyzdiniame darbo reglamente aiškiai nurodyta, kad tai yra kolegiali ministerijos patariamoji institucija. Darbo grupių sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, be to, balso teisę darbo grupių posėdžiuose turi tik darbo grupių nariai. Ekspertai posėdžiuose dalyvauja patariamojo balso teise. Jie privalėtų pasirašyti Darbo grupės nario, eksperto nešališkumo ir konfidencialumo bei nepriekaištingos reputacijos deklaracijas, laikytis ŽŪM patvirtinto partnerių ir ekspertų etikos kodekso reikalavimų.

Dar vienas paradoksas, pasak LŽŪT vadovo, yra nustatytos formos privačių interesų deklaracija, kuri teikiama ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki pirmojo darbo grupės posėdžio dienos. Be to, ekspertas savo veikloje privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais bei patvirtintu darbo reglamentu, turėti pakankamai žinių ir kompetencijos sprendžiant konkrečius klausimus, nusišalinti, jeigu svarstomas klausimas gali pažeisti Aprašo ir (ar) Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus.

Darbas be atlygio

„Darytina išvada, kad ekspertams keliami itin aukšti reikalavimai, nors jų darbas yra be atlygio, jų patarimai tik rekomendacinio pobūdžio, taigi, bus reikalaujama įdėti daug pastangų ir asmeninio laiko dėl nieko, – rėžia J. Vilionis, – visa tai įvertinus, pateiktas projektas tegali būti traktuojamas tik kaip absoliuti biurokratijos išraiška, administracinės naštos visuomenei didinimas, prisidengiant, kad įsakymo projektas parengtas įvertinus ŽŪM gautą 2021 m. kovo 3 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą „Dėl Žemės ūkio ministerijos sudarytų kolegialių organų veiklą reglamentuojančių teisės aktų“.“

Pasak J. Vilionio, siūlomi projektai galimai yra susiję ir su tuo, kad pastaruoju metu ŽŪM ieško priežasčių, kaip išvengti socialinių partnerių dalyvavimo priimant įvairius teisės aktus. Dėl to žemdirbių savivaldos organizacijos privalo įsiregistruoti kaip lobistai ir paisyti Lobizmo įstatymo nuostatų. Nors vienas šio įstatymo punktas ir kalba apie išimtis, jog lobistine veikla nėra laikoma „viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla“, dalyvaujant teisėkūroje.

Be to, ŽŪM yra įkurtas Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyrius, tačiau Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai paklausus, ar yra pasirašytos kokios bendradarbiavimo sutartys su vadinamaisiais socialiniais partneriais, atsakymas buvo neigiamas.

Kaip pasakoja LŽŪT pirmininkas J. Vilionis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2019 m. balandžio 17 d. konstatavo, jog ,,lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai. Ši teisės norma yra aiški ir nereikalauja papildomų priemonių jos turiniui nustatyti. Todėl ir nagrinėjamu atveju asociacijų tokio pobūdžio veikla nebūtų laikoma lobistine veikla“.

Pasak J. Vilionio, remiantis Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymu, galima teigti, jog asociacijos gali, tačiau neprivalo registruotis kaip organizacijos, vykdančios lobistinę veiklą. Priešingu atveju būtų pažeistas Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime suformuluotas oficialus konstitucinis asociacijų laisvės, lygybės principas ir konstitucinė doktrina.

„Ministerijos siūlomas bendradarbiavimo modelis yra visiškai nepriimtinas, sukonstruotas taip, kad būtų galima pasirinkti sau įtinkančius „ekspertus“, o nepatogius – eliminuoti, – bendrą ir išdiskutuotą LŽŪT narių nuomonę perduoda J. Vilionis, – kadangi parengtomis tvarkomis varžoma demokratija ir išraiškos laisvė, šiam ŽŪM įsakymo projektui nepritariame.“

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotrauka

2021-05-08