Kanapių politikos kuriozai

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio vietų, kontroversiški įstatymai dažniausiai prastumiami pagal vieną formulę. Akcentuojamas uždrausto vaisiaus saldumas, bausmių neefektyvumas, asmens sąmoningumas ir kiti panašūs aspektai. Po šia formule puikiai palenda tokios temos kaip abortai, prostitucijos legalizavimas bei narkotikų dekriminalizavimas. Nepaisant stabilaus Vakarų visuomenių senėjimo, ši logika į visuomenę ir laisvę žvelgia nebrandaus ir maištaujančio paauglio akimis. Lietuvoje šios nuostatos ypač įtakingos tapo su Laisvės partijos atėjimu į valdančiąją daugumą. Vienas iš šios politinės jėgos tikslų – narkotikų dekriminalizavimas. Dėl parlamente augančios paramos narkotikų dekriminalizavimo įstatymui pats metas šiek tiek apžvelgti šią temą.

Narkotikų vartojimo visuomenėje neišvengsime

Teisūs yra tie žmonės, kurie tvirtina, kad visuomet bus asmenų, mėginsiančių vartoti narkotikus. Tačiau mūsų priimami sprendimai gali lemti, kad tokių žmonių gretos gali tiek didėti, tiek mažėti. Dar netolimoje praeityje narkotikų prevencijos srityje Lietuva buvo lyderė. Pavyzdžiui, 2019 m. parengtoje Europos narkotikų vartojimo ataskaitoje pažymima, kad nuo 2015 iki 2017 metų narkotikų vartojimo didėjimas buvo užfiksuotas 17 šalių, įskaitant Švediją. O 9 šalyse, tarp kurių buvo ir Lietuva, narkotikų vartojimas mažėjo. Mūsų šalyje šis rodiklis siekė net 18 proc.

Tačiau situacija pastaruoju metu ėmė kisti į blogąją pusę. Štai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, narkotikų vartojimas 2021 m., palyginus su 2016 m., išaugo bent kartą gyvenime vartojusių asmenų skaičius nuo 11,5 proc. iki 14,1 proc., per paskutinius 12 mėnesių – nuo 3,1 proc. iki 4,5 proc., ir per paskutines 30 dienų – nuo 1,3 proc. iki 1,6 proc.

Populiariausiu narkotiku išliko kanapės. Neatmestina, kad prie šios tendencijos prisidėjo ir Laisvės partijos mėginimai dekriminalizuoti visus narkotikus.

Bausmės nepadeda?

Plataus narkotikų dekriminalizavimo šalininkai tvirtina, kad baudžiamoji atsakomybė nesukuria jokio gėrio, tačiau gali sugriauti žmonių gyvenimus. Išties, toks įrašas asmens biografijoje yra rimtas trūkumas. Šalininkai dažniausiai iškelia švietimo svarbą. Nors švietimas yra svarbus, tačiau čia pamirštama keletas aspektų. Vieną jų savo nemariame veikale „Apie demokratiją Amerikoje“ išryškino prancūzų aristokratas ir valstybininkas Aleksis de Tokvilis. Jis pastebėjo, kad įstatymas savyje turi ir moralės bei edukavimo dėmenis. Bausmių švelninimas gali lemti ir visuomenės požiūrio į problemą švelnėjimą.

Taigi šiandienį ypač kritišką gyventojų požiūrį į narkotikus iš dalies lemia ir bausmių griežtumas. Čia galima pateikti ir grubų, sąmoningai hiperbolizuotą, bet aktualų pavyzdį – Lietuvoje pasitaiko žmogžudysčių, nors žmogžudystės yra uždraustos. Ar tai reiškia, kad turėtume švelninti bausmes už jas? Veikiausiai visi sutiksime, kad ne.

Geresnė, bet vis tiek bloga alternatyva

Tenka pripažinti, kad naujasis įstatymo projektas, kuriuo siekiama į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) perkelti tik nedidelio kanapių kiekio turėjimą, yra adekvatesnis už savo pirmtaką. Šįkart vietoje visų narkotikų pasirenkama tik viena jų rūšis. Vis dėlto, kaip jau minėta, būtent kanapės yra labiausiai paplitusi narkotikų rūšis šalyje. Todėl tikėtina, kad bausmių mažinimas neigiamai paveiks kovos su narkotikais rezultatus. Kita vertus, teisingumas reikalauja ir bausmės proporcingumo.

Tai akcentuoja marihuanos dekriminalizavimo šalininkai. Jie gana racionaliai teigia, kad nėra gerai, kai už vieną klaidą sugriaunamas žmogaus gyvenimas. Su šiuo teiginiu būčiau linkęs sutikti, bet problema išlieka, nes iniciatyvos šalininkai sąmoningai ar ne nenupiešia viso paveikslo. Keletas aspektų, apie kuriuos paprastai nutylima – praktikoje atskirti asmenį, kuris išties turėjo nedidelį marihuanos kiekį savo reikmėms, nuo to, kuris siekė jas platinti, nėra taip paprasta. Narkotikus platinantys asmenys gali būti linkę pasinaudoti šia spraga. O ir siūlomos bausmės yra labai mažos. Siūloma pirmąjį kartą su maišeliu marihuanos įkliuvusį žmogų bausti įspėjimu arba bauda nuo 30 iki 250 Eur. Įkliuvęs dar kartą galėtų susimokėti nuo 250 iki 400 Eur. Tačiau garsiai muziką leidęs asmuo už kaimynų varginimą baudžiamas gerokai stipriau – pirmąjį kartą prasižengęs triukšmadarys baudžiamas nuo 100 iki 600 Eur bauda. Antrąjį kartą prasižengęs asmuo baudžiamas nuo 500 iki 1 000 Eur bauda. Nuoširdžiai abejoju, kad garsus muzikos klausymas yra triskart blogesnis už narkotikų vartojimą. Bet marihuanos dekriminalizavimo šalininkai akivaizdžiai galvoja būtent taip.

Kontekstas irgi svarbus

Pabaigai siūlau pažvelgti į kontekstą. Pirma, Laisvės partija, kalbėdama apie narkotikų dekriminalizavimą, kartoja su civilinėmis sąjungomis atidirbtą modelį. Siūlomą įstatymo pataisą pateikia kaip didžiulį kompromisą ir absoliutų minimumą, kurį privalo pasiekti Lietuva. Prognozuotina, kad tokią retoriką matysime vis dažniau. Faktai, bylojantys, kad iki tikro kompromiso dar tolimas kelias, pavyzdžiui, neadekvačiai mažos baudos, liks paraštėse.

Antra, paraštėse liko kurioziška situacija – Lietuvos valdžia kol kas yra įšaldžiusi kanapininkystės įstatymo projektą. Trūkstant tinkamo teisinio reguliavimo, šalies ūkininkai negali deramai vystyti medicininės paskirties kanapių auginimo verslo. Nors nemaži darbai jau buvo padaryti, pavyzdžiui, pritraukta užsienio investuotojų, susikūrė sėklininkystės įmonės, pradėta gabenti technika kanapėms perdirbti, tačiau ūkininkams palankaus reguliavimo šalyje dar nėra. Jiems paliktos tik nerentabilios galimybės – pluoštas ir arbata. Todėl norėtųsi, kad valdžia neapsiribotų planais sumažinti baudas narkotikus vartojantiems asmenims, bet ir atsižvelgtų į agroverslo poreikius.