Kas gaudo elektros naudą?

Brangstant elektrai politikai siūlo investuoti į atsinaujinančius energetikos šaltinius. Todėl vis daugiau ūkininkų svarsto elektros gamybai įdarbinti saulę. Deja, „Ūkininko patarėjo“ redakciją pasiekia žinių, kad kai kurie saulės elektrinių naujieji savininkai rankomis iš džiaugsmo neploja, juos neramina daugybė neatsakytų klausimų.    

Saulės elektrinė ūkyje pastatyta dalyvaujant Kaimo plėtros programoje.

Iškilo daug klausimų

Į ŪP redakciją kreipėsi ūkininkai, turintys saulės elektrines. Jie išsakė savo nuomonę apie įmones, montuojančias saulės elektrines, kurios, anot pašnekovų, dirba neatsakingai. „Žodžiu, tiems, kurie saulės elektrinę montavo, buvo svarbu tik pinigus pasiimti. Su visa reikiama informacija jie nesupažindino, nepasakė, kad galime įsijungti saulės elektrinės stebėjimo monitoringą ir taip kompiuteryje ar mobiliajame telefone sekti elektrinės darbą. Sumontavo elektrinę, o apie monitoringą net nekalbėjo, tiesiog praleido šį momentą“, – sakė savo tapatybės nenorėjęs atskleisti Kėdainių r. ūkininkas S. P. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Saulės elektrinę savo lėšomis įsirengęs vyras pasakojo, kad jį domino galimybė turėti savo saulės elektrinę. Ūkyje ji buvo pastatyta 2020-ųjų gruodį. Anot pašnekovo, iš tamsiuoju laikotarpiu pastatytos elektrinės realios naudos jis iš karto nepešė – montuotojai jį informavo, kad maždaug nuo spalio 15 d. iki kovo 15 d. saulės elektrinė elektros beveik negamins. Jam knietėjo sužinoti, kiek elektros tuo metu pagamina saulės elektrinė. Tačiau kaip tą sužinoti?

„Monitoringo neturėjau ir neturiu, todėl tik gavęs sąskaitą sužinau, kiek per mėnesį sunaudoju elektros. Noriu, kad sutvarkytų monitoringą, tačiau su rangovais, kurie pastatė saulės elektrinę, susisiekti sudėtinga. Jie dažnai neatsiliepia į skambučius, o kai atsiliepia, tai neturi laiko atvažiuoti. Todėl žiemą aš visada moku kainą, nurodytą sutartyje, kaip ir visi vartotojai. Ir taip jau antrus metus. Aš nežinau, ar sutaupau, ar ne. Nenoriu pyktis su įmone, žinau, kad nieko nepešiu. Tačiau parašykite visiems, kad kiti, kurie statysis saulės elektrinę, žinotų, kad neapsigautų, kad iš karto prašytų pajungti monitoringą. Mane domina ir kiti klausimai. Pavyzdžiui: kaip apskaičiuojamas kiekvieno mėnesio į tinklą patiekto ir paimto elektros kiekio balansas? Kur keliauja neišnaudotos, perteklinės elektros energijos likučiai? Kodėl per metus sukaupta ir nesunaudota elektros energija likviduojama? Ar už saulės elektrinės sukauptą energijos perteklių gyventojai gali gauti kompensaciją? Jei taip, tai kokia kompensacija priklauso ir ką vartotojas turi daryti, norėdamas ją gauti?“ – klausimus žėrė optimizmu netrykštantis vyras.

Pastatė ir „nusiplovė rankas“

Dalia Andžela Ėmužytė pasakojo, kad jos ūkyje saulės elektrinės stebėjimo monitoringas nebuvo pajungtas, todėl ji nežinojo, ar elektrinė gamina elektrą.

Širvintų rajone ūkininkaujanti Dalia Andžela Ėmužytė saulės elektrinę, kainuojančią per 20 tūkst. Eur, pasistatė dalyvaudama Kaimo plėtros programoje. Pasak pašnekovės, jei ne Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), per kurią ji vykdė šį projektą, nežinia, ar šiandieną saulės elektrinė būtų veikusi. „Pernai spalį UAB „Sinergija LT“ man pastatė saulės elektrinę. Paskui prasidėjo cirkai. Lapkritį, gruodį, sausį, vasarį už elektrą mokėjau labai dideles sumas. Kai paskambinau vadybininkui, jis man pasakė, kad elektrinė žiemą nedirba, kad pavasarį viską atsigriebsiu, nes neva pas mus žiemą saulės nėra. Tačiau man žmonės pasakė, kad elektra yra gaminama ir žiemą, nes saulė būna“, – istorijos pradžią „Ūkininko patarėjui“ išdėstė ekologinio ožkų ūkio savininkė.

D. A. Ėmužytė pasakojo, kad jos ūkyje saulės elektrinės stebėjimo monitoringas nebuvo pajungtas, todėl ji nežinojo, ar elektrinė gamina elektrą. Tik sąskaitose ji stebėdavo didžiules sumas, kurias reikėdavo sumokėti. Ūkininkė stebėjosi, kad ir pavasarį, kai buvo žadama, kad elektrą gamins nuosava saulės elektrinė, sąskaitos nebuvo mažesnės. „Kai saulė plieskė visu tempu, aš pradėjau skambinėti ir prašyti, kad atvažiuotų ir surastų visus galus. Tačiau vadybininko nesulaukiau. Kol aš jiems nepagrasinau NMA ir nepasakiau, kad čia yra vykdomas projektas, joks technikas į ūkį nevažiavo. Išsireikalavau, kad technikas atvyktų. Jis prisistatė kitą dieną po skambučio. Tuomet jis kažką pakrutino, pajudino ir elektrinė pradėjo gaminti elektrą. Aš pasiteiravau, kas dėl jų nekompetencijos, kad elektrinė nebuvo sutvarkyta iki galo, man kompensuos per 700 Eur nuostolį už elektrą? Klausiau, gal ir jie prisidės prie nuostolių padengimo? Juk ne dėl mano kaltės šie nuostoliai atsirado. Nežinau, kaip su jais kalbėtis. Galbūt teisiniu keliu“, – nuoskaudų neslėpė moteris. D. A. Ėmužytė stebėjosi, kodėl milžiniškus pinigus imančios įmonės nepaaiškina žmonėms, kad turi būti pajungtas monitoringas, dėl kurio būtų buvę aišku, kad elektrinė neveikia. Kodėl apie monitoringą yra sužinoma tik tada, kai jau būna pasirašytos sutartys? „Mes techninių dalykų nesuprantame, todėl nenorime, kad mus mulkintų. Monitoringą man sutvarkė tik birželio viduryje“, – pridūrė ūkininkė.

Įžvelgė nesusipratimą

ŪP pakalbino atsitiktinę įmonę, montuojančią saulės elektrines, ir pasiteiravo, kokią praktiką jie taiko dėl monitoringo prijungimo. „Jei yra internetas, monitoringas prijungiamas prie interneto. Tuomet ne tik rangovas, bet ir klientas gali stebėti elektrinės darbą. Monitoringas įeina į daugumos saulės elektrinių komplektaciją. Nebent žmogus neturi interneto ir negalima prie jo prijungti monitoringo. Jei išsprendžiamas interneto klausimas, monitoringas taip pat sutvarkomas. Nežinau įmonės, kuri nesutvarkytų monitoringo. Manau, kad jei jo nesutvarko, tai tik dėl nesusipratimo arba šį darbą daro meistras, kuris nėra tuo suinteresuotas ir nori kuo greičiau savo darbus užbaigti. Monitoringą juk reikia paleisti, suprogramuoti, tai užtrunka“, – atsakė kompetentingas specialistas.

Elektros gamybai įdarbinama saulė.

ŪP pabendravo su UAB „Sinergija LT“ projektų vadovu Justinu Kuodzevičiumi, kuris sakė, kad situacija D. A. Ėmužytės ūkyje jam yra žinoma. „Buvo nesusikalbėjimų su pardavimų vadybininku Juliumi Meškiu, tačiau tikiuosi, kad blogu žodžiu neminėsite. Kuomet buvo paleidinėjama saulės elektrinė, aš pats buvau ūkyje su montuotojais ir šeimininkei sakiau, kad jei norite monitoringo, reikia interneto ryšio. Tačiau šeimininkė į tai numojo ranka. Mes jokių gedimų nematėme, šeimininkė, matyt, taip pat nenueidavo pasižiūrėti inverterio ekranėlių, kol negavo didelės sąskaitos už elektrą. Mes būtume anksčiau sureagavę. Aš savo įmonės neteisinu, bet mėgstu teisybę. Mes ne ekstrasensai, kadangi monitoringo nebuvo, nežinojome, kad elektrinė nedirba. Aš pats nuvažiavau, sutvarkiau ir ji pradėjo veikti“, – pasakojo J. Kuodzevičius. Jis paminėjo, kad ekologiniame ūkyje buvo sutvarkytas monitoringas, todėl dabar visa elektros gamyba yra matoma.

Pasak pašnekovo, monitoringas – geras dalykas. Tačiau dėl labai didelių elektros įtampos šuolių iš „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) tinklų, kai įtampa būna labai aukšta ar maža, monitoringas atsijungia. Ir tai jau ne montuotojų problema. Tai – žmonių žinių stoka. „Bandau savo kompanijoje įskiepyti tą dalyką, kad žmones su tuo reikia supažindinti. Mes esame sudarę informacinius aprašus. Jei iškyla abejonių, gali mums skambinti“, – redakcijai sakė projektų vadovas.

Kompromiso nerado

J. Kuodzevičius teigė, kad su D. A. Ėmužyte bendravęs vadybininkas J. Meškys yra bendrovės padalinio, esančio Mažeikiuose, pardavimų vadybininkas. „Tiesa, kad D. A. Ėmužytė Juliui pagrasino teismais, tuomet Julius man paskambino ir paprašė, kad nuvažiuočiau į ūkį, nes ten kažkas neveikia. Aš mečiau savo darbus ir nulėkiau, mano sąžinė rami. Mūsų vadyba pavasarį yra perkrauta darbais, galbūt kažkas jai neatrašė, tačiau J. Meškys sakė, kad visi susirašinėjimai yra. Juose buvo rašoma, kad kai tik galėsime, aplankysime D. A. Ėmužytę. Mes su ja bendravome, tad netiesa, kad pradėjome bendrauti tik tada, kai pagrasino“, – atvirai ir nuoširdžiai ŪP kalbėjo J. Kuodzevičius.

Pasiteiravus apie kompensaciją, ar ji būtų įmanoma, J. Kuodzevičius atsakė, kad šį klausimą ūkininkė turėtų išspręsti su vadybininku J. Meškiu, kuris su ja yra pasirašęs sutartį, bei rasti kompromisą. „Gerai būtų, kad ir jis pats ją aplankytų. Mes įžvelgėme savo kaltę, kad nespėjome greitai nuvažiuoti ir patikrinti keletą savaičių, tačiau tikrai nesame kalti už visą pavasarį. Kodėl ji kreipėsi tik tada, kai gavo didelę sąskaitą? Būtų pasakiusi pirmą mėnesį, būtume iš karto sureagavę. Įrodymo nėra, nes nebuvo monitoringo duomenų bazės, negalime traktuoti, ar elektrinė dirbo, ar ne. Iš profesinės pusės galiu pasakyti, kad niekas nežino, kaip ten buvo. Gal ji šildėsi namus elektriniais radiatoriais? Ji varo į vienus vartus, kad mes nepagaminome elektros energijos, bet gal tuos mėnesius ji labai daug vartojo? Irgi yra tiesos, žiūrint į kitą pusę. Aš niekada nemėgstu pulti žmonių, bet kai lipa ant galvos, ieškome sprendinių. Jei nori kompensacijos, reikia gražiai kalbėti, o ne gąsdinti visokiomis instancijomis, iš kurių gavo paramos“, – kalbėjo J. Kuodzevičius. Jis patarė redakcijai pasikalbėti su pačiu J. Meškiu. Tačiau pardavimų vadybininkas buvo nekalbus. Vyras iš karto pasiteiravo, kokia bus straipsnio esmė ir ką ŪP nori sužinoti. „Dėl ko ji kreipėsi į jūs? Dėl to, kad nesuprato, ką turi padaryti, ar turi kokią pretenziją? Ji kreipėsi į mus, mes pateikėme atsakymą raštu, daugiau nieko negalime komentuoti.

Jei norite šnekėti, perduosiu mūsų atstovei viešiesiems ryšiams, ji atsakys jums į visus klausimus, kurie jus domina, aš nesu įgaliotas. O dėl iškilusių problemų nieko pakomentuoti negaliu, aš bendravau tik techniniais klausimais: kaip įrengti ir pan. Nieko nekomentuosiu, nes nežinau, kokia straipsnio esmė: ar tai švietėjiška, ar jūs norite įsivelti į dviejų subjektų ginčą. Elektrinė veikia, viskas padaryta, o kad ten buvo kažkokie nesusipratimai su ESO, mes nieko negalime komentuoti. Sąskaitos nėra susijusios su saulės elektrine, jos yra už vartojimą, o ne už elektrinę“, – rėžė J. Meškys, žadėdamas, kad kitą dieną ŪP korespondentei paskambins atstovė viešiesiems ryšiams. Tačiau skambučio taip ir nebuvo sulaukta.

Elektros kiekis kaupiamas dvejus metus

ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.

ŪP pakalbino ESO, su kuriuo sutartis yra sudarę abu ūkininkai, ir paprašė atsakyti į skaitytojams rūpimus klausimus. Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas sakė, kad daugiau nei 26 tūkst. prie ESO valdomų tinklų prijungtųjų yra gaminantys vartotojai. Iš jų daugiau nei 20 tūkst. yra įsirengę elektrines savo vartojimo objektuose, 6 tūkst. turi nutolusias elektrines. „Gaminantiems vartotojams ESO įrengia dvikryptės apskaitos elektros skaitiklį, kuris apskaito iš tinklo paimtos elektros energijos kiekį ir į tinklą pateiktos energijos kiekį. Kiekvieną mėnesį skaičiuojamas į tinklą patiekto ir paimto elektros kiekio balansas. Jeigu į tinklą patiektas kiekis didesnis nei paimtas iš tinklo, likutis perkeliamas į tolimesnį mėnesį. Taip elektros kiekis kaupiamas dvejus metus – nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d. Jeigu suvartotas kiekis yra didesnis nei pagamintas, tuomet naudojamas anksčiau sukauptas rezervas. Jeigu ir šio neužtenka, elektra perkama iš tiekėjo įprasta tvarka. Iš tinklo suvartotos energijos kiekius ir trūkstamos, atgautos, sukauptos energijos skaičiavimus vartotojas gali matyti tiekėjo pateiktose sąskaitose už suvartotą elektros energiją“, – sakė P. Kalmantas.

Pasiteiravus, kur keliauja neišnaudotos, perteklinės elektros energijos likučiai, jis atsakė, kad fiziškai į tinklą patiekta elektra tą pačią akimirką yra suvartojama kitų vartotojų. Komerciškai šis kiekis yra užskaitomas to kliento elektros tiekėjui, kuris yra atsakingas už kliento į tinklą patiektos ir iš tinklo paimtos elektros energijos kiekio balansavimą. „Kovo 31 d., pasibaigus apskaitos periodui, likęs neišnaudotas sukauptas kiekis nėra perkeliamas į kitą periodą. Šį kiekį klientui gali kompensuoti jo tiekėjas, iš anksto sutarta tvarka. Į tai siūlome atkreipti dėmesį renkantis tiekėją. Primename, kad buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kurie kaupimo periodą prailgino iš vienerių į dvejus metus“, – pastebėjo P. Kalmantas.

Jis pridūrė, kad už saulės elektrinės sukauptą ir neišnaudotą energijos kiekį gali kompensuoti klientų pasirinktas elektros energijos tiekėjas iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tačiau už pagamintą, patiektą į tinklus ir vėliau atgautą elektros energiją gaminantys vartotojai moka pagal pasirinktą atsiskaitymo būdą. Šis mokestis yra už naudojimąsi elektros tinklais, nes infrastruktūros išlaikymo kaštai niekur nedingsta. „Klientas, tapęs gaminančiu vartotoju, laimi tai, kad už tai, ką pats pasigamino, nereikia mokėti už pačią elektros energiją, kurią turėtų pirkti iš savo tiekėjo. Ir dar, jei elektros gamintojai sukauptą energijos perteklių nori perduoti šalia gyvenantiems kaimynams ar giminaičiams, jie to padaryti negali, nes gaminančio vartotojo modelis yra skirtas savo poreikiams padengti“, – tvirtino ESO ryšių su visuomene projektų vadovas.

   

Autorės ir socialinio tinklo nuotraukos

2022.08.05 ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: saulės elektrinė, monitoringas, Dalia Andžela Ėmužytė, ESO, Paulius Kalmantas