Kas svarbiau: neteršti aplinkos ar mokėti mokestį?

Europos Komisijos rekomenduotas, o mūsų politikų iškeltas transporto priemonių taršos mokestis tebėra „karšta bulvė“, kurią nepatogu nei suvalgyti, nei išmesti. Neseniai vykusi lokali „ratuotos“ visuomenės apklausa parodė, jog už taršos mokestį pasisako trečdalis respondentų, du trečdaliai nepritaria.

Kaimiečiai nukentėtų

„Automobilių taršos mokestis šalies biudžeto nepripildys, tačiau socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo žmonių paaštrins, – sako Prienų r. ūkininkas ir rajono savivaldybės Investicijų skyriaus vyr. specialistas Donatas Šimukonis, – mieste transporto priemonės naudojamos kasdien, žemės ūkyje – tik sezono metu. Mokesčio lygiava agrariniam sektoriui kainuotų labai brangiai.“

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įvedus automobilių taršos mokestį, šalies biudžetas pirmaisiais metais pasipildytų 15 mln. Eur, o vėliau pasiektų 100 mln. Eur kasmet. Pradėjęs vadovauti Vyriausybei, Saulius Skvernelis jau buvo iškėlęs idėją apmokestinti taršius automobilius, bet vėliau pagalvojo apie Prezidento rinkimus.

Aplinkos ministerija siūlo 20 Eur apmokestinti taršius automobilius, išskiriančius daugiau nei 130 g/km anglies dvideginio. Apmokestinamos taršos kartelė pasirinkta remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir taikomasi į mažiausiai teršiančius automobilius. O už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, tektų primokėti po 50 euro centų. Taigi, jei automobilis išskiria 150 g/km anglies dvideginio, tai kainuos 30 Eur per metus.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio nuomone, transporto taršos mažinimas yra ne tik vertybinis, bet ir ekonominis klausimas. Vakarų valstybės jau gerokai anksčiau susidūrė su klimato kaitos problema ir ėmėsi atitinkamų sprendimo būdų. Lietuvos miestuose, turinčiuose daugiau nei 25 tūkst. gyventojų, bus ieškoma galimybių diegti nemokamą viešąjį transportą.

„Žemdirbys tokiu atveju pageidautų nemokamų agroserviso paslaugų, – pastebi D. Šimukonis, – dirbantis traktorius ar kombainas klimato kaitos neskatina. Lauko augalai, aplinkos medžiai ir krūmai variklių išmetamas dujas tuoj pat išvalo. Be to, šiandienės žemės ūkio mašinos turi specialius filtrus. Miesto oro tarša nusėda žmonių kvėpavimo takuose.“

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 94, psl. 1-2-3