Kėdainiškiai – vieni dosniausiai labdarai aukojančių ūkininkų šalyje

Kėdainių rajonas gali pasigirti ne tik derlingomis žemėmis, bet ir dosniais ūkininkais – „Maisto banko“ duomenimis, šio rajono augintojai vieni labiausiai aukojančių skurstantiems. Vien šį sezoną Kėdainių ūkininkai paaukojo jau 13 tūkst.  kilogramų nerealizuotos produkcijos, kuri padės išmaitinti pusę tūkstančio rajono skurstančiųjų. Tačiau artėjantis šaltasis sezonas ir nepalanki geopolitinė situacija kelia nerimą – maisto trūkumas rajone didėja.

maisto bankas, kedainiai, kedainiu ukininkai, auka

Rudenį gyvenimas pasunkėja

Maisto bankas“ bendradarbiauja ir perteklinį maistą perduoda keliems šimtams nevyriausybinių organizacijų visoje Lietuvoje, viena iš jų – Kėdainių „Caritas“. Jos vadovė Lina Zakaravičienė teigia, kad šio šaltojo sezono jau laukiama su nerimu.

„Vasarą paprastai situacija būna geresnė – žmonės turi darbo ir gali geriau pasirūpinti pragyvenimu. Tačiau rudenį ir žiemą nepriteklių išgyvenančių žmonių pagausėja.  Netrukus reikės mokėti ir didelius mokesčius už šildymą, tad problemos mastas dar labiau išaugs. Dažniausiai kreipiasi darbo netekę žmonės, pensininkai, kurie sumoka už butą, vaistus, o maistui pinigėlių nebelieka“, –  teigia L. Zakarevičienė.

Dalijasi su nepasiturinčiais

Organizacijos vadovė džiaugiasi, kad Kėdainių rajono ūkininkai linkę dalytis su nepasiturinčiais. Ūkininkai patys siūlo pagalbą, o prašomi – niekada neatsisako padėti. Augintojai noriai aukoja tiek nerealizuotus maisto produktus, tiek sulaukę gero derliaus.

Rajone ūkininkaujantis Tautvydas Šimėnas šiais metais „Maisto bankui“ paaukojo 8 tonas nerealizuoto agurkų derliaus ir ketina tai daryti kiekvienais metais.

„Šiemet dėl nepalankios geopolitinės situacijos ir kainų kilimo matome, kad maisto trūkumas tampa aktualia problema vis didesnei daliai žmonių. Tą girdžiu ir iš savo paties darbuotojų – žinau, kad jų šeimose ima trūkti maisto. Todėl metas nustoti galvoti tik apie save ir savo piniginę ir pradėti spręsti šią problemą visiems drauge. Aš užaugau tokioje šeimoje, kurioje esame linkę dalytis. Manau, kad valstybė mumis visais nepasirūpins, o ir naivu to tikėtis. Turėtume patys labiau rūpintis vienas kitu ir bendruomene, kurioje gyvename. Aš labai džiaugiuosi galėdamas bent kažkiek padėti skurstantiems, tą ketinu daryti kasmet“, – sako ūkininkas.

Džiaugiasi galintis padėti

T.Šimėno teigimu, patirties galėtume semtis iš Vakarų valstybių ar Skandinavijos šalių, kur neparduotas ar nerealizuotas maistas yra prieinamas kiekvienam.

„Aš pats ūkininkauju dar neseniai, tad iš pradžių nežinojau, kad „Maisto banko“ savanoriai gali patys atvažiuoti, surinkti, surūšiuoti ir išsivežti nerealizuotą derlių. Ūkyje esu vienas, tad net nebūčiau turėjęs galimybių pats rūšiuoti, pakuoti. Bet kai „Maisto bankas“ paskambino ir paklausė, ar galėčiau paaukoti, aš net nesudvejojau. Jie patys atvažiavo, susirinko, išsivežė, niekuo nereikėjo rūpintis“, – teigia augintojas.

T. Šimėnas pripažįsta, kad nerealizuotos produkcijos atlieka kasmet. Griežti kokybiniai reikalavimai net ir valgyti puikiai tinkamus produktus nurašo iš pardavimo rinkos.

„Mes neturime šaldytuvų, tad visą derlių realizuojame per kelias valandas po jo nuėmimo. Ir jeigu matau, kad lieka agurkų, kurie skiriasi puse centimetro nuo standarto, tai man širdis skauda juos mesti į duobę trąšoms… Tiek įdėta darbo, pastangų. O juolab  kad tą agurką gali paimti ir valgyti, tai iš tikrųjų liūdna. Kai matau, kokie daržovių kiekiai ūkiuose keliauja išmetimui, turiu pripažinti – tai didelė problema. Todėl labai džiaugiuosi galėdamas prisidėti ir savo nerealizuotą derlių paaukoti“, – teigia ūkininkas.

kedainiai, ukininkai, auka maistu, maisto bankas, pagalba skurstantiems, labdara

Skurstantiems – didelė paspirtis

Problemos mastą rodo ir skaičiai – iki 20 procentų Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kasmet nėra realizuojama ir panaudojama pagal pirminę paskirtį – maistui.  Žemės ūkio ministerijos tyrimo duomenimis,  augalininkystės produktų praradimai žemės ūkyje siekia 65 tūkst. tonų. Tai patvirtina ir Lietuvos ūkininkai – anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininko Martyno Laukaičio, kiekvienais metais Lietuvoje prarandama vidutiniškai nuo 5 iki 20 procentų vaisių ir daržovių derliaus.

Lietuvoje vis garsiau kalbant apie didėjantį skurstančiųjų skaičių, „Maisto bankas“ kviečia ūkininkus nepalikti šio nerealizuoto maisto pūti, verčiau aukoti skurstantiems, kurių kasmet nuolat daugėja.

Gali patys surūšiuoti ir išsivežti

„Tikime, kad bendradarbiavimas su ūkininkais gali turėti abipusę naudą. Šiais metais pastiprinome savo pajėgumus, nuo šiol turime nuomojamus sandėlius ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Turime sandėlį visai netoli Kėdainių – Panevėžyje. Kartais sandėliuoti net neprireikia – gebame daržoves išskirstyti vietos skurstančiųjų organizacijoms. Galime patys maisto produktus ir išrūšiuoti, ir išsivežti. Kai kuriais atvejais – net ir nuimti derlių. Pavyzdžiui, jeigu laukus užlieja ir ūkininkui jau neapsimoka jo imti, galbūt bent nedidelę dalį galėtų išgelbėti  labdarai mūsų savanoriai“, – sako organizacijos vadovas Simonas Gurevičius.

Maisto bankas“ šiuo metu per dieną gali surinkti ir stokojantiems išdalyti kelias dešimtis tonų vartojimui tinkamo maisto. Dalis jo dalijama tiesiai stokojančius remiančioms organizacijoms, kita dalis yra perdirbama į džemus, uogienes, konservuotas sriubas ar pagardus.

 

2022.09.19

Miglė PETRONYTĖ

Susijusios temos – skaitykite:  Maisto bankas, pagalba skurstantiems, Kėdainių ūkininkai, labdara