Kerta mišką – skiedros lekia

Ar kova su afrikiniu kiaulių maru nežlugdo dzūkų?

Priemones, kuriomis Lietuvoje kovojama su afrikiniu kiaulių maru (AKM), Kapčiamiesčio, Lazdijų rajone, seniūnas Vid­mantas Dambrauskas, solidarizuodamasis su vietos gyventojais, vadina genocidinėmis.
„Mūsų valstybė viską daro, kad kaimo žmogus, užuot dirbęs, didintų pašalpų prašytojų bei su bambaliais prie parduotuvės nuo pat ryto svirduliuojančiųjų gretas“, – piktinasi V. Dambrauskas.  
Kapčiamiesčio seniūnijos žmones prislėgė rugsėjo 17 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus pasirašytas įsakymas, įpareigojantis buferinės zonos smulkiuosius kiaulių laikytojus jas paskersti iki lapkričio 1 d. net tuo atveju, jei įvykdyti biologinės saugos reikalavimai. Įsakymas skelbia, jog išimtis taikoma ūkiams, kuriuose laikoma daugiau nei 100 kiaulių. Lazdijų rajono žmonės, prieš metus patikėję įsaku, kad kiaules galima bus laikyti tik tiems, kas tvartą aptvers ir jame įrengs persirengimo kabiną, dušą, pasijuto apgauti. Nemažai lėšų, laiko, prakaito įdėta vykdant biologinės saugos reikalavimus, kas bent finansines išlaidas kompensuos?
Kapčiamiestiečiai įsitikinę, kad šalyje  persistengta kovojant su afrikiniu kiaulių maru, jo grėsmė dirbtinai išpūsta. Nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, turinčioje sieną su Baltarusija, iš kur, manoma, plinta ši liga, nedraudžiama buferinėje zonoje auginti kiaulių.
Kovojant su AKM grėsme, pasak dzūkų, atimama galimybė savo darbu pelnytis maistą. Juk nuo seno kiauliena, bulvės ir duona – pagrindinis Lietuvos kaimo žmogaus valgis.

„Būtina atšaukti nelogiškas, absurdiškas direktyvas“, – įsitikinęs Kapčiamiesčio seniūnas V. Dambrauskas.

Apmaudą liejo elitas – kas dirba žemę  
„Tegu krenta nuo maro vienas  kitas šernas, viena kita kiaulė. Gamta žino, ką daro: joje išlieka stipriausieji“, – susirinkę į seniūniją, teigė Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai, į miltus sumaldami  Vilniaus valdininkų siūlymus užsiimti alternatyvia veikla – vietoje kiaulių auginti antis, triušius, žąsis.
„Kažin ar tokių alternatyvų siūlytojai ilgai tvertų nevalgę lašinių ir kumpio? Ar vištą paspirgysi, kad bulvės sotesnės ir gardesnės būtų? Ar gali žmogus kasdien valgyti žąsieną, antieną?! Lašinius tai gali! Duona ir lašiniai – vienintelis maistas, kurio negali atsivalgyti! Kodėl mums valdininkai siūlo, ką valgyti?!  Mūsų protėviai valgė kiaulieną – lašinius, kumpius, dešras, spirgus – ir  buvo sveiki, drūti. Kaimo žmogus nepadirbs, lašinių nepavalgęs. Jei jų vakare neužkertame, naktį neužmiegame“, – piktinosi kapčiamiestiečiai.
„Tai mūsų elitas – darbštieji žmonės, nenorintys prašyti pašalpų. Tačiau kovos su afrikiniu kiaulių maru priemonės verčia ubagauti“, – rėžė Kapčiamiesčio seniūnas V. Dambrauskas.

Tikslas – valgydinti atvežtine mėsa?
Pasak Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojų, kvailos, nelogiškos kovos su afrikiniu maru tikslas – kad kaimo žmogus, užuot pats užsiauginęs sveiko pagrindinio maisto – kiaulienos, pirktų atvežtinę antrarūšę trečiarūšę bei degraduotų nedirbdamas žemės, būtų priverstas ją parduoti.
„Verdant užsieninę kiaulieną reikia duris atsidaryti – vaistais dvokia. Nenorime nė pirktinių supuvusių dešrų. Jų nė katinas neėda – pastatęs uodegą nusigręžia“, – apmaudą liejo žmonės. Kai kurie vylėsi nuo kitų metų pradžios vėl galėsiantys laikyti kiaules – juk taip buvo žadėta, tad prisiaugino grūdų, bulvių. Kur visa tai dėti, staiga dar metams pratęsus draudimo laikyti kiaules terminą? Pasak Kapčiamiesčio gyventojų, valdžia, kabinetuose kurpdama vis naujas kovos su afrikiniu kiaulių maru direktyvas, begėdiškai žaidžia paprastų  žmonių gyvenimais, juos kartindama iki begalybės. Ne veltui  todėl, kad mūsų šalies valdžia abejinga žmonėms, jie, kas tik gali,  skuodžia į užsienį. Lenkijos valdžiai, matyt, rūpi  tenykščiai žmonės, jei ten pasienio su Baltarusija zonoje nedraužiama laikyti kiaulių. Jos net po atviru dangumi aptvertos laksto – niekas neverčia riestauodegių saugoti nuo žvirblių, kad jie neužkrėstų maru. O Lietuvoje verčia.

Vėl smulkieji ūkiai diskriminuojami  
„Kokia neteisybė – vėl žmonės skirstomi į privilegijuotuosius ir prasčiokus. Kodėl vieni kiaulių laikytojai, įvykdę biologinės saugos reikalavimus, gali laikyti kiaules, o kiti – negali?! Juk praktika rodo, jog AKM stambių ūkių neaplenkia! Kodėl turčiams – laikantiems daugiau nei 100 kiaulių, daromos privilegijos, o paprasti žmogeliai, įvykdę biologinės saugos reikalavimus, kad savo šeimos reikmėms galėtų penėti po 3-4 kiaules, yra žlugdomi?!.“ – smulkius kiaulių augintojus, įvykdžiusius biologinės saugos reikalavimus, užjaučia ir gina Kapčiamiesčio seniūnas V. Dambrauskas ir palydi šio rašinio autorę iki dviejų ūkininkų tvartų.

Visos pastangos – šuniui ant uodegos  
Algio Dimšos dailiame, į vasarnamį panašiame tvarte kriuksi keturios deglosios. Ūkininkas įvykdė biologinės saugos reikalavimus, kad savo šeimos poreikiams galėtų užsiauginti geros – natūraliu pašaru užaugintos mėsos. Nors sodyba aptverta, ir tvartą aptvėrė, dušą jame įrengė, nuolat dezinfekuoja taką, į kurį būtina kojas šluostyti ir t. t. Joks šernas į sodybą tikrai nepateks, net žvirblis į tvartą – jame jokio plyšio. Tvarto duše būtina išsiprausti pašėrus kiaules. Tad – dukart per dieną. Ūkininkas neatsigauna nuo šoko, sužinojęs, kad perniek jo pastangos įvykdyti biologinės saugos reikalavimus. Neatsigauna ir Antanas Žalkauskas. Ne tik todėl, kad biologinės saugos reikalavimus vykdydamas išleido apie 2 tūkst. litų – 18 metrų vielos ritinio tvorai aplink tvartą tverti atsiėjo tūkstantį litų, o dar išlaidos vandentiekiui į tvartą atvesti, visoms kabinoms, dezinfekavimo priemonėms… Pirkęs net arti 100 litų kainuojantį kirtiklį, kad kietoje žemėje išraustų taką vamzdžiams į tvartą.
„Tegu kiaulukę skerdžia, kas liepia tai daryti, aš neskersiu“, – stovėdamas šalia paršavedės, kurioje plaka daug naujų gyvybių, vos nesigraudina A. Žalkauskas. Rodo antras duris, kurias privertė veterinarai tvarte įstatyti, kad žvirbliai per plyšius neįskristų ir nepatektų į užsandarintą kiaulidę per jos duris.

Kabinetuose užuojautos ir supratimo nerasi  
Pasak Lazdijų maisto ir veterinarijos tarybos (LMVT) atstovų, rajone yra 12 kiaulių laikytojų, įvykdžiusių biologinės saugos reikalavimus. Tai smulkūs augintojai, iš viso laikantys apie 50 kiaulių.
Rolandas Muliuolis, LMVT viršininko pavaduotojas, sako nemanąs, kad šie laikytojai lieka apgauti, iškilus būtinybei išskersti kiaules: „Galėdami jas laikyti metus, turėjo naudos.“
Žemės ūkio ministerijos darbuotoja Kristina Paliutienė, viena iš kompensacijų tvarkos rengėjų, atsisakė atsakyti į „ŪP“ į klausimą, kodėl nenumatyta kompensuoti nuostolių apgautiesiems sodiečiams – įvykdžiusiems biologinės saugos reikalavimus, tačiau verčiamiems iki lapkričio 1 d. išskersti kiaules.
Komentuoti situaciją atsisakė ir LMVT vadovas Auridas Marcinkus.
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis negalvoja, kad kas nors yra apgautas:  „Būtina imtis priemonių, kai maras žengia septynmyliais žingsniais.“ Pareigūnas  įsitikinęs, kad valstybė neturi kompensuoti nuostolių įvykdžiusiesiems biologinės saugos reikalavimus. Pasak jo, neįmanoma įvertinti, kiek pinigų tam išleista, be to, nusiprausti tvarte – tai elementarus higienos normų laikymasis.
Kapčiamiesčio žmonės piktinasi – kodėl reikėjo tvartuose įrengti dušus, jei neleidžiama laikyti kiaulių?

Viltis rusena
Kapčiamiesčio seniūnas V. Dambrauskas bei vietos gyventojai viliasi, kad valdžia liausis erzinusi žmones ir atšauks, kaip patys sako, tas nesąmones – draudimą jiems laikyti kiaules. Juk vietovėje nėra ligos židinio. „Bet pasirodžius straipsniui „Ūkininko patarėjuje“ atsiras“, – spėja kapčiamiestiečiai. Jiems pikta, kad kova su afrikiniu kiaulių maru daugiausia vykdoma kaimo žmonelių tvartuose. Kodėl, klausia jie, nedezinfekuojamas transportas, vežantis medieną iš Lazdijų rajono miškų į įvairius šalies kampelius? Kodėl vasarą rajone vykstant raliui automobiliai nebuvo dezinfekuojami? Kodėl rajono miškų šernai popinami – penimi Marijampolės cukraus fabriko atliekomis, jei yra pagrindiniai ligos platintojai? Kodėl vete­rinarai, liepiantys praustis prieš išeinant iš tvarto, patys to nedaro patikrinę, ar kiaulidėje švaru, ar laikomasi kitų biologinės saugos reikalavimų?

Autorės nuotraukos

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.