Ko laukti Lietuvos žemdirbiams – evoliucijos ar revoliucijos?

Seime svarstoma naujosios Vyriausybės, kurios sudėtį šį pirmadienį patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda, programa. Ši programa, jei būtų įgyvendinta, ne tik žemės ūkio sričiai, bet ir visiems kaimų bei miestelių gyventojams žada nemažai pokyčių – ketinama atsisakyti lengvatų žymėtajam dyzelinui, šildymui nebenaudoti iškastinio kuro.

Platūs užmojai

Vyriausybės programoje akcentuojamas žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas. Aiškinama, kad, diegiant naujausias technologijas, inovacijas, naujas rizikos valdymo priemones, keliant sektoriaus kompetencijas ir sparčiau skaitmeninant, didinant ūkiuose kuriamą pridėtinę vertę ir konkurencingumą, bus prisidedama prie pagrindinio tikslo – aprūpinti visuomenę kokybišku maistu ir žaliava aukštos pridėtinės vertės produktams gaminti, taip išnaudojant bioekonomikos teikiamas galimybes. Esą, teisingai paskirsčius tiesiogines išmokas, suteikus galimybių naudotis finansiniais ištekliais, bendradarbiauti sutelkus ūkius, turinčius augimo potencialą, bus galima didinti jų konkurencingumą.

To siekti naujoji Vyriausybė ketina didindama konkurencingumą, paramą skirdama pažangioms technologijoms, skaitmeniniam ir kitiems išmaniesiems verslo valdymo sprendiniams (tikslioji žemdirbystė, robotizavimas, dirbtinis intelektas ir t. t.), žinioms ir inovacijoms kurti ir sklaidai, kuri padėtų pasiekti perėjimą prie tvaresnės gamybos ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo. Taip pat skatins didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, išnaudojant bioekonomikos teikiamas galimybes, investuojant Europos Sąjungos (ES) ir valstybės lėšas.

Numatoma didinti ūkių gyvybingumą ir atsparumą, tikslingiau ir efektyviau paskirstant tiesiogines išmokas, suteikiant galimybių naudotis finansiniais ištekliais. Naujoji Vyriausybė skatins naujas bendradarbiavimo ir konsultavimo formas, sudarys sąlygas, kad ūkiai, ypač gaunantys mažesnes pajamas, bet turintys didesnį vystymosi potencialą, būtų gyvybingi.

Naujoji Vyriausybė taip pat ketina didesnį dėmesį skirti rizikos valdymui. Planuoja didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą krizėms ir ekstremalioms situacijoms, taikydama tikslines paramos priemones rizikai valdyti. Žada plėtoti naujas rizikos valdymo formas, sudaryti sąlygas ūkiams gauti naujausių žinių, padėsiančių valdyti ūkio rizikas.

Programoje numatyta skatinti eksportą. Visų pirma ekonominės diplomatijos ir kitomis priemonėmis rems perdirbtų ir aukštos pridėtinės vertės kokybiškų, sveikų, saugių produktų eksportą. Pasitelkdama ES ir valstybės lėšas, padės įmonėms prisitaikyti prie eksporto poreikių. Sieks, kad Lietuvoje pagaminti produktai asocijuotųsi su kokybe, išskirtinumu ir tvarumu.

Vyriausybė ketina skatinti steigti klasterius ir rems jų veiklą. Siekdama stiprinti žemdirbių derybines galias vertės grandinėje, rems įvairias žemdirbių bendradarbiavimo formas, skatins kooperaciją ir gamintojų grupių kūrimąsi, glaudesnį vartotojų ir gamintojų bendradarbiavimą, visų pirma pasitelkiant trumpojo tiekimo grandines.

Nemenkas dėmesys bus skirtas žemės ūkio modernizavimui diegiant naujausias mokslo ir technologines inovacijas. Ketina remti inovacijų kūrimo ir diegimo projektus, mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą ir jų komercializavimą. Modernizuos žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą, kels jos kokybę, užtikrins žemdirbių lūkesčius atitinkančią ir prie dabartinių aktualijų (ypač klimato kaitos nulemtų iššūkių) prisitaikančią žinių platformą.

Lietuvos žaliasis kursas

Ambicingi uždaviniai numatomi ir įgyvendinant Lietuvos žaliąjį kursą: „Žengdama į ketvirtąjį nepriklausomybės dešimtmetį, Lietuva sukurs aiškų planą, kaip nebegyventi ateities gyventojų skolon. Iki 2024 m. LR Vyriausybė paklos pagrindą ekonominiams šalies ir kasdieniams žmonių gyvenimo pokyčiams taip, kad mūsų vaikai ir ateities kartos turėtų tas pačias galimybes, tuos pačius gamtinius išteklius, tokią pat švarią ir turtingą gamtą, kaip ir mes šiandien“, – teigiama Vyriausybės programoje.

Naujoji Vyriausybė sieks, kad Lietuvos ekonomika palaipsniui taptų klimatui neutrali ir žiedinė, mūsų miestai ir miesteliai taptų kokybiško gyvenimo centrais, buitis ir verslas būtų aprūpinami tik žalia energija ir šiluma, Lietuvos gamtos įvairovė būtų apsaugota nuo klimato kaitos ir žmogaus veiklos pavojų, gyventojams pateikiamas maistas būtų vietinis, ekologiškas ir nesukeltų neigiamo poveikio aplinkai, aplinkosauga taptų kiekvieno gyventojo ir įmonės prioritetu.

Tikisi, kad 2024 m. Lietuvos miškingumas pasieks 35 proc. šalies teritorijos (šiuo metu – 33,7 proc.), Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasieks 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų griežtai saugomos. Kartu su visuomene ir verslo sektoriumi bus susitarta dėl sektorinių darbotvarkių Nacionalinės klimato kaitos valdymo strategijai įgyvendinti, o Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksas pasieks ES vidurkį.

2030 m. atsiras pirmasis klimatui neutralus ir beatliekis Lietuvos miestas, 30 proc. bus sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis Lietuvoje, palyginti su 2005 m., sąvartynuose bus šalinama ne daugiau kaip 5 proc. atliekų (šiuo metu – 24,73 proc.), 30 proc. šalies pateks į saugomas teritorijas (šiuo metu – 17,63 proc.), iš jų trečdaliui bus taikoma griežta apsauga.

2050 m. Lietuva turėtų tapti klimatui neutralia šalimi, o ekonomika – žiedinė.

Tarp Vyriausybės darbų – planas iki 2024 m. panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakyti anglies bei naftos produktų šilumos sektoriuje. Sektorinė mokesčių politika turėtų būti perorientuota į aplinkosauginius tikslus, išplėsta gamintojų atsakomybė ir užtikrintas principo „teršėjas moka“ taikymas. Sutaupytas ir papildomai surinktas mokesčių mokėtojų lėšas ketinama nukreipti į žaliųjų pokyčių bangos stiprinimą, skirti pažeidžiamiausių gyventojų mokestinei naštai mažinti.

Tvarios gamybos sistemos

Naujoji Vyriausybė ketina plėtoti tvarias žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemas, nes dabar, esą, intensyvėjanti žemės ūkio gamyba daro neigiamą įtaką klimato kaitai, biologinei įvairovei, vandenų, oro ir dirvožemio kokybei. Nepakankamai plėtojamas tvarus, gamtai draugiškas ir ekonomiškai, socialiai subalansuotas ūkininkavimas. Todėl, siekdama pokyčių ir tvariau naudoti išteklius, spręsti aplinkosaugos problemas, ketina keisti veiklos reglamentavimą ir finansinių paskatų sistemą. Ekologinio ūkininkavimo plėtrą lems ne tik taikoma paramos sistema, bet ir besikeičiantys vartotojų poreikiai. Kad klimato kaita mažėtų, skatins technologijų diegimą, mažinančių ŠESD emisiją ir didinančių anglies absorbcijos potencialą dirvožemyje. Išskirtinis vaidmuo bus skiriamas siekiant sutelkti mokslo ir konsultantų žinias bei gebėjimus.

Tam turėtų pasitarnauti siekis valdyti dirvožemio kokybę. Bus siekiama mažinti prarandamų maisto medžiagų kiekį, atkurti humusingą dirvožemio sluoksnį ir mažinti eroziją. Didelį dėmesį skirs siekiui ūkiuose palaikyti subalansuotą tręšimo ir tvaraus maisto medžiagų valdymo praktiką, taip mažinant sintetinių mineralinių trąšų naudojimą. Bus sukurta dirvožemio kokybės stebėsenos sistema.

Vyriausybė sieks mažinti gyvūninės produkcijos gamybos poveikį aplinkai ir klimatui, skatins pereiti prie tvaresnės gyvulininkystės, sudarys galimybes plačiau naudoti novatoriškus pašarų priedus ir Lietuvos ištekliais paremtus auginamus pašarus ar alternatyvias pašarines žaliavas. Plėtojant ūkinių gyvūnų gerovę ir biosaugą, bus pasiekiama geresnė gyvūnų sveikata ir maisto kokybė, mažesnis veterinarinių preparatų poreikis. Bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti aukštesnį gyvūnų gerovės lygį. Rems ūkių iniciatyvas mažinti gyvulininkystės sektoriaus išmetamo metano kiekį, padvigubins perdirbamo mėšlo kiekį. Plės atsinaujinančiosios energijos gamybą. Akvakultūra taps pagrindiniu apsirūpinimo žuvimis šaltiniu. Verslinė žvejyba bus uždrausta, išlaikant tautinio paveldo ir turizmo veiklas, įtraukiant pakrančių bendruomenę į išteklių valdymo ir saugojimo procesus. Žuvivaisos, jūrinės ir priekrantės žvejybos klausimai bus perduoti Aplinkos ministerijai.

Integruotos kenkėjų kontrolės sistemos plėtra taps pagrindine priemone mažinant cheminių pesticidų naudojimą. Skatins naudoti moksliškai pagrįstus saugius alternatyvius būdus derliui nuo kenkėjų ir ligų apsaugoti.

Ketinama padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą. Toks ūkininkavimas užtikrina visavertę sveiką mitybą, padeda išsaugoti biologinę įvairovę. Skatins ekologiškų produktų vartojimą, skleis žinias apie jų vertę žmonių sveikatai ir aplinkai, produkto gamybos grandinę (produkto tvarumą) vartotojui.

Numatoma, kad 2024 m. plotai, kuriuose bus taikomos neariminės technologijos, padidės 1,5 karto, o 2030 m. – beveik 3 kartus. Iki 2024 m. bent 4 proc. (2030 m. – 10 proc.) žemės ūkio naudmenų bus panaudota kraštovaizdžiui įvairinti. Taip pat skatins saugių, sveikatai palankių, tvarių maisto produktų gamybą ir vartojimą, kartu siekdama, kad būtų sumažintas jų gamybos aplinkosauginis pėdsakas. Sieks, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai, maisto perdirbimo įmonės imtųsi konkrečių veiksmų tvarumo srityje, kurtų žiedinius verslo modelius, naudotų aplinkai draugiškas (nekenksmingas, daugkartines, perdirbamas ir novatoriškas, mažinančias maisto švaistymą) pakuotes, mažintų atliekų kiekį.

Ambicinga, bet ar realu?

„Ūkininko patarėjas“ nuomonės apie Seime svarstomą paskirtosios Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programą ir joje išdėstytas nuostatas paklausė kai kurių Lietuvos žemdirbių ir kaimo gyventojų nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius DANIULIS: „Man labiausiai įstrigo užmačios nuo 2024 metų atsisakyti iškastinio kuro ir lengvatų žemdirbių naudojamam žymėtajam dyzelinui. Visada, matyt, norim būti pionieriais, nesvarbu kur. Taip ir šį kartą. Jei atsisakysime lengvatinio dyzelino, būsime pirmieji visoje ES, atsisakę tokių lengvatinių degalų žemdirbiams, nes dar niekur kitur to daryti neketinama, bent jau dar negirdėti apie tai. Reikėtų nepamiršti, kad mes gauname ir vos ne pačias mažiausias išmokas.

Man tai nelabai suprantama, nes važiavome į Briuselį, kovojom dėl didesnių išmokų, o dabar patys imam ir pabloginam ir taip jau prastas ūkininkavimo sąlygas. Tai reiškia, kad viena ranka duodam, kita – atimam.

Jei visi mūsų ūkininkai būtų labai stiprūs, turtingi, jauni ir kaime neegzistuotų jokių problemų, siekis atsisakyti iškastinio kuro, lengvatų dyzelinui gal ir būtų pateisinamas. Gal tuomet ir būtų galima sau tai leisti. Bet pasižiūrėkim, kiek kaimuose gyvenamųjų namų šildoma iškastiniu kuru, kiek yra mokyklų ar kitokių įstaigų, kurios taip pat šildomos kūrenant iškastinį kurą. Dabar per keletą metų sumanyta tokio šildymo būdo atsisakyti, nepateikus jokių alternatyvų, tai man kelia labai daug neaiškumų.

Padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus gal ir galima, kaip numatyta Vyriausybės programoje. Ar realiai pavyks tai padaryti, priklausys nuo turimų ekologiniam ūkininkavimui skatinti skirtų lėšų. Pagal Europos žaliąjį kursą ekologinio ūkininkavimo plotus Lietuvoje reikėtų ne padvigubinti, o patrigubinti. ES nori pasiekti 25 proc. rodiklį, o Vyriausybės programoje numatyta tik 15 proc.

Šiuo metu Lietuvos žemdirbiai jau ir taip „žalesni“ nei kitų ES valstybių ir pagal gyvulių tankį, ir pagal kitus rodiklius. Bet vis viena numatyta dar labiau „pažaliuoti“, todėl man tai primena eilinį populizmą, rašymą dėl to, kad būtų rašoma.

Tačiau Vyriausybės programoje pasigedau nors kokių užuominų apie tai, kad Lietuvos vaikai, Lietuvos kariuomenės kariai turėtų būti maitinami ne abejotinos kokybės maisto produktais, o būtent ekologiškais, Lietuvos žemdirbių išaugintais.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas TALMANTAS: „Manau, kad nuostata iki 2024 metų atsisakyti žymėtojo dyzelino tėra daugiau rinkimų pažadas. Jei iš tiesų norima tai padaryti, reikia rasti būdų, kaip žemdirbiams būtų kompensuojama ši finansinė netektis, jei nenorime, kad itin išaugtų žemdirbių pagamintų žaliavų, produkcijos kainos. Ši lengvata turi labai didelės įtakos savikainai, panaikinus lengvatą, produkcija labai brangtų. Tuomet vargu ar taptume konkurencingi su kitų ES šalių ūkininkų produkcija. Jau ir taip konkuruoti sudėtinga, nes mes gauname mažesnes išmokas nei kitų šalių ūkininkai, todėl jų produkcijos gamyba yra pigesnė.

Be to, nenoriu tikėti, kad per ketverius metus iš viso pavyks atsisakyti iškastinio kuro ir jam taikomų lengvatų. Jei iš tikrųjų taip būtų padaryta, žemės ūkis patirtų didžiulį ekonominį smūgį ir daugeliui ūkininkų 2024-ieji būtų paskutiniai ūkininkavimo metai.

Nerimą kelia ir siekis Aplinkos ministerijai iš Žemės ūkio ministerijos perduoti žemės naudojimo politikos formavimą. Taip padarius reikštų, jog visos žemės reikalų tvarkymo „vadelės“ būtų iš Žemės ūkio ministerijos paimamos ir atiduodamos kitai ministerijai, kuriai tikrai ne žemės ūkio reikalai rūpėtų. Todėl ji su žemdirbiais darys, ką norės. Manyčiau, Žemės ūkio ministerijos funkcijos turėtų būti plečiamos – jai iš Aplinkos ministerijos galėtų būti perduotas miškų politikos formavimas, Aplinkos ministerijai paliekant daugiau tik miškų kontrolės formavimo funkcijas.“

Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkas Ramūnas NAVICKAS: „Mes buvome pateikę savo siūlymus, kas galėtų atsispindėti Vyriausybės programoje. Tačiau peržvelgęs 120 Vyriausybės programos puslapių, nelabai ką radau. Nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės yra rimtas žaidėjas, todėl, jei Vyriausybė planuoja bendradarbiauti, turėtų kaip nors bendradarbiavimą ir įvardyti. Tačiau perskaitęs programą radau tik tokių organizacijų paminėjimą, kaip savotiškus raktinius žodžius, tačiau norėtųsi kažko konkretesnio. Gal konkretesnės bendradarbiavimo gairės atsiras programos įgyvendinimo plane. Bet kol kas to nėra, o pati programa – labai apibendrinantis dokumentas.“

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos valdybos pirmininkas Dainius KIŽAUSKAS: „Šia programa Vyriausybė pasako, kad Lietuva eis tokiu pačiu keliu, kaip ir visa Europos Sąjunga. Europos žaliasis kursas dabar nėra itin didelė naujiena. Apie jį žemdirbiams jau buvo kalbama nuo pavasario. Gal net nuo metų pradžios. Jau nuo to laiko buvo aišku, kur link suka Briuselis, didžiosios Europos valstybės. Lietuvai kitaip jau nebus, nes mes per maži papūsti prieš vėją. Dabar reikia tik susigyventi su klimato kaitos mažinimo Žaliojo kurso idėjomis. Dar pavasarį dalyvaujant Europos žemdirbių organizacijos susitikime teko girdėti idėją, kad iki 2050 metų Europa galėtų tapti žaliausiu kraštu, kurio žemės ūkyje nebūtų naudojamos cheminės trąšos, pesticidai. Jau tuomet daugelis tai girdėjusiųjų kraipė galvas ir abejojo, ar įmanoma tai pasiekti.

Naujos sudėties Vyriausybė tiesiog privalo vykdyti tai, ką numatė Europos Komisija, ir įgyvendinti Europos Sąjungos vystymosi gaires. Be to, Lietuva nori būti pirmūnė – reikalavimus įvykdyti kuo greičiau ir kuo geriau bei efektyviau. Todėl nereikėtų stabėtis, kad buvęs aplinkos ministras atsidūrė prie žemės ūkio klausimų. Dabar tai labai siesis ir naujos sudėties Vyriausybei bus paprasčiau įgyvendinti Žaliojo kurso reikalavimus žemės ūkio srityje.

Vyriausybės programa yra gana neįprasta ir ambicinga, nors kai kurie planai iš tiesų nėra tokie ambicingi, kaip gali atrodyti iš šalies. Kiek teko aptarti šią programą su mūsų asociacijos nariais – ūkininkais, pastebėjome, kad numatyta labiau remti smulkiuosius ūkininkus. Bus prisidedama prie to, kad jie lengviau rastų galimybių išgyventi, ūkius orientuotų inovatyvumo keliu. Tai ir energetinių kultūrų auginimas, mėšlo perdirbimas į elektros energiją, kiti inovatyvūs ūkininkavimo būdai.

Dabar yra nemažai ūkininkaujančiųjų, kurie įpratę gyventi po senovei, bet reikės keisti šiuos įpročius ir išmokti gyventi kitaip. Kuo anksčiau apie tai pradėsime galvoti, tuo bus lengviau.“

ŪP informacija

2020-12-10