Kosmosas žemdirbių laukuose

Nors dar turės praeiti laiko, kol išmaniosios technologijos įsitvirtins ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių ūkiuose, tačiau jos į laukus jau žengia septynmyliais žingsniais – kelios technologinės įmonės panašiu laiku pradėjo kurti nuotolinio pasėlių stebėjimo sistemas, kurias šiuo metu siūlo UAB „Geoface“, „DOJUS agro“, „Hegvita“, kai kurios kitos bendrovės. Tokių sistemų kūrėjai skaičiuoja, kokią ekonominę naudą ūkininkams tokios sistemos gali duoti, nors pripažįsta, kad kol kas ji daugiau teorinė. Tačiau mokslininkai kalba vienu balsu: ateities žemės ūkis be išmaniųjų technologijų – neįsivaizduojamas.

Žada ekonominę naudą

UAB „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad pasėlių būklei nustatyti gali būti naudojamos dirbtinių Žemės palydovų daromos nuotraukos. Nuotraukose matyti, kuriose pasėlių vietose augalai auga geriau, kuriose – blogiau. Ūkininkas, gavęs nuotraukas, gali pats nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kas ten iš tikrųjų vyksta.

„Mums palydovinė nuotrauka rodo, kad vienoje ar kitoje pasėlio dalyje vyksta kažkas negerai. Mes į tai žvelgiame praktiškai. Kartais užtenka pakelti skraidyklę, o kartais ir patiems nuvažiuoti. Savo gautus duomenimis siunčiame į mašiną, kuri yra, pavyzdžiui, kitame lauko gale, – apie bandymus bendrovės laukuose pasakoja jis. – Birželį duodame daugiau azoto trąšų ten, kur augalai mažiau išsivystę. Taip derlius išsilygina.“

Pasak jo, nematęs palydovinių nuotraukų ūkininkas, turintis kelis šimtus hektarų pasėlių, nuolat važinėja į laukus ir žiūri, ar visur vienodai žalia, tačiau tai užima laiko, nemažai tenka išleisti degalams, nors jų taupymas – nėra kuriamos pasėlių stebėjimo sistemos pagrindinis tikslas. Ja norima palengvinti ūkininko naštą, kad dalį savo darbų jis galėtų patikėti šiuolaikinei technikai. Tiesa, yra sukurta daug nuotolinio stebėjimo programų ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jos daugiausia yra specializuotos stebėti vieną nedidelę sritį. Tačiau ūkininkams reikia stebėti ne vieną ir ne du pasėlių parametrus, todėl, pradėjus naudoti kelias programas, atsiranda daug suderinamumo problemų.

Stebėti pasėlių lauką galima atsivertus interneto puslapį arba galima atsisiųsti programėlę į išmanųjį telefoną. Programėlė dabar nemokama. Galima prisijungti pačiam susikūrus savo paskyrą. „DOJUS agro“ organizuoja ūkininkų mokymus, kaip naudotis programėle. Galima ją įdiegti ir žemės ūkio technikoje. Tam reikia tik kompiuterio su monitoriumi, kuriuos dabar turi daugelis modernių traktorių ar kitokių savaeigių žemės ūkio mašinų. Pati programinė įranga ūkininkui nieko nekainuoja.

Pasak E. Navicko, palyginti su tradicine žemdirbyste, vertinant tiksliosios žemdirbystės elementus, automatinis vairavimas sutaupo apie 10 proc. įprastų sąnaudų, papildomas tręšimas be perpurškimo – 3–5 proc. Be to, gaunamas geresnis, aukštesnės kokybės derlius, todėl jį galima brangiau parduoti. Programėlė padeda organizuoti darbą. Optimaliai nustačius tręšimo normas ir jas paskirsčius į problemiškesnes vietas, sutaupoma darbo sąnaudų ir trąšų. Apskritai, anot „Ūkininko patarėjo“ pašnekovo, tai labai plati tema.

Nustato indeksą ir planuoja

Nuotolinio pasėlių stebėjimo programos kūrėjos UAB „Geoface“ projekto vadovas Džiugas Gudiškis ŪP pasakojo, kad bendrovė naudojasi nuotraukomis, kurias palydovai daro iš kosmoso. Tos nuotraukos analizuojamos spektrografiniu būdu, naudojami algoritmai ir taip išgaunami vegetacijos indeksai. Taigi, matoma, kaip augalas žaliuoja. „Pagal tai ūkininkams galime parodyti, kurios lauko zonos yra sveikesnės, kurios mažiau sveikos, pagal tai siūlome diferencijuoti, pavyzdžiui, azoto trąšų normas, – aiškino pašnekovas. – Mūsų matoma rezoliucija yra vienas aras, t. y. 10 x 10 metrų. Taip galima sutaupyti iki 20 proc. azoto trąšų. Naudojame apie 10 skirtingų spektrų ir iš jų gauname vieną indeksą. Ten, kur augalo vegetacija silpniausia, įprastai duodama daugiau azoto.“

Pasak D. Gudiškio, bendrovės sukurta ir tobulinama programa pagal palydovines nuotraukas automatiškai sudaro vieno ūkio tręšimo žemėlapius, leidžiančius diferencijuoti tręšimo normas: nepertręšiama ten, kur maistinių medžiagų užtenka, ir daugiau patręšiama ten, kur jų trūksta. Taip iš viso lauko gaunamas ir didesnis, ir tolygesnis derlius.

„Kad galėtų tręšti tokiu būdu, ūkininkas turi turėti kintamos normos svarstykles (barstytuvą su svarstyklėmis). Alternatyva tręšimui pagal palydovines nuotraukas yra nebent ant traktorių montuojami sensoriai, kurie kainuoja apie 40 tūkst. eurų. Tačiau yra ir dar viena išeitis – speciali programėlė telefone. Ją ūkininkas gauna visiškai nemokamai. Todėl naudodamasis programėle išmaniajame telefone ūkininkas gali neturėti barstytuvo su svarstyklėmis, bet gali dirbti pagal „Geoface“ sudarytą tręšimo planą, taip pat galime įvertinti potencialų derlių, kokios yra sąnaudos jam pasiekti: suskaičiuoti lauko pelningumą. Taigi, mes atliekame daug funkcijų“, – aiškino projekto vadovas. Jo teigimu, nuotolinio pasėlių stebėjimo sistema veikia visą sezoną ir yra skirta daugiausia 100–500 ha ūkiams, nes labai stambūs ūkiai turi savas sistemas, o smulkiųjų – per maži pasėlių plotai.

Ūkininkui, kuris nori naudotis „Geoface“ sistema, reikia tik interneto ryšio ir noro. Jam užtenka per dvi minutes užsiregistruoti ir jau gali naudotis programėle. Šiais metais bendrovės paslaugos dar nemokamos, tačiau kitais metais jas tikimasi apmokestinti. „Siekiame projektą padaryti tokį, kad ūkininkas noriai už jį mokėtų pinigus“, – aiškino D. Gudiškis ir pripažino, kad kol kas projektas jų įmonei pelno neneša – pinigai tik „deginami“.

Ūkininkai tik pasidomi

Algimanto SNARSKIO piešinys

Pasvalio rajono ūkininkas, kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ pirmininkas Aurimas Garlauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad jų nariai kol kas labai atsargiai vertina išmaniąsias technologijas žemės ūkyje. Tiesa, kooperatyvui ypač praverčia įsirengta meteorologinė stotelė, kuri fiksuoja kritulių kiekį, temperatūrą. „Tad nuotoliniu būdu matome, kas vyksta. Stotelė labai pasiteisina, puiki priemonė“, – džiaugėsi jis.

Anot A. Garlausko, nuotolinio pasėlių stebėjimo sistemos programėlėse tenka pasižiūrėti, koks augalų žalumo indeksas, bet jomis visiškai vadovautis jie dar nesiryžta. „Žiūrėdamas į kompiuterį nepaagronomausi. Palydovinių nuotraukų, jei pasitaiko koks nors debesėlis, vaizdas vargu ar būna objektyvus. Tad agronomas negali išeiti iš lauko, technologijos jo dar negali pakeisti. Jos padeda nustatyti problemiškesnes vietas, bet vis tiek reikia apsilankyti pačiam. Agronomas per nuotolį nepadirbs. Augalą vis tiek reikia pačiam pačiupinėti“, – svarstė ūkininkas, bet pripažino, kad bent tendencijas iš programėlės nustatyti galima.

Kooperatyvo pirmininkas neabejoja, kad tik laiko klausimas, kada iš nuotraukų bus galima ir kažką giliau užčiuopti. „Tuo nė neabejoju. Juk prieš trejetą metų apie tokius dalykus kaip skraidyklės nė nekalbėjome, o dabar tik palydovinių nuotraukų analizės kokybė dar ne tokia gera“, – teigia jis.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) palydovines nuotraukas jau anksčiau pradėjo naudoti siekdama nustatyti, kiek esami pasėliai atitinka deklaruotus. „NMA tikina, kad tokie kontrolės metodai veikia, bet kiek jie veikia, sunku pasakyti. Manau, NMA ir pati suinteresuota, kad tokia stebėjimo sistema veiktų kuo geriau“, – svarstė A. Garlauskas.

Jis teigė, kad kol kas didelio ekonominio nuotolinių stebėjimų efekto nematąs. „Gal kada normaliau nustatys sintezės indeksą, žalumą, bet ar tai išspręs problemą, šiandien dar sunku svarstyti. Dabar tai daugiau žaidimas. Sistema tobulėja, ateityje gal ir bus viskas gerai“, – vylėsi ūkininkas.

Kita vertus, anot jo, technologinės pasėlių stebėjimo naujovės – tai ir ūkininkų supratimo reikalas, reikia ta nauda patikėti ir priprasti. „Ūkininkas įpratęs auliniais batais vaikščioti. Bet laikai keičiasi. Reikia ir skaitmenizuotis. Kitaip nieko nebus. Reikia dviejų dalykų – technologijų tobulėjimo ir patys ūkininkai turėtų nebijoti pasiimti planšetę ir pasižiūrėti, kas laukuose dedasi“, – mintija „Šiaurės aruodų“ pirmininkas.

Anot jo, kooperatyvo nariai žvalgosi, domisi palydovinėmis stebėjimo sistemomis, bet aklai pasitikinčiųjų tikrai nėra. „Ypač domisi jaunieji ūkininkai, apie tai šnekamės, bet kokių nors apčiuopiamų dalykų šiandien nematau“, – sako A. Garlauskas.

Jis neabejoja, kad reikia ir pačiam ūkininkui, ir programų kūrėjams tobulėti. Čia takoskyros nėra, nes vienas be kito neišgyventų. Jei niekas nesinaudos, tai nėra tikslo kurti, todėl turi būti ir grįžtamasis ryšys.

Teks pratintis

Kol žemdirbiai dar abejoja, kaip elgtis su išmaniosiomis technologijomis žemės ūkyje, mokslininkai nesnaudžia ir dirbti su jomis moko jaunimą, kuris yra Lietuvos žemės ūkio ateitis. Kaip pranešė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), jų Mokomajame ūkyje siekiama ne tik gauti derlių, bet ir propaguoti pažangų ūkininkavimą, diegti inovacijas, aktyviai bendradarbiaujant su mokslu ir agroverslu.

„Aktyvus ūkio bendradarbiavimas su VDU ŽŪA mokslininkais ir agroverslo partneriais šiandien duoda tuos vaisius, kuriais galime dalytis su kitais. Šiemet surengtoje pirmojoje lauko dienoje su mūsų verslo partnere UAB „Baltic Agro Machinery“ išbandėme inovatyvų trąšų barstytuvą. Tai visiškai kompiuterizuotas, palydoviniu ryšiu valdomas barstytuvas, kuriuo trąšos ne išcentrinės jėgos beriamos į išorę, o į vidaus pusę – taip, kaip rankomis darė mūsų seneliai. Beriant tokiu būdu trąšos tolygiau pasiskirsto, išvengiama pertręšimo, sudūrimų, chemikalų patekimo į vandens telkinius“, – partnerių suteikto naujos kartos agregato, kuriuo buvo patręšti žieminiai kviečiai, ypatumus komentavo VDU ŽŪA Mokomojo ūkio vadovas Vladas Kurutis.

Jo teigimu, inovatyvus tręšimas – ne vienintelis šiame ūkyje vykstantis pavasarinis darbas, atspindintis mokslo ir verslo bendradarbiavimo sintezę. „Šiuo metu, kai žemės ūkio mokslas vis aktyviau kalba apie bearimės žemdirbystės naudą, šį žemės dirbimo būdą išbandome drauge su savo partnere – UAB „DOJUS agro“. Kelerius metus vyksiantis eksperimentas leis realiai įvertinti tradicinę ir naująją agrotechnologijas“, – pasakojo „Ūkininko patarėjui“ V. Kurutis. – Pernai į neartą 7 ha plotą buvo pasėti kviečiai, šiemet plačiajuoste sėjamąja „Claydon“ partneriai joje pasėjo miežius su dobilų įsėliu. Kitąmet lauke liks tik dobilai, o po jų bus auginami žieminiai kviečiai.

Kai tik atlaisvės karantinas, kviesime lankytojus atvykti į Mokomąjį ūkį savo akimis palyginti, kaip atrodo tradicine ir bearime technologija skirtinguose laukuose auginami pasėliai. Mokslininkai savo ruožtu atliks tyrimus ir nustatys, kokie azoto, kalio, fosforo parametrai šių laukų dirvožemyje, koks jo humusingumas, rūgštingumas. Taip pat bus vertinamas ir derlius.“

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

123rf nuotrauka

2021-05-16

 

 

 

 

 

 

kosmosas