Muziejus, parodas galima lankyti ir neišeinant iš namų. Šiuolaikinės technologijos leidžia apžiūrėti virtualiąsias ekspozicijas, paieškoti dominančių eksponatų, pasigrožėti meno kūriniais, vertingais kultūros paveldo objektais patogiai įsitaisius krėsle ir įsijungus kompiuterį.
Virtualieji turai po muziejus Savo kasdienybės be kultūrinio gyvenimo neįsivaizduojantiems žmonėms pastaraisiais metais itin padaugėjo galimybių domėtis kultūra, jaustis jos dalimi naudojantis elektroninės erdvės privalumais. Pakanka kompiuterio ir interneto, kad galėtume surengti sau virtualiuosius turus po Vytauto Didžiojo karo muziejų Kaune, Lietuvos dailės muziejų Vilniuje, Palangos gintaro ar kurį kitą muziejų. Skeptikai pasakys, kad įspūdžių, kuriuos patiriame tiesiogiai apžiūrėdami eksponatus, klausydami įtaigaus ekskursijų vadovo pasakojimo, niekas neatstos. Tačiau virtualiosios ekspozicijos neretai yra vienintelė galimybė tiems, kas dėl didelio atstumo, finansinių galimybių, sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių negali nuvykti į muziejus, parodas. Kita vertus, unikalių ir vertingų kultūros, archeologijos, istorijos objektų, meno, literatūros kūrinių yra tiek daug, kad visus pamatyti kažin ar įmanoma, bet visiškai realu apžiūrėti juos, skaitmenine forma pateikiamus elektroninėje erdvėje, ir pasirinkti, kur norisi nuvažiuoti ir pamatyti juos tiesiogiai, susipažinti išsamiau. Domitės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atspindžiais senojoje kartografijoje, senovės pasaulio daile, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicija? O gal Arbito Blato kūriniais Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose, Rokiškio grafų drabužiais ir aksesuarais, laiko matavimo ir laikrodžių istorija? Šias ir daugybę kitų parodų, muziejų ekspozicijų fragmentų galite pamatyti elektroninėje erdvėje.
Populiarumas auga Virtualiąsias parodas įvairūs muziejai, kultūros įstaigos rengia jau senokai, tačiau 2010–2013 metais sukurta Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS, www.limis.lt) suteikė kur kas daugiau galimybių internetu pamatyti įvairesnių parodų, muziejinių vertybių. „LIMIS portale galima rasti informacijos apie muziejuose saugomas vertybes. Muziejininkai šioje sistemoje pateikia eksponatų duomenis, rodinių skaitmeninius vaizdus. Iš elektroniniuose kataloguose esančių eksponatų rengiamos virtualiosios parodos įvairiomis temomis, – pasakoja Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro vedėja Danutė Mukienė. – LIMIS portalas sulaukia daug lankytojų, jo populiarumas auga. LIMIS buvo kuriama ne tik dėl poreikio turėti automatizuotą eksponatų apskaitą, kaupti ir saugoti apie juos skaitmeninę informaciją, bet ir siekiant Lietuvos muziejų vertybes pristatyti visuomenei virtualioje erdvėje.“ Pradėjus veikti LIMIS ir rengiant vis daugiau virtualiųjų parodų, į muziejininkus dažniau kreipiasi žmonės prašydami leidimo panaudoti kokio nors eksponato skaitmeninį vaizdą, informaciją skaitant pranešimą mokslinėje konferencijoje, rengiant leidinį, mokykliniam referatui ar studento diplominiam darbui. „Kartais žmonės nori gauti virtualiojoje parodoje matyto paveikslo didelį skaitmeninį vaizdą, jį atspausdina, įsirėmina ir pasikabina namuose. O kai kurie sugalvoja pasidaryti meno kūrinių kopijų albumą tam tikra tema“, – tvirtina D. Mukienė. Lietuvoje yra per 100 muziejų: nacionalinių, respublikinių, savivaldybių, žinybinių, viešųjų įstaigų-muziejų ir kt. Į LIMIS duomenų bazes skaitmenine forma informaciją apie sukauptus vertingus eksponatus šiuo metu perkelia daugiau kaip 70 muziejų. Maždaug pusė milijono eksponatų yra suskaitmeninti, jų duomenys, skaitmeniniai vaizdai pateikti LIMIS laisvojoje prieigoje.
Retenybės – į dienos šviesą Stacionariose ekspozicijose ir įvairiose parodose dažniausiai eksponuojama tik dalis sukauptų vertybių. Kitoms eksponuoti trūksta vietos, dalies eksponatų apskritai negalima demonstruoti norint jiems nepakenkti. „Lietuvos muziejuose sukaupta apie 7 milijonai eksponatų, o ekspozicijose, parodose jų eksponuojama tik apie 5–10 proc. Taip yra visame pasaulyje. Retkarčiais eksponatai keičiami, bet muziejai turi ir tokių, kurie dešimt ar net keliasdešimt metų nemato dienos šviesos – jie saugomi fonduose kaip kultūros paveldo objektai. Tokių eksponatų skaitmeninimas ir jų duomenų sklaida, virtualiosios parodos – puiki galimybė su jais susipažinti visuomenei“, – teigia D. Mukienė. LIMIS centras administruoja ir portalą „Lietuvos muziejai“ www.muziejai.lt, jame taip pat kuriamos virtualiosios parodos, galima naudotis virtualiųjų parodų informacine sistema. Šiame portale yra virtualioji paroda „Lietuvos muziejų lobiai“, virtualiųjų parodų svetainė „Eksponatai, kuriuos verta pamatyti“. „Lietuvos muziejų lobiuose“ daugiau kaip 40 muziejų yra pristatę nuo 5 iki 15 pačių vertingiausių savo muziejuose saugomų eksponatų. Virtualiųjų parodų lankytojai turi galimybę apžiūrėti eksponatų skaitmeninius vaizdus ir atskirus jų fragmentus“, – aiškina D. Mukienė. Į virtualiąsias parodas šiame portale kviečia Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Bažnytinio paveldo muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kelmės krašto muziejus ir kiti. Lietuvos muziejų parengtas virtualiąsias parodas galima apžiūrėti per laisvąsias prieigas www.limis.lt, www.muziejai.lt arba muziejų tinklalapius. Kretingos muziejus (www.kretingosmuziejus.lt) kviečia pamatyti virtualiąsias parodas „Grafai Tiškevičiai“, „Kretingos muziejaus senoji fotografija“, „Unikalūs Kretingos muziejaus eksponatai“. Pastarojoje parodoje yra retų archeologinių radinių, lobiuose rastų monetų, liaudies meno kūrinių, Vakarų Europos menininkų sukurtų paveikslų ir kt. „Virtualiosios parodos kelia nemažą susidomėjimą. Tai puikus būdas žmonėms susipažinti su muziejaus rinkiniais, greičiau gauti informacijos apie kaupiamus ir saugomus eksponatus, – teigia Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. – Virtualiųjų parodų bus ir daugiau. Mūsų specialistai elektroninėje erdvėje planuoja rengti parodas iš muziejaus etnografijos rinkinių, apie senąjį liaudies meną.“
Europos kultūra internete LIMIS savo duomenų bazėse sukauptus duomenis integruoja ir į pasaulinę kultūros paveldo erdvę. Pačių įdomiausių objektų skaitmeniniai vaizdai ir duomenys pateikiami svarbiausiam Europos kultūros paveldo portalui www.europeana.eu. Jame galima pamatyti įvairių šalių muziejų virtualiąsias parodas, pavyzdžiui, apie ispanų tapytojo Pablo Picasso gyvenimą, vengrišką muziką ir šokius, dadaistus „Nuo dada iki siurrealizmo“ ir daugybę kitų. Čia rasime ir Lietuvos kultūros vertybių. „Lietuvos muziejuose sukaupta nemažai senų nuotraukų. Kolegos italai paskatino jungtis į tarptautinį senų nuotraukų skaitmeninimo projektą „Europeana Photography“. Lietuvos dailės muziejus buvo šio projekto partneris, prisijungė ir kiti šalies muziejai. Vykdant projektą suskaitmeninta ir aprašyta per 20 tūkstančių nuotraukų, jų duomenys pateikti portale www.europeana-photography.eu“, – pasakoja D. Mukienė. Šiame portale galima pamatyti įspūdingų fotografijų kolekcijų, priklausančių archyvams, viešosioms bibliotekoms, muziejams. Eksponatai atskleidžia fotografijos istoriją nuo pirmųjų 1839 metų Foxo Talboto ir Louis Daguerre‘o vaizdų iki 1939 metų. Virtualiosiose parodose – XIX a. Europos kaimo vaizdai, peizažai, karalienės Viktorijos, garsiosios modeliuotojos Coco Chanel ir kitų asmenybių portretai, jų gyvenimą, buitį atskleidžiančios nuotraukos. Net ir neturėdami galimybės nuvažiuoti į tolimesnius Lietuvos, o juo labiau pasaulio muziejus, parodų rūmus, internetu galime grožėtis jų lobiais.
Violeta Gustaitytė