Lietuvai embargas nepakenkė, o Rusiją pavertė Šiaurės Korėja

2014 m. rugpjūčio 6 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas uždraudė įvežti į savo šalį euroatlantinės erdvės valstybių maisto produktus. Taigi penkeri metai be Rusijos rinkos, į kurią iki embargo Lietuva eksportuodavo apie 30 proc. pieno produktų, pusę bulvių ir 89 proc. morkų derliaus. Ar Lietuvos žemdirbiai dar pasigenda eksporto krypties į rytus ir Rusijos maisto inspektorių priekabių? Ar naujos rinkos kompensavo Lietuvos maisto pramonei rusų pirkėjų netektį?

Sūriai už mikroschemas

Rusijos „sūrių karas“ su Vakarais prasidėjo 2014 m. pavasarį, kai Kremlius nutarė praplėsti „rusų pasaulį“ iki Ukrainos Krymo, Donecko ir Luhansko. 2014 m. kovo 6 d. JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė ekonomines sankcijas Rusijai dėl Krymo okupacijos. Rusai kaip savo ausis ėmė matyti naujausias vakarietiškas technologijas, integralias elektronines mikroschemas, kurias naudodavo savo karinei pramonei, šnipinėjimo operacijoms. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Rusija keršydama nubaudė Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Valstijų, Kanados, Australijos, Norvegijos daržininkus, sodininkus, sūrių, kumpių gamintojus, žvejus ir tolimųjų reisų vairuotojus. Kremlius uždraudė importuoti vakarietišką mėsą, pieno produktus, žuvis, daržoves, vaisius ir riešutus, bet kažkodėl pritrūko ryžto laikytis principų iki galo ir leido įvežti priešų pyragus, svaigalus, vaikų maistą ir gyvulių pašarus.

Visą straipsnį skaitykite ŪP Nr. 88, p. 6-7

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS