Lietuviškas karves melžti gali tik Lietuvos piliečiai

Mūsų šalies įstatymai draudžia kaime įdarbinti nekvalifikuotus darbininkus iš trečiųjų šalių. Netgi dabar, kai kaimai dėl migracijos ištuštėję, sodiečiai sensta, o tie, kurie dar galėtų dirbti, arba neturi reikalingų įgūdžių, arba piktnaudžiauja alkoholiu.

Negali įdarbinti užsieniečių

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) dar pernai Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai išsiuntė raštą dėl užsienio valstybių piliečių įdarbinimo žemės ūkyje. Jame guodžiamasi, kad, Lietuvoje sparčiai mažėjant gyventojų, kaimo vietovėse ūkininkams vis sunkiau rasti reikalingų darbuotojų. Pramonės ir paslaugų sektoriams jau keletą metų suteikta galimybė supaprastintomis sąlygomis įdarbinti užsienio valstybių piliečius. Tačiau žemės ūkis tokia galimybe pasinaudoti vis dar negali.

„Lietuvos pieno ūkiai susiduria su sunkumais ieškodami melžėjų, traktorininkų, fermos darbininkų. Prašome į profesijų, kurių darbuotojų Lietuvos Respublikoje trūksta, sąrašą įtraukti melžėjo-operatoriaus, traktorininko, fermos darbininko, gyvulių prižiūrėtojo specialybes“, – vardija LPGA prezidentas Jonas Vilionis.

Toks pat prašymas buvo įrašytas ir LPGA visuotinio narių susirinkimo rezoliucijoje.

Važiuoja kaip į komandiruotę

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis  sako, kad bendrovėse yra įdarbinti keli užsieniečiai, bet kokiu būdu tai pavyko padaryti, jis nežino.

„Daug žmonių yra išvažiavę iš Lietuvos, o likusieji neturi darbo įgūdžių, – pasakoja P. Puskunigis. –Tiesiai pas ūkininką ar į bendrovę atvažiavęs užsienietis įsidarbinti negali. Tai padaryti įmanoma tik per Lenkijos firmas. Ukrainietis įsidarbina Lenkijoje, o dirbti žemės ūkyje Lietuvoje važiuoja kaip į komandiruotę. Kas ką apgaudinėja? Mūsų valdininkai, neturėdami kompetencijos, kenkia Lietuvai, jos ekonomikai, interesams. Norėjo kaime įsidarbinti ukrainiečių pora – abu veterinarijos gydytojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Būtų dirbę melžimo operatoriais, nes juos tenkino atlyginimas. Tačiau  jiems nebuvo leista.“

Pasigenda politikų kompetencijos

P. Puskunigis sako matęs Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Švedijos žemės ūkyje dirbančių baltarusių ir ukrainiečių. „Pikčiausia, kad pas mus ukrainiečiai gali atvažiuoti tik iš Lenkijos, kuriai ir visi mokesčiai lieka. Visi kovoja dėl savo šalies, siekia, kad plėtotųsi gamyba, o Lietuvoje priešingai – darbas ir verslas pasidarė nebepopuliarūs. Dabar ėmė šnekėti tokias nesąmones, kad Lietuvos ateitis – trys ar penkios karvės. – Juk tai – tautos apgaudinėjimas. Neatsakingus, ne savo keliu nuėjusius politikus reikėtų įvardyti. Manau, jeigu ne pandemija, Lietuvoje jau vyktų mitingai, streikai. Tokių politikų karjera baigtųsi. Tiek žioplų klaidų daryti negalima“, – tiesiai šviesiai rėžė P. Puskunigis.

Formalumų labirintuose

Šiemet sausį panašų raštą, kaip ir pernai LPGA, parašė Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT). Jos pirmininkas Jonas Vilionis vėl prašė įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą tas pačias žemės ūkyje reikalingas profesijas.

.„Užimtumo tarnyba (UT) siunčia mums visokius pijokus, kurie ūkininko prašo parašyti, kad jie neatitinka reikalavimų. Aš sakau parašiau, kad atsisakai. Tada pradeda verkti, kad jį išbrauks iš bedarbių sąrašų ir negaus pašalpos. Tokiems visokias pašalpas moka ir jie visai nesuinteresuoti dirbti. Traktorius kainuoja 300–400 tūkst. eurų. Ar galiu prie jo vairo sodinti pijoką? Kartą leidau, tai susidūrė vienas traktorius su kitu, sugadino tiltą, kuris kainuoja 30 tūkst. eurų. Lietuvoje traktorininku norintis įsidarbinti ukrainietis privalo turėti traktorininko-mechanizatoriaus diplomą, traktorininko pažymėjimas netinka. Lenkijoje traktorininkai gali dirbti turėdami mėgėjo pažymėjimą. O pas mus vos ne Maskvos Lomonosovo universiteto diplomą turi turėti ukrainietis?“ – piktinosi J. Vilionis.

Danai diplomų neprašo

LŽŪT pirmininkas teigia, kad ir lietuviai išvažiuoja į užsienį, dirba žemės ūkyje ir ten niekas jokių diplomų neprašo. Vienas danas jam neseniai pasakojo, kad į jo ūkį atvažiavo  žmonės iš Vilkaviškio rajono ir kuo puikiausiai šiuo metu dirba. O Lietuvoje ukrainietį įdarbinančiai firmai ūkininkas privalo už dokumentų sutvarkymą mokėti 600 ar net 800 eurų.

J. Vilionis neseniai buvo priėmęs į darbą melžėją. Gavusi atlyginimą, ji dingo. Netrukus ją pamatė laidoje „TV pagalba“, jai buvo siūloma važiuoti užsikoduoti. Nuvažiavo, užsikodavo, bet pas ūkininką nebegrįžo.

Pasak J. Vilionio, ukrainiečiai, norintys sąžiningai Lietuvos žemės ūkyje dirbti ir užsidirbti, to daryti negali. Nejaugi kažkas nori iki galo pribaigti žemės ūkį?

Melžėja – nekvalifikuota profesija

Po  LŽŪT kreipimosi UT direktorė Inga Balnanosienė informavo: „Lietuvos profesijų klasifikatoriuje esanti melžėjo (kodas 921211) profesija yra nekvalifikuoto darbuotojo profesija, todėl įtraukti ją į trūkstamų Lietuvoje profesijų sąrašą nėra galimybės. Minėtame klasifikatoriuje nėra nurodytų melžėjo-operatoriaus ir gyvulių prižiūrėtojo profesijų.“

Išsamesnį atsakymą ši tarnyba parengė pernai, atsakydama į LPGA kreipimąsi. Jo kopijas nusiuntė ir Vyriausybės kanceliarijai, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms.

Visas šias institucijas tarnyba informavo, kad į žemės ūkio sektoriaus darbuotojų poreikį bus atsižvelgta sudarant profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje pagal ekonomikos veiklos rūšis 2021 m., sąrašą. Esą, siekdama derinti darbo jėgos pasiūlos atitiktį paklausai, UT nagrinėja kiekvienos profesijos padėtį darbo rinkoje ir sistemingai rengia trūkstamų profesijų sąrašą. Parengusi sąrašo projektą, konsultuojasi su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Po to, išanalizavusi  EIM pateiktas rekomendacijas, parengia galutinį profesijų sąrašo projektą, kuris prieš tvirtinant 5 darbo dienas skelbiamas UT interneto svetainėje.

Viskas taip paprasta?

Pasak UT direktorės I. Balnanosienės, darbdavys, neradęs reikiamo darbuotojo Lietuvoje, gali įdarbinti užsienietį dviem atvejais. Jeigu profesija yra trūkstamų profesijų sąraše, užsieniečiui nereikalingas leidimas dirbti, užtenka turėti daugkartinę nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi. Jeigu profesijos trūkstamų profesijų sąraše nėra, darbdavys gali kreiptis į UT dėl leidimo dirbti sezoninį darbą užsieniečiui išdavimo.

Direktorė tikina, kad iš  užsieniečio nereikalaujama turėti kvalifikacijos ir darbo patirties. Leidimai dirbti sezoninį darbą yra išduodami nekvalifikuotai darbo jėgai iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas dirbti iki 3 mėnesių, gali atvykti į Lietuvą pagal bevizį režimą arba su Šengeno viza. Užsienietis, kuriam leidimas dirbti išduotas iki 6 mėnesių, turi gauti nacionalinę vizą sezoniniam darbui. Prašymai dėl leidimo dirbti sezoninį darbą UT gali būti pateikti tą pačią dieną užregistravus laisvą darbo vietą ir yra išnagrinėjami per 4–5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo UT dienos.

Darbdavys privalo įrodinėti

Teoriškai atrodo viskas aišku ir paprasta. Tačiau iš tiesų viskas kur kas sudėtingiau. Darbdavys, kuris kreipiasi dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo arba dėl sprendimo priėmimo, turi įrodyti, kad užsienietis turi atitinkamą kvalifikaciją ir 1 metų darbo patirtį per 5 pastaruosius metus, t. y. pateikti informaciją apie užsieniečio kvalifikaciją ir darbo patirtį. Leidimai dirbti bei sprendimai yra išduodami tik kvalifikuotai darbo jėgai. Tokie pat reikalavimai taikomi ir užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą pagal profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį pagal trūkstamą profesiją, turi įrodyti, kad užsienietis turi būtent tą profesiją, kuri yra nurodyta trūkstamų profesijų sąraše, ir 1 metų darbo patirtį pagal turimą profesiją per 5 pastaruosius metus.

Stasys BIELSKIS

2021-04-24