Lietuviškų riešutų užteks tik iki Naujųjų metų

Sodą, kuriame iš viso auga apie 11 tūkst. lazdynmedžių, prižiūrėti padeda visa Norų šeima.

Lazdynų riešutus 12 metų auginantis Rimas Norus šią ūkininkavimo nišą jau perkando ir metai iš metų pelnytai džiaugiasi atsiperkančiu triūsu. Derliai kasmet didėja, plečiasi klientų ratas, džiugina ir susidomėjimas iš užsienio.
Iš prigimties darbštus dzūkas, šalyje vienintelis įsukęs „riešutinį“ šeimos verslą lazdynmedžius augina 21 ha plote ir jau raškydamas vaisius džiaugiasi kaip niekad gausiai užderėjusiu derliumi.

Riešutų ir daug, ir kokybiškų
„Galvojau, kad derlius bus mažesnis. Lazdynų riešutų buvo užmegzta nevienodai. Vienur kekėse 2–3, kitur 5–6 riešutai, tačiau medžiai jais buvo aplipę, tad derlius tikrai didelis, – tikina R. Norus. – Šiųmečiai riešutai kokybiški, branduoliai dideli, sultingi, visiškai subrendę.“
Lietuvoje riešutų rinka praktiškai tuščia, todėl R. Norus neveltui sako nejaučiantis konkurencijos. Pasak pašnekovo, į turgus atgabenama pigesnė lenkiška produkcija pirkėjų taip pat nenuvilioja, mat iš klientų girdi nusiskundimus, kad kaimynų atvežti riešutai kartūs, suplėkę.
Ūkininkas neslepia, kad nuosavas riešutynas – brangi investicija. Jo manymu, verslo sėkmė slypi kruopščiai ir tik iš daugelio šalių atrinkus „grynakraujes“ lazdynų sodinukų veisles, vedančias vaisius be pramečiavimo. Pasak R. Noraus, nelygu veislė, iš 1 ha galima pririnkti 2–5 t riešutų. O kiek jų bus surinkta šiemet, ūkininkas skaičiuos tik kitą savaitę, mat dar 15–20 proc. riešutų noksta ant medžių.
Vis dėlto nesamdant darbuotojų, 21 ha plote auginamų lazdynų riešutus pačiam surinkti sudėtinga, todėl juos R. Norus rūšiuoja ir surenka tam pritaikytu kombainu.

Prašosi apžiūrėti plantacijų
Paklaustas ar užsitęsusi lietinga vasara riešutams nepakenkė, ūkininkas tvirtino, kad drėgmė derliaus nesupūdė, tačiau neslėpė, kad vidurvasarį baimės įvarė Dzūkiją siaubusi kruša, mat būtent ten yra dalis jo sodo. R. Norus prisiminė, kad tuomet puoselėjamas riešutynas atrodė it po karo sušaudytas. Laimei, audra medžių nesužalojo, pasiglemžė tik lazdynų lapus, o vaisiai liko toliau nokti.
R. Noraus ūkyje pirmieji riešutų skynimo ir rinkimo darbai įsibėgėjo dar rugsėjį. Anksčiausiai sunokę ir kombaino išgliaudyti riešutai prieš keletą savaičių atsidūrė ant Kauno ir Alytaus turgų prekystalių. „Turime lojalių klientų, kurie metai iš metų perka mūsų produkciją. Yra smalsuolių, kurie užsispiria ir prašosi įleidžiami į sodą apsidairyti, įsitikinti, kad mūsų riešutai auginami vietoje, nori jų prisirinkti patys. Jie atvyksta net iš Klaipėdos, Vilniaus. Pastebime, kad žmonės vertina tai, kas lietuviška, tačiau neretai reikia juos įtikinėti, kad esame augintojai, turintys plantacijas, o ne „perpardavinėtojai“, – kalbėjo R. Norus teigdamas, kad lietuviškų lazdynų riešutų paklausa atsirado ir užsienyje, tačiau jų eksportui dar yra per mažai. – Visą derlių dažniausiai išparduodame dar iki Naujųjų metų, tačiau šiemet riešutų daugiau, tad jeigu jų liks, parduosime kitąmet.“
Pasidomėjus, ar ūkį žadama plėsti ir toliau, ūkininkas užtikrino to daryti neketinąs, tačiau mąstantis Kauno rajone, šalia 16 ha riešutų sodo, statyti kaimo turizmo sodybą. Ten ūkininko šeima žmones norėtų supažindinti su riešutmedžių auginimo subtilybėmis.

Lazdynas – neišlepintas medis
Ūkininkas neslepia, šiemet į jo derlių kėsinosi daug kas: kėkštai, barsukai, usūriniai šunys, jaunuosius lazdynus pamėgę zuikiai. Tačiau ant jų R. Norus danties negriežia ir šmaikštauja, kad kaip ir dera tikram lietuviui, derliumi pasidalijo ir su žvėreliais. Kiek labiau ūkininką užrūstino prieš kelerius metus įsilaužę kaimynai, kurie riešutais panoro pasivaišinti nekviesti. O kad tai nepasikartotų, ūkininkas sode pradėjo laikyti tris keturkojus sargus ir problema išsisprendė akimirksniu.
Ilgą lazdynų auginimo patirtį sukaupęs R. Norus jėgas sakė išbandęs augindamas ir graikinius riešutus. Deja, šis eksperimentas nepasiteisino. Jo teigimu, priešingai nei lazdynams, graikiniams riešutmedžiams lietuviškas pavasaris buvo per šaltas, dar nesunokę riešutai nubiro, tad jų auginti daugiau nežada.
„Lazdynai nėra tokie lepūs augalai. Jie auga visoje dirvoje, išskyrus smėlį ir molį. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad apsodindamas savo plantacijas nekeičiau dirvos struktūros ir trąšų nenaudojau“, – patirtimi dalinosi R. Norus.
Pašnekovas pasakojo iš pirkėjų dažnai girdintis nusiskundimų, kad jų turimi lazdynai pramečiuoja, nokina mažus, ne itin gardžius branduolius. Anot jo, lazdyną sodinti iš sėklos – klaida. R. Norus patarė riešutą išauginti iš atlankų, nes tik tada sodinukas nepramečiuos ir derlių ves kasmet.

Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

Rimo NORAUS nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.