Miškininkai neatsigina miškavagių

Miškininkų suruošta mediena – patrauklus grobis vagims.

Šiuo metu miške darbai sustojo, nes viskas paskendo giliame sniege. Nei medkirčiai, nei miškavežiai negali pasiekti biržių. Sunkus metas ir vagims, kurie nori nugvelbti miškininkų suruoštų ir miške sukrautų rąstų. Kasmet dėl medienos vagysčių patiriama nuostolių. Oficialiai fiksuojama, kad vagys per metus vien tik iš valstybinių miškų nugvelbia vidutiniškai apie 200 kub. m suruoštos medienos, nuostoliai siekia apie 7 000 Eur. O kur dar privatūs miškai, kuriuose vagys ypač mėgsta šeimininkauti – nusikirsti ar nugvelbti jau nukirstų medžių. Valstybinė miškų tarnyba (VMT) bei Valstybinė miškų urėdija (VMU) gauna nemažai pranešimų apie įžūlias vagystes ir imasi vis griežtesnių priemonių, siekdamos kovoti su miškavagiais.

Vagystė – miškininko įžeidimas

Pasak VMU Miško apsaugos skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko, visos šalies mastu 200 kub. m pavogtos medienos nėra labai daug, tačiau kainuoja ją pagaminti, paruošti. Ši mediena nerealizuojama, vadinasi, už ją negaunama pelno ir patiriama nuostolių.

„Kiekvienas suruoštos medienos vagystės atvejis mums, miškininkams, yra skaudus įžeidimas. Su policininkų pagalba ir dėl mūsų pačių atliktų tyrimų apie pusę vagysčių pavyksta išsiaiškinti. Jei fiksuojama didesnė vagystė, kai pasigendame 10–20 kub. m rąstų, tuojau pat kalbamės su aplinkiniais padaliniais ir aplinkinėse teritorijose apžiūrime smulkesnes lentpjūves, nes dažniausiai ši mediena nukeliauja būtent į jas. Vagiama tikslingai ar pagal kažkieno užsakymą. Populiariausi spygliuočių medžių – eglių, pušų – rąstai, kurie naudojami statybinei medienai.

Pasitaiko atvejų, kad ir malkoms medžių pavagiama, bet rečiau. Už vagystes taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nėra skirtumo, ar iš parduotuvės, ar iš miško vagiama, baudžiamoji atsakomybė ta pati – pagal Baudžiamąjį kodeksą. Su tokiais pažeidėjais elgiamės griežtai, be jokių nuolaidžiavimų“, – tikina VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas.

Anot jo, stambios įmonės paprastai neužsiima tokiomis vagystėmis, nes nenori susigadinti reputacijos. Jei būtų išsiaiškinta, kad įmonė nupirko medieną be reikiamų dokumentų, jai tai pernelyg brangiai kainuotų. Į užsienį vogtą medieną, pasak M. Ivanausko, taip pat nėra paprasta išgabenti, nes medienos eksportas yra gana griežtai reglamentuotas.

„Iš Lietuvos eksportuojamas nemažas kiekis medienos. Su pasieniečiais turime susitarimų, bendradarbiaujame ir su policija, tad šis procesas griežtai kontroliuojamas. Pasieniečiai mums dažnai padeda ir tais atvejais, kai vagystės vyksta pasienio apsaugos zonoje esančiuose miškuose. Jie turi rimtas stebėjimo sistemas ir mums praneša, jei pastebi kažką įtartino“, – bendradarbiavimu džiaugiasi miškų apsaugos specialistas.

Privatūs ypač vilioja

Valstybiniuose miškuose vagys atvirai darbuotis kiek privengia, žinodami, kad yra eigulys ar girininkas, gali juos pričiupti. Tačiau privačiuose miškuose jie ypač mėgsta pašeimininkauti. Jei savininkas yra išvykęs į užsienį, vagys jaučiasi itin drąsiai. Kartais tik po metų ar daugiau miško savininkas pamato, kad jo miške kažkas medžius gerokai praretino. „Girininkai, jei pamato tokius atvejus, stengiasi apie tai informuoti miško savininkus. Tokiais atvejais pranešama ir VMT, VMU. Neretai miško lankytojai mums praneša, jei miške pastebi kokią nors įtartiną veiklą. Pandemijos metu miškuose sumažėjo medžiotojų, tačiau žmonės dabar dažniau vaikščioja miške, nes per karantiną namuose nusibosta, tad vagims likti nepastebėtiems sunkiau“, – tikina M. Ivanauskas.

VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas prisimena, kad miško žaliavos vagysčių buvo padaugėję, kai prašniokštė uraganas Ervinas, išvartęs daugybę medžių, ypač Dzūkijoje.

„Tada buvo suruošta labai daug medienos „sandėlių“ tiek privačiuose miškuose, tiek valstybiniuose. Išvartytiems medžiams sutvarkyti buvo sutelktos pajėgos iš visos Lietuvos. Vagys tuomet irgi nesnaudė. Buvo susidariusios kelios vagių grupės, kurios buvo nusipirkusios miškavežį ir naktimis vykdavo į miškus vogti suruoštos medienos. Tačiau su policija mums pavyko šiuos vagis išaiškinti ir viskas aprimo, nelegalus verslas baigėsi. Maždaug prieš 10 metų panaši kompanija buvo įsisukusi į miškus Žemaitijoje. Jie organizuodavo ir neteisėtus kirtimus, ir suruoštos medienos vagystes. Sukčiai nusipirkdavo privatų mišką, nors jo kirsti nebuvo galima dėl apribojimų, jie visiškai to nepaisė, šaltakraujiškai, be jokių leidimų ar įforminę jį trečiųjų asmenų vardu iškirsdavo. Kelis kartus šie vagys buvo pagauti, sulaikyti, teisiami. Išsisukinėjimo būdų būta visokių, dalis organizatorių buvo pripažinti nepakaltinamais. Paskui staiga vagystės baigėsi, nes kompanija dingo iš Lietuvos. Spaudoje teko skaityti tas pačias žmonių, kurie dabar už nusikaltimus sėdi kalėjime Anglijoje, pavardes“, – pastebėjimais pasidalijo VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas.

Į pagalbą – moderni technika

Naujosios technologijos jau naudojamos ir miške. Pasak M. Ivanausko, miškininkai turi ir bepiločių skraidyklių (dronų), kirtavietes ir sukrautą medieną stebi mobiliosiomis kameromis.

„Dronus dažniau naudojame miško gaisrų paieškai ar sanitarinei apsaugai, o miško produkcijos apsaugai esame įsigiję nemažai mobiliųjų kamerų, kurios fiksuoja vaizdą ir iškart jį perduoda į miškininkų telefoną. Ši technika mums labai padeda. Slapta kamera būna įtaisoma ten, kur sukrauta mediena ar prie įvažiavimo, ji fiksuoja visus, kas toje vietoje pasirodo“, – teigė specialistas.

Pasiteiravus, ar vagių tarpininkais netampa miško darbininkai, kurie žino, kur ir kokia mediena yra ruošiama, M. Ivanauskas atsakė, jog dar netekę tokio atvejo nustatyti, bet gal ir pasitaiko, kad kažkam jie nutekina informaciją.

„Medienos vagystėmis dažniausiai užsiima tie, kas yra kažkaip su šiuo verslu susiję. Privačios lentpjūvėlės kartais padeda vagims pavogtus rąstus paversti reikiama statybine mediena. Beje, dabar kiekvienas gali įsigyti mobiliąją įrangą ir turėti savo lentpjūvę. Spaudoje ir internete yra daug skelbimų, kuriuose siūlomos malkos. Ar jos visos parduodamos legaliai? Ar viskas vykdoma oficialiu keliu? Žinoma, kad pasitaiko atvejų, kai malkos parduodamos iš neteisėtų kirtimų. Būna, kad mišką perka iš privatininkų, bet nesumoka mokesčių. Tačiau šią sritį kokius penkerius pastaruosius metus labai kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMT yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su VMI“, – informavo VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas.

Anot jo, aiškios tendencijos, kad kažkuriame viename šalies regione dominuotų medžių ar medienos vagystės, nėra. Signalų gaunama iš visos Lietuvos, gal kiek mažiau savivaliaujama pajūryje, nes ten miškuose daugiau lankytojų.

Rasa SMILGYTĖ

ŪP korespondentė

 

2021-02-02