Nacionalinis augalų veislių sąrašas: rekomendacijos ir žiemos patikra

Pasaulinėje augalų veislių rinkoje vyksta arši konkurencija, kurią lemia intensyvėjanti žemės ūkio gamyba, kintantys rinkos poreikiai, šiltėjantis klimatas. Šalių nacionalinės veislės gerokai išplečia kokybinių reikalavimų sąrašą importuojamoms veislėms, todėl nacionaliniuose sąrašuose veislių skaičius kasmet didėja. Neatsilieka ir Lietuva: į Nacionalinį augalų veislių sąrašą šiemet bus įrašytos net 89 naujos įvairių augalų veislės. Aštuonios jų – sukurtos šalies selekcininkų.

Veislės kelias iki patekimo į sąrašą Prieš įrašant augalo veislę į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Augalų veislių skyrius įregistruoja paraiškas norimai veislei tirti ir ją įtraukti į minėtą sąrašą. Septyniuose augalų veislių tyrimo skyriuose atliekami kultūrinių augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimai (žieminių augalų veislės tiriamos trejus, vasarinių – dvejus metus). Gauti išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų duomenys pateikiami Valstybinei augalų veislių vertinimo komisijai. Ji sprendžia, kurias siūlomas naujas veisles įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Pasak VAT Augalų veislių skyriaus vedėjos Sigitos Juciuvienės, rinkos poreikiai reguliuoja, kokias augalų rūšis ir kokias veisles rinktis žemdirbiams, tad pastaruoju metu gaunama daug paraiškų registruoti naujas kukurūzų, rapsų, vasarinių miežių veisles. Šiemet į Nacionalinį augalų veislių sąrašą pasiūlyta įrašyti 88 įvairių lauko augalų ir vieną daržovių veislę. „Minėtame sąraše yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių selekcininkų sukurtos veislės. Visos jos įregistruojamos į ES Žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą (jeigu tik tokia augalo rūšis jame yra). Bendriniame ES kataloge įrašytos 153 Lietuvos selekcininkų sukurtos augalų veislės, aštuonios jų – šiemet, – pasakoja S. Juciuvienė. – VAT Augalų veislių skyriaus specia­listų parengtas Nacionalinis augalų veislių sąrašas ir ūkinio vertingumo tyrimų duomenys skelbiami VAT interneto svetainėje (www.vatzum.lt). Taip pat šį sąrašą numatoma atspausdinti specialiame leidinėlyje.“ VAT Augalų veislių skyriaus vedėjos S. Juciuvienės teigimu, Nacionaliniame augalų veislių sąraše 2015 m. įregistruota 158 žieminių ir vasarinių javų, 75 kukurūzų, 4 grikių, 25 valgomųjų bulvių, 111 žieminių ir vasarinių rapsų, 17 kitų aliejinių augalų, 80 cukrinių runkelių, 9 pašarinių runkelių, 122 pašarinių augalų (pupos, žirniai, lubinai, vikiai, esparcetai, ankštinės ir varpinės žolės), 40 daržovių, 41 sodo ir 25 dekoratyvių augalų veislių. Veislės į sąrašą įtraukiamos dešimčiai metų, bet atsiranda naujų, pasižyminčių geresnėmis ūkinėmis savybėmis, tad jų skaičius sąraše kasmet keičiasi: šiemet 187 veislės (daugiausia sodo augalų) iš sąrašo išbrauktos. VAT Augalų veislių skyriaus vedėja priminė, kad veislėms suteikiama nacionalinė ir Europos Bendrijos teisinė apsauga. Šiuo metu Lietuvoje teisinė apsauga suteikta 59 augalų veislėms: 30 Lietuvos ir 29 užsienio selekcininkų sukurtoms augalų veislėms. Europos Bendrijos augalų veislių tarnyba suteikia augalų veislėms teisinę apsaugą visoje ES.

Išskirtinis rekomendacinis sąrašas nepasiteisino Sėklininkystės asociacijos ataskaitiniame susirinkime S. Juciuvienė pasakojo, kad pastaruoju metu atsirado nesusipratimų dėl Rekomenduojamų auginti šalyje augalų veislių sąrašo. 2011 m. buvo gautos aštuonios paraiškos – dviem žieminių kviečių ir 6 žieminių rapsų veislėms, kad jos išskirtinai kaip pačios geriausios būtų rekomenduojamos žemdirbiams. „Per kelerius metus kai kurios paraiškos atsiimtos, kai kurios liko ir dėl jų vertingumo galima diskutuoti. Pavyzdžiui, žieminių kviečių veislė `Anthustus` išbraukta ir iš Nacionalinio sąrašo, ir iš ES katalogų. Žieminių rapsų `Rogan` ir `Primus` veislės registruotos Nacionaliniame augalų veislių sąraše, jos pateisina žemdirbių lūkesčius, tačiau kitų veislių paraiškos atsiimtos. Tad ar verta turėti šį sąrašą?“ – klausė S. Juciuvienė. ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas Artūras Masiliauskas teigė, jog prieš 4-5 metus tokio sąrašo norėta ir pagal susitarimą VAT buvo įpareigota atlikti papildomus ūkinio vertingumo tyrimus. ŽŪR taryba turėjo nuspręsti, kokias veisles įtraukti į šį išskirtinį sąrašą. Tačiau vargu ar juo žemdirbiai naudojosi, nes nė kiek ne prastesnės ir likusios žieminių augalų veislės. Populiarumą išsprendžia žiemojimo sąlygos. Tam pritarė ir LAMMC direktorius dr. Vytautas Ruzgas: „Tokio sąrašo netvirtinsiu, nes menkiausias nukrypimas auginimo technologijose, nenuspėjami fiziologiniai procesai atneša nuostolius ir rekomendacijos nepasitvirtina. Ūkininkams nereikia nurodymų, kokias veisles pasirinkti. Apsisprendimą nulemia ūkinio vertingumo tyrimų duomenys.“

Pripažinimo laukia naujausios veislės Jau prieš šimtą metų manyta, kad veislių savybės derlių padidina apie 10 proc. Pastaruoju metu šalies mokslininkai teigia, kad tinkamai pasirinktos veislės derlių padvigubina. Kad būtų atrinktos pačios geriausios, augalų veislių tyrimų skyriuose kasmet ūkinio vertingumo tyrimai atliekami šimtams veislių: 2007 m. tirtos 487 veislės ir maždaug tiek pat iki 2012 m. Tačiau 2012 m. tirtos 564 augalų veislės, 2013 m. – 580, 2014 m. – 604 veislės. Todėl Valstybinei augalų veislių vertinimo komisijai atnaujinant Nacionalinį augalų veislių sąrašą yra iš ko pasirinkti. „Šiemet siūlomos veislės pasižymi geru derliumi, puikia jo kokybe ir kitomis vertingomis savybėmis. Manome, kad ir lietuviškos veislės sudomins ES žemdirbius, ir džiaugiamės tuo, kad vis daugiau užsienio selekcininkų registruoja savo veisles Lietuvoje, – teigė VAT Augalų veislių skyriaus vedėja S. Juciuvienė. – Įtrauktų į sąrašus augalų veislių sertifikuotą sėklą galima dauginti ir ja prekiauti visoje ES.“ VAT duomenimis, sąrašą papildys 48 javų veislės: tarp jų – penkios žieminių kviečių, kurių užauginti grūdai pasižymi geromis kepimo savybėmis. Dvi iš šių veislių - `Gaja DS` ir `Sedula DS` – sukurtos Lietuvoje. Dar trys žieminių kviečių veislės – `KWS Ozon`, `Patras` ir `Sailor` – sukurtos Vokietijoje. Jų derlingumas tyrimo metais siekia 8,7–9,21 t/ha, esant 14 proc. standartiniam grūdų drėgniui. Šios kviečių veislės gerai žiemoja, atsparios ligoms, pasižymi gera derliaus kokybe. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą siūloma įregistruoti penkias žieminių rugių veisles: nehibridinę lenkišką veislę `Dankowskie Amber` ir keturias hibridines vokiškas rugių veisles – `Brasetto`, `KWS Magnifico`, `Palazzo` bei `SU Stakkato`. Ypač rekomenduotina sėti `Palazzo` veislės rugius, kurių derlius tyrimų metu siekė 9,36 t/ha. Nacionalinį augalų veislių sąrašą turėtų papildyti penkios naujos vasarinių kviečių veislės, iš kurių dižiausią derlių tyrimuose davė olandiška veislė `Quintus` – net 8,12 t/ha. Taip pat bus įrašytos devynios vasarinių miežių veislės, iš kurių išsiskiria Jungtinės Karalystės selekcininkų sukurta `Dragoon` veislė – 8,07 t/ ha derlius. Be to, vasariniai miežiai Nacionaliniame augalų veislių sąraše nebebus skirstomi į pašarinius ar salyklinius. Selekcininkų siūlymu nuo 2013 m. visos vasarinių miežių veislės tiriamos kartu. Įrašytos ir trys sėjamųjų avižų veislės. Derlingumu pasižymi vokiškos `Bison` veislės avižos, jos tyrimo metais davė 7,84 t/ ha. Siūloma registruoti 11 ankstyvųjų ir devynias vidutinio ankstyvumo kukurūzų veisles: vešlūs augalai sukaupia apie 29,5-33,8 proc. sausųjų medžiagų. Nacionalinis augalų veislių sąrašas bus papildytas lietuviška grikių veisle `Nojai VB`. Šios veislės bendrajame EB kataloge nebus, nes jame šių augalų nėra. Cukrinių runkelių augintojai sulaukė 13 naujų veislių. Daniškos veislės `Doblo` ir švediškos – `Music` augalų veislių tyrimo skyriuose derlius siekė apie 87-88,9 t/ha. Daniškos veislės `Bravo` šakniavaisių cukringumas buvo 18,96 proc. Siūloma įregistruoti ir penkias žieminių rapsų veisles – vokiškus rapsų hibridus `Avatar DK`, `Impression CL`, `Factor KWS` bei `Inspiration` ir Prancūzijos selekcininkų sukurtą žieminių rapsų veislę `DK Imistar CL`. Šios veislės pasižymi derliumi, dideliu sėklose sukauptų riebalų kiekiu ir atsparumu žiemojimo sąlygoms. Iš naujų siūlomų įregistruoti 11 vasarinių rapsų veislių derlingiausios tyrimo metais buvo `Fergus` (Švedija) – 3,41 t /ha, `Medicus` (Vokietija) – 3,56 t/ha. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą bus įrašytos ir dvi sojų veislės – `Amandine` (Šveicarija) ir `Lajma` (Lenkija) bei Švedijos selekcininkų sukurtos pupų veisles `Boxer`, `Isabell` ir `Laura`. Ketinama įregistruoti sėjamųjų žirnių veisles `Astronaute` (Prancūzija) ir `Ieva DS`, sukurtą Lietuvos selekcininkų. Sąrašą papildys pašarams skirtos lietuviškos daugiamečių žolių veislės: rausvieji dobilai `Poliai` ir daugiametės svidrės `Veja DS`. Vejoms įrengti išvesta nauja raudonųjų eraičinų veislė `Alkas`, o vokiška pašarinių motiejukų veislė `Nitro` tinka sportiniams žirgams bei dekoratyviems arkliukams šerti ir ganyti. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą bus įrašyta Lietuvos selekcininkų išvesta valgomųjų morkų veislė `Rokita`.

Autorės nuotraukos

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.