Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Naująjį Modernizavimo fondą gaubia migla

2020/10/21

Algimanto SNARSKIO piešinys

Ankstesniais metais kaimo plėtrai skirti pinigai dažnai atitekdavo aplinkosauginiams projektams. Dabar ūkininkai gali atsiteisti, „panerti rankas“ į aplinkosaugos pinigus – Europos Sąjungai (ES) įkūrus klimato kaitai lėtinti ir švelninti numatytą Modernizavimo fondą, iš jo šis tas gali nubyrėti ir žemės ūkiui. Kokioms žemės ūkio sritims ir sektoriams, kiek lėšų būtų skirta iš fondo, kol kas nenuspręsta.

Rožiniai planai

Lėšos bus skirtos įvairiems energetikos projektams, taip pat pastatų, transporto, žemės ūkio objektų, atliekų perdirbimo įmonių energijai taupyti. Ministrų kabinetas patvirtino projektų atrankos ir finansavimo tvarką, fondo nacionalinės projektų atrankos komisijos sudėtį ir užduotis.

Iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją Lietuva turi sumažinti 9 proc. (palyginti su 2005 metais), bent 1,5 karto, negu buvo vartojama 2017 metais.

Sumažinti suvartojamos energijos, iki 45 proc. daugiau naudoti atsinaujinančių energetinių išteklių. Iki 2030 metų Lietuvos transportininkai šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją (paskleistą ore kiekį) turi sumažinti 8,1 proc., žemdirbiai – 9,1 proc., pramonės įmonės – 9,8 proc., o atliekų perdirbėjai – 52,4 proc.

Energetikos ministerijos užsakyta makroekonominė analizė parodė, kad planas pagyvins šalies ekonomiką – augs Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), bus pritraukiama daugiau investicijų, kuriama naujų darbų. Žemdirbiams neužteks dabar pasamdytų darbininkų, prireiks dar apie 2 tūkst. naujų pagalbininkų.

Uoliausia vykdytoja

Iš maždaug 7,5 mlrd. eurų fondo Lietuvai 2021–2030 metais numatyta apie 300 mln. eurų paramos. Žemės ūkiui atiteks nedidelė jos dalis, nes kitų pretendentų – nors vežimu vežk. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininką Aušrį Macijauską juokina tokia visiškai menkutė papildoma suma, palyginti su milžiniškais varginančiais įsipareigojimais mažinti klimato kaitą, kuriuos savanoriškai užsikrovė Lietuva.

„Tokių fondų ir fondelių parama – tik lašas jūroje. Be to, dar reikėtų įvykdyti nemažai varginančių sąlygų, kol ją gautume. Apskaičiuota, kad iki 2030 metų Lietuva iš įvairių šaltinių turėtų susirankioti 14 mlrd. eurų, kad per 10 metų 9 proc. sumažintų išmetamų į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų, labiausiai anglies dvideginio“, – aiškino jis.

Anot A. Macijausko, tai bus nemenkas iššūkis mums. Jokia kita ES šalis taip negailestingai savo dujų emisijos nesilpnins. Lietuva pati pasisiūlė. Niekas nevertė. „Visokių žemės ūkiui nenaudingų ar net žalingų ES reglamentų ir direktyvų uoliausia vykdytoja Lietuva Europos Komisijos (EK) nustatytas emisijos normas jau įvykdė – dar iki 2017 metų perpus susimažino išmetamųjų dujų“, – apie EK potvarkių laikymosi pirmūnės – Lietuvos – energetinius žygdarbius „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.

Silpnai išvystytas

Anot Kėdainių r. ūkininko A. Macijausko, Lietuva jau ir taip daug mažiau teršia aplinką negu dauguma ES šalių. „Dar labiau mažinti emisiją būtų pražūtinga. Žemės ūkis tokios naštos nepakeltų. Lietuva jau seniai sparčiai žygiuoja ES žaliuoju kursu. Kitos ES šalys dar nė nepradėjo. Pirmaujame ne dėl to, kad investavome milžiniškas sumas į naujausias technologijas. Tiesiog mūsų energetika, žemės ūkis, transportas – ekonomikos šakos, labiausiai kaltinamos dėl klimato kaitos, yra labai silpnai išvystytos ir mūsų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos yra pačios mažiausios Europoje“, – tvirtino A. Macijauskas.

Olandai nesijaudina

A.Macijausko teigimu, olandai anglies dvideginio kasmet į atmosferą išmeta 8 kartus daugiau negu Lietuva. „Net ir tada, jei olandai susimažins emisiją 27 proc., kaip įsipareigojo, vis viena Olandija, kitos išsivysčiusios ES šalys anglies dvideginio į atmosferą išmes kelis kartus daugiau negu mes“, – tvirtino jis.

Pasak pašnekovo, yra nesudėtingų būdų, kaip mažinti emisiją: sėjomaina, kalkinimas, melioracija. Didesni akcizai žymėtajam dyzelinui nieko nepadės. „Kaip ir tie vargani 300 mln. eurų iš Modernizacijos fondo, už kuriuos turime dėkoti EK. Lietuvos žemės ūkiui reikia 4,5 mlrd. eurų“, – tvirtino A. Macijauskas.

Geriausia paslauga

Kelmės r. ūkininkas Marijus Čekavičius tvirtina, kad geriausia paslauga žemės ūkiui, kurią galėtų padaryti aplinkosaugininkai ir valdžia, – ne švaistytis pinigais iš ES fondų, o netrukdyti plėtoti ekologinę žemdirbystę.

„Visų pirma – jokio pridėtinės vertės mokesčio ekologiškiems maisto produktams. Nulinis tarifas. Sakysime, nubraukus PVM, neturtingas mokytojas ar žurnalistas prekybos centro daržovių skyriuje, sustojęs prie kelių aukštų lentynos, kurioje sukrauti ekologiški produktai, savo akimis netiki – ekologiškos bulvės atpigo 50 procentų! Verta pirkti, saugoti sveikatą. Ekologiniai, biodinaminiai ūkiai – štai kas labiausiai nusipelno europinės, nacionalinės paramos“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė M. Čekavičius.

Pamiršo patirtį

Pasak M. Čekavičiaus, šių laikų visuomenė pamiršo, išbarstė tai, ką žmonija per šimtmečius buvo sugalvojusi klimato kaitai lėtinti. „Priversti ūkininkus tarytum mažiau aplinką teršiančią žemės ūkio techniką pirkti – ne išeitis. Tai tik dalinis sprendimas“, – tikino jis.

Anot ūkininko, neužteks Lietuvai skiriamų europinių lėšų, kad visus aprūpintų šimtus tūkstančių eurų kainuojančiais naujais traktoriais ir kombainais. Reikia skatinti novatoriškus projektus, investuoti į naujausias žemės ūkio technologijas. Kaime prisiminti senus tradicinius amatus ir pradėti naujus verslus. Gerokai daugiau negu dabar padėti jauniesiems ūkininkams, kaimų naujakuriams.

„Vaikams lopšeliuose-darželiuose – šimtu procentų vietinis maistas. Tada užaugtų ligoms atspari, galinti kalnus nuversti ir gamtą saugoti karta. Vietinės gamybos atgaivinimas – veiksmingas būdas stabdyti šiltnamio reiškinį ir išvalyti anglies dvideginio aptemdytą Lietuvos dangų. Kito kelio nėra“, – kalbėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys M. Čekavičius.

 

Kol kas nieko konkretaus

Vilija AUGUTAVIČIENĖ

Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė

Fondas oficialiai pradės veikti nuo kitų metų. Jis skirtas dešimčiai skurdesnių pokomunistinių ES šalių – Lietuvai, Lenkijai, Latvijai, Estijai, Čekijai, Vengrijai, Rumunijai, Slovakijai, Kroatijai ir Bulgarijai.

Parama numatyta energetikos sistemoms modernizuoti, atsinaujinančių išteklių projektams, sisteminėms jungtims, žemės ūkio, transporto energetiniam efektyvumui didinti. Iš fondo lėšų taip pat planuojama apmokyti šių sektorių darbuotojus, rengti jiems seminarus, kelti pareigūnų kvalifikaciją, remti verslininkus, kurių veikla nedarys žalos aplinkai, gamtai.

Kol kas nieko konkretaus negaliu pasakyti, nes ir mes patys dar tik nagrinėjame Modernizavimo fondo esmę, gilinamės į jį. Pagrindinis dokumentas, kuriuo bus vadovaujamasi vertinant projektus, yra Nacionalinis energetikos ir klimato veiksmų planas 2021–2030 metais. Fondo lėšų sąmata priklausys nuo to, kiek tuo metu kainuos ES apyvartiniai taršos leidimai.

Stengsimės, kad Lietuva į atmosferą išmestų kuo mažiau anglies dvideginio ir šiltnamio dujų. Pagal tai iš fondo ir bus finansuojamos lietuviškos įmonės, ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Spalio pabaigoje rinksis darbo grupė, kurioje yra Žemės ūkio ministerijos atstovas, ji iki metų pabaigos turėtų nustatyti fondo modelį, veiklos kryptis.

  Arnoldas  ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas   2020-10-21
Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...
2024/03/29

Devyni politikai VRK pateikė būtiną rinkėjų parašų skaičių, trims nepavyko

Devyni politikai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė privalomą rinkėjų parašų skaičių, norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...