Ashburn +10,4 °C Mažai debesuota
Pirmadienis, 4 Kov 2024
Ashburn +10,4 °C Mažai debesuota
Pirmadienis, 4 Kov 2024

2023 metų pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai

2024/01/30


2023 m. BVP dinamika buvo permaininga – po stipraus neigiamo pokyčio pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika sugebėjo atsitiesti ir fiksuoti teigiamą rezultatą antrąjį ketvirtį. Antroji metų pusė buvo be didesnių pokyčių, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

2023 m. šalies BVP sudarė 72,1 mlrd. EUR to meto kainomis. Palyginti su 2022 m., realusis BVP pokytis buvo neigiamas ir sudarė –0,3 proc. Didžiausią (–1,2 proc.) neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės įmonių veiklos rezultatai. Tačiau teigiami statybos ir paslaugų įmonių veiklų rezultatai prislopino BVP kritimą, prie BVP metinio pokyčio prisidėdami atitinkamai 0,6 ir 0,3 proc. punkto.

2023 m. ypač sumažėjo pramonės įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė (–5,6 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse fiksuotas 2,4 proc. kritimas. Tačiau statybos įmonių sukurta pridėtinė vertė augo 9,6 proc., o visame paslaugų sektoriuje stebėtas nuosaikus 0,5 proc. augimas.

...žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse fiksuotas 2,4 proc. kritimas.

Mažėjo medienos pramonės produkcija, didėjo – vaistų pramonės

2023 m. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 35 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 5,2 proc. palyginamosiomis kainomis.

Per metus labiausiai sumažėjo medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, – 23,6 proc., chemikalų ir chemijos produktų – 15,5 proc., baldų – 14,9 proc., gamybos produkcija.

2023 m. labiausiai augo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų – 26,1 proc., elektros įrangos – 24,7 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 19,1 proc., gamybos produkcija.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimas sulėtėjo

Po dvejų metų, kai vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo dviženkliais skaičiais, 2023 m. Lietuvoje metinė (2023 m. gruodį, palyginti su 2022 m. gruodžiu) infliacija sudarė 1,2 proc. Per 2023 m. vartojimo prekių kainos sumažėjo 1 proc., bet paslaugų kainos padidėjo – 6,7 proc.

2023 m. bendrą metinį kainų pokytį daugiausia lėmė su sveikatos priežiūra susijusių prekių ir paslaugų – 9,4 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 7,7 proc. kainų padidėjimas ir būsto, vandens, elektros ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas (10 proc.). 2023 m. užfiksuotas beveik visų energetinių prekių kainų mažėjimas – elektros energijos kainos sumažėjo 27,7 proc., kietojo kuro – 23,5 proc., šilumos energijos – 19,9 proc., suskystintų dujų maistui gaminti – 17,3 proc., skystojo kuro – 12,2 proc., dyzelinių degalų – 11,1 proc., suskystintų automobilinių dujų – 11 proc., benzino – 4,8 proc. Tik gamtinių dujų kainos pakilo 14,2 proc.

2023 m. gruodžio mėn., palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos sumažėjo 2,8 proc., o rinkos kainos padidėjo 1,9 proc.

Mažėjo ir prekių eksportas, ir importas

Išankstiniais duomenimis, 2023 m. prekių eksportas sudarė 39,7 mlrd. EUR, importas – 45,4 mlrd. EUR. Palyginti su 2022 m., eksportas sumažėjo 10,5 proc., importas – 13,6 proc. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 5,7 mlrd. EUR.

2023 m. sausį–lapkritį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportuotų prekių į ES valstybes vertė sumažėjo 14 proc. ir sudarė 60,3 proc. bendro Lietuvos eksporto.

2023 m. sausį–lapkritį iš Lietuvos daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,7 proc.).

2023 m. sausį–lapkritį lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 22,5 mlrd. EUR ir sudarė 61,8 proc. viso Lietuvos eksporto. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 10,8 proc., be mineralinių produktų – 11,7 proc.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė naftos produktai, kurių eksportas sumažėjo 8 proc., baldų eksportas sumenko 11,5 proc., o paruoštų maisto produktų ir gėrimų eksportas padidėjo 19,6 proc.

...paruoštų maisto produktų ir gėrimų eksportas padidėjo 19,6 proc.

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES (65,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto). Pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės – Lenkija, Vokietija, Latvija, Nyderlandai, Jungtinės Valstijos.

2023 m. sausį–lapkritį Lietuva daugiausia importavo mineralinių produktų (20,8 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonių (11,8 proc.).

Daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos. Importuotų prekių iš ES valstybių vertė sumažėjo 4,9 proc. ir sudarė 69,6 proc. bendro Lietuvos importo.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta mažėjo, maitinimo – didėjo

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2023 m. sudarė 18,6 mlrd. EUR to meto kainomis ir palyginti su 2022 m., palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,2 proc.

Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis sumažėjo 3,9 proc., ne maisto prekėmis – 0,6 proc., o automobilių degalų mažmeninė prekyba padidėjo 1,4 proc.

2023 m. labiausiai sumažėjo garso ir vaizdo įrangos (19,2 proc.) bei elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų (13,2 proc.) mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, o labiausiai augo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu (14,4 proc.) palyginamosiomis kainomis.

Per metus maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta padidėjo 2,6 proc. palyginamosiomis kainomis ir sudarė 1,6 mlrd. EUR.

Krovinių vežimo apyvarta padidėjo

Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2023 m. padidėjo 13,9 proc., krovinių vežimas – 13,2 proc. Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį sudaro kelių (91 proc.) ir geležinkelių transporto apyvarta (9 proc.).

Kelių transporto vežimo apyvarta padidėjo 17,8 proc., krovinių vežimas – 22,9 proc., o geležinkelių transporto krovinių apyvarta sumažėjo – 14,5 proc., krovinių vežimas – 12,1 proc.

Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2023 m. sumažėjo 6,3 proc. Keleivių srautas oro uostuose padidėjo 12,3 proc.

Atlikta daugiau statybos darbų

Išankstiniais duomenimis, statybos įmonės šalyje 2023 m. atliko darbų už 5,5 mlrd. EUR to meto kainomis. Palyginamosiomis kainomis tai yra 13,1 proc. daugiau nei 2022 m. Labiausiai augo inžinerinių statinių statybos darbų apimtis, jų atlikta 28,5 proc. daugiau, o pastatų statybos darbų – 1,4 proc.

2023 m. inžinerinių statinių statybos darbų dalis sudarė 46,7 proc. visų šalyje atliktų darbų, negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 33,8 ir 19,5 proc.

Užsienyje atlikta statybos darbų už 651,6 mln. EUR, tai 5,4 proc. daugiau nei 2022 m.

Per metus (2023 m. gruodį, palyginti su 2022 m. gruodžiu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 2,9 proc. Tai lėmė vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (19,1 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (5,9 proc.), pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų (2,9 proc.) sumažėjimas.

Mažėjo žemės ūkio produkcijos vertė ir supirkimo kainos

Žemės ūkio produkcijos vertė to meto kainomis praėjusiais metais sumažėjo 3,1 proc. Augalininkystės produkcijos vertė sumažėjo 5,2 proc., gyvulininkystės produktų – didėjo 1,3 proc.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo 18,9 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 24,4 proc., gyvulininkystės produktų supirkimo kainos –9,8 proc. Labiausiai smuko rapsų, ankštinių augalų, javų (atitinkamai 31,2, 30,4 ir 26,7 proc.), iš gyvulininkystės produktų – pieno (28,3 proc.), galvijų (5,2 proc.) supirkimo kainos.

Labiausiai smuko rapsų, ankštinių augalų, javų (atitinkamai 31,2, 30,4 ir 26,7 proc.), iš gyvulininkystės produktų – pieno (28,3 proc.), galvijų (5,2 proc.) supirkimo kainos.

Daugėjo veikiančių ūkio subjektų

2024 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 142 954 ūkio subjektai, jie sudarė 60,4 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų. Veikiančių ūkio subjektų skaičius, palyginti su 2023 m. pradžia, padidėjo 14,3 proc. Daugiau negu ketvirtadalis ūkio subjektų (21,6 proc.) vykdė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklas. 12,2 proc. ūkio subjektų vykdė profesinę, mokslinę ir techninę veiklą, po dešimtadalį ūkio subjektų užsiėmė statyba (10,1 proc.) ir kita aptarnavimo veikla (9,2 proc.).

Dauguma – 86,4 proc. – veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų. Ūkio subjektai, kuriuose dirbo daugiau nei 100 darbuotojų, sudarė 1,4 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

Daugiau nei pusės – 64 proc. – ūkio subjektų metinės pajamos sudarė iki 100 tūkst. EUR. Ūkio subjektai, per metus gaunantys daugiau kaip 0,5 mln. EUR pajamų, sudarė 16 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

2023 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 15 733 ūkio subjektai, tai 11,4 proc. daugiau negu 2022 m. Daugiausia įregistruotų naujų ūkio subjektų buvo Vilniaus miesto savivaldybėje, mažiausiai – Birštono, Rietavo ir Pagėgių savivaldybėse.

2023 m. registruoti 1 037 bankrotai (panašiai kaip 2022 m.). Daugiausia bankrutavo įmonių, vykdančių didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą.

Laisvų darbo vietų lygis išliko toks pats, nedarbo lygis ūgtelėjo

2023 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – tai beveik tiek pat, kiek ir 2023 m. antrąjį ketvirtį. Laisvų darbo vietų lygis šalyje beveik nepakito ir sudarė 2 proc.

Daugiausia laisvų darbo vietų 2023 m. trečiąjį ketvirtį buvo transporto ir saugojimo įmonėse – 19,8 proc. visų laisvų darbo vietų, pramonės – 16,5 proc., viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonėse – 14,2 proc.

2024 m. sausį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis sumažėjo nuo 41 iki 40 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 15 proc. gyventojų (gruodį – 14 proc.).

2023 m. šalyje buvo 1 mln. 441,1 tūkst. užimtų gyventojų, 105,5 tūkst. bedarbių ir 904,3 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Palyginti su 2022 m., užimtų gyventojų skaičius padidėjo 20,3 tūkst., arba 1,4 proc., bedarbių – 16,2 tūkst., arba 18,1 proc., o ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius padidėjo 12,1 tūkst., arba 1,4 proc.

2023 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,8 proc., arba 0,9 procentinio punkto, didesnis nei 2022 m.

Ilgalaikio nedarbo lygis 2023 m., palyginti su 2022 m., išliko toks pat ir buvo lygus 2,3 proc.

2023 m. 5,6 proc. visų užimtų gyventojų nurodė, kad paprastai dirbo namuose, bent retkarčiais namuose dirbo 7 proc. Palyginti su 2022 m., paprastai dirbančių namuose užimtųjų dalis sumažėjo 6,7 proc.

Vidutinis darbo užmokestis augo

Išankstiniais duomenimis, 2023 m. vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, palyginti su 2022 m., padidėjo 12,6 proc., arba 225 EUR, ir sudarė 2 014 EUR.

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis ir kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2023 m. sudarė 1 249,1 EUR ir per metus padidėjo 11,4 proc. (128 EUR).

Dėl 2023 m. vis dar aukštos infliacijos realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 2,1 proc.

2023 m. bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo viešajame sektoriuje. Per metus jis padidėjo 13 proc. ir sudarė 2 116,4 EUR, o privačiajame sektoriuje padidėjo 12 proc. ir sudarė 1 973,8 EUR.

2023 m. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose. Didžiausią bruto darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (apie 3 684 EUR), finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 3 349,3 EUR). Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (apie 1 354,6 EUR), nekilnojamojo turto operacijų (apie 1 587,2 EUR), kito aptarnavimo veiklos (apie 1 604 EUR) įmonių darbuotojai.

Minimalioji mėnesinė alga – didžiausia Baltijos šalyse

2023 m. minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje augo 15 proc., Estijoje – 10,9 proc., Latvijoje 24 proc.

Minimalioji mėnesinė alga 2023 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje sudarė 41,9 proc., Estijoje ir Latvijoje – 40 proc. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio.

Išankstiniais vertinimais, 2023 m. spalį ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 762 EUR ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų gavo nuo 762 iki 1 005 EUR, kitas ketvirtadalis darbuotojų uždirbo nuo 1 005 iki 1 410 EUR ir likęs ketvirtadalis – daugiau nei 1 410 EUR, atskaičius mokesčius.

Neto darbo užmokesčio mediana 2023 m. spalį sudarė 1 005 EUR ir buvo 102 EUR didesnė nei 2022 m. spalį.

Didesnį nei 6 000 EUR bruto darbo užmokestį gavo apie 20 tūkst. darbuotojų (6 tūkst. darbuotojų daugiau nei 2022 m. spalį).

2023 m. šalies ūkyje vidutinis darbuotojų, mokėjusių mokesčius Sodrai, skaičius sudarė apie 1 mln. 359 tūkst. ir, palyginti su 2022 m., padidėjo 12,5 tūkst. Daugiau nei du trečdaliai (73,6 proc., arba 1 mln. 374 tūkst.) darbuotojų dirbo privačiajame sektoriuje. Viešajame sektoriuje (įskaitant valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojus) dirbo mažiau nei trečdalis (26,4 proc., arba 358,6 tūkst.) darbuotojų.

Padidėjęs atvykusiųjų skaičius padidino šalies gyventojų skaičių

2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 886,5 tūkst. nuolatinių gyventojų – 29 tūkst. (1 proc.) daugiau negu prieš metus.

2023 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos vis dar turėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos ir didelis atvykusiųjų iš Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizstano, Uzbekistano, Tadžikistano skaičius, lėmęs teigiamą neto tarptautinę migraciją (44,9 tūkst. daugiau žmonių atvyko į Lietuvą, negu išvyko iš jos). Natūrali gyventojų kaita, kaip ir ankstesniais metais, išliko neigiama – 2023 m. 15,7 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė. 2023 m. gimė 20 tūkst. kūdikių, tai 2 tūkst. (9,3 proc.) mažiau negu 2022 m.

2023 m. mirė 35,7 tūkst. žmonių, tai 7,2 tūkst. (16,7 proc.) mažiau negu 2022 m.

Į Lietuvą grįžo daugiau piliečių, nei iš jos išvyko

2023 m. iš Lietuvos emigravo 22 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų: 12 tūkst. užsieniečių ir 10 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Palyginti su 2022 m., emigravusiųjų skaičius padidėjo 6,7 tūkst. (44 proc.).

Nuolatinių šalies gyventojų emigracijos kryptys išliko tos pačios: Ukraina, Jungtinė Karalystė, Baltarusija, Norvegija ir Vokietija. Užsienio piliečiai daugiausia vyko į Ukrainą (8 tūkst.) ir Baltarusiją (beveik 2 tūkst.), Lietuvos Respublikos piliečiai – į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Vokietiją.

2023 m. į Lietuvą imigravo 66,9 tūkst. žmonių – 20,4 tūkst. (23,4 proc.) mažiau negu 2022 m., tai 45 tūkst. gyventojų daugiau, negu iš jos išvyko.

2023 m. 75 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 25 proc. – Lietuvos Respublikos piliečiai. Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos. Daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Vokietijos.

2023 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama, t. y. į Lietuvą grįžo 6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių daugiau, negu jų išvyko (2022 m. – 7,6 tūkst. daugiau).

 

Valstybės duomenų agentūros informacija

123rf nuotr.

Dalintis
2024/03/03

Ūkininkas V. Genys: „Turiu toliau nešti agronominę žinią“

Ukmergės krašto ūkininko Valentino Genio sėkmės paslaptis – geras derlius be plūgo ir sintetinių trąšų. Agronomo diplomą turintis žemdirbys jau 18 metų žemę dirba ekologiškai ir neįsivaizduoja kitokios ūkininkavimo krypt...
2024/03/03

Pardavęs karves braukė ašaras

Skauda širdis visiems, tik valdininkams neįdomu, kodėl nyksta pieno ūkiai. „Lietuvoje išnyks ūkiai, kuriuose yra iki 100 melžiamų karvių“, – spėja Kupiškio r. Šimonių seniūnijos Pelyšių kaimo...
2024/03/03

Prasideda sulos leidimo sezonas: ką svarbu žinoti?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje.  
2024/03/03

„INVL Baltic Farmland“ pelnas pernai išaugo 34 proc. iki 2,64 mln. eurų

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovės „INVL Baltic Farmland“ audituotas grynasis pelnas 2023 metais siekė 2,64 mln. eurų – 34 proc. daugiau nei 2022 metais.
2024/03/03

Anestezija – tik gilus miegas ar sudėtinga medicininė procedūra?

Anestezija – tai dirbtinai sukelta būsena, kurios metu pacientui nepatiriant skausmo ar kitų nemalonių jutimų galima atlikti diagnostinius ar gydomuosius veiksmus. Pacientams dažnai kyla klausimų, kaip viskas vyksta, ar tai saugu, ar jie pra...
2024/03/03

Europos Komisija pagaliau imasi veiksmų: keis vilkų apsaugos statusą

Pastaruosius porą metų Europos Sąjungos (ES) valstybės narės garsiai nerimauja dėl vilkų ir kitų stambiųjų plėšrūnų – lokių ir lūšių – populiacijos gausėjimo. Dėl šios tendencijos kyla grėsmė taikiam sambūviui, nes...
2024/03/03

Verslo partneriams iš Kinijos labūnaviškis padovanojo savo tapytą „Monos Lizos“ kopiją

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Laikrodžiui išmušus 17 valandą verslininkas Audronius VAIDALAUSKAS užveria kabineto duris. Medžio granulių gamyba užsiimančios bendrovės „Eco standartas“ savininkas i&scaron...
2024/03/03

Savo kandidatus į EP patvirtino dar viena politinė partija: sąrašą ves A. Kubilius

Šiandien Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą (EP).
2024/03/03

Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos vairą perima A. Kulevičius

Kovo 1-ąją įvyko Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos visuotinis narių susirinkimas. Rajono žemdirbiai išsirinko naujos sudėties tarybą ir pirmininką.