80 proc. valstybės žemės pardavimo pajamų siūloma skirti Gynybos fondui

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias trijų – Žemės, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo bei Valstybės gynybos fondo – įstatymų pataisas. Už balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo vienas.   

„Turime didelius įsipareigojimus ir reikia, kad tame fonde būtų lėšų daugiau“, – teigė pataisų autorius konservatorius Kazys Starkevičius.  

Pasak jo, iš žemės ūkio paskirties žemės pardavimo į biudžetą galėtų įplaukti apie 1,5 mlrd. eurų pajamų.

„Rinkos vertė yra 5 tūkst.12 eurų už hektarą, vidutinė žemės vertė (...) Viską sudėjus ta kartelė būtų virš 1,5 mlrd. eurų“, – skaičiavo parlamentaras.  

„Nesakau, kad tos lėšos čia būtų iškart arba ūkininkai, arba žemės naudotojai būtų priversti šią žemę pirkti priverstinai. Jeigu turi nuomos sutartis, ten jos yra vienos 25 metams, kitos net yra 50 metų ar 10 metų, ar 5 metams. Jie galėtų pirkti arba galėtų toliau disponuoti, (...) galėtų ir dabar, jeigu išreikš norą, nusipirkti“, – pridūrė jis.   

K. Starkevičiaus duomenimis, dabar ūkininkams išnuomota 183 tūkst. ha valstybinės žemės.

„651,8 tūkst. hektarų neįregistruota Nekilnojamo turto registre – tai apima nesuformuotus kelius, miškus –  o 110 tūkst. ha yra tinkamos žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti“, – teigė K. Starkevičius.    

Anot Seimo nario, valstybinė žemė būtų parduodama ne aukcionuose, o pirmiausia tiems ūkininkams, kurie ją nuomoja ir dirba arba sklypas yra šalia.    

Pasak K. Starkevičiaus, dirbamos valstybės žemės galėtų įsigyti žemdirbiai, ne mažiau kaip trejus metus registravę ūkį, deklaravę pajamas iš žemės ūkio veiklos arba deklaravę  naudmenas.

Taip pat galėtų tokius sklypus įsigyti ir įmonės, esančios žemės ūkio produkcijos gamintojos, o metinės įplaukos iš produkcijos realizavimo per trejus metus sudarytų daugiau negu pusę  pajamų.

Būtų parduodami ne didesni kaip 10 hektarų sklypai. Žmogus ar susiję asmenys galėtų įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įsigytos dirbamos žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 hektarų. Būtų galima įsigyti ne daugiau kaip dviejų besiribojančių savivaldybių teritorijoje esančius  sklypus.

„Tam yra daroma, kad nebūtų spekuliacijos“, – aiškino pataisų autorius. 

Pasak K. Starkevičiaus, žemė būtų parduodama tik tose vietovėse, kuriose pasibaigęs nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas. Valstybinė dirbama žemė urbanizuotoje ar saugomoje teritorijoje nebūtų parduodama. 

Žemę būtų galima įsigyti sumokant iškart arba išsimokėtinai per 15 metų mokat 5 proc. metines palūkanas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė, kad dalis ūkininkų laukia, kada galės įsigyti šalia savo sklypų esančią valstybinę žemę.  

„Šalia savo sklypų galėtų tikrai įsigyt žemę, nesukeliant jos kainos įvairiuose aukcionuose arba užkertant kelią įvairiems spekuliantams“, – svarstė jis. 

Tos pačios frakcijos narys Zigmantas Balčytis piktinosi, kad žemę siūloma įsigyti be aukciono, o pajamas nukreipti į Gynybos fondą.

„Pati Vyriausybė turi spręsti, kur valstybės pajamos turėtų būti nukreiptos“, – teigė Z. Balčytis. 

K. Starkevičiaus teigimu, yra pavojų, jeigu žemės būtų parduodamos aukcione.

„Pavojus tame, kaip ir dabar žemę, kuri yra parduodama aukcione, fondai įsigyja. Daugiau 10 proc. nemoka aukcione, Ateina pas žmogų, kuris dirba žemę aplinkui, ir sako: gerai, dabar  sąlygas diktuosiu. Tos sąlygos paprastai būna nerealios“, – kalbėjo pataisų iniciatorius.

Autorė Sniegė Balčiūnaitė