A. Palionis: skatinsime žemės ūkio ir maisto logistikos sandėlių steigimą, o parama žemės ūkiui iš ES mažės

Pasak ministro, bus dar paprastinamos ir lengvinamos valstybės paramos tokiems projektams sąlygos.

„Prioritetai išlikę – trumposios grandinės, daug vertiname, šios vasaros pabaigoje buvome nusiminę, kad vėl buvo šaukimas ir negavome nė vienos paraiškos, vertiname, kodėl tų paraiškų negauname, nes ir sąlygas paprastiname. Labiausiai siekiame logistikos sandėlių atsiradimo“, – antradienį žurnalistams kalbėjo A. Palionis.

Pasak jo, numatyta lengvinti taisykles, kad būtų sulaukta paraiškų, taip pat siekiama atsižvelgti į ūkininkus ir jų šakos specifiką, pavyzdžiui, gyvulininkystės srityje pasiūlyti, kad ūkininkai galėtų pirmiausia įsigyti mobilias skerdyklas. Tokios idėjos bus svarstomos su socialiniais partneriais.

A. Palionio teigimu, taip pat norima orientuotis į daržovių auginimo ir kitas panašias šakas, kurios ne visiškai aprūpinta Lietuvos vartotojus.

„Vertiname sektorių, jis reikalaujantis daug darbo jėgos. Norime palengvinti ūkiams ir suteikti galimybę nuimt tą derlių, nes turime ir iššūkius su mūsų klimatinėmis sąlygomis“, – sakė A. Palionis.

Be to, pasak ministro, lietuvių mentalitetas turi įtakos tam, kad ūkininkai atsisako kooperuotis.

„Lietuvių mentalitetas turi įtakos, ta pati kooperacija, ji sunkiai vystosi Lietuvoje ir gerieji kooperacijos pavyzdžiai tą postūmį ir duoda mūsų ūkininkams, kai pamato, kad kooperacija padidina derybines galias, efektyvumą. Sunku įrodyti lietuviui, kad kooperuojantis yra nauda ūkiui, nes dažnai įtariama, kad ar kaimynas nepasinaudos manimi, jam bus gerai, o man blogai“, – aiškino A. Palionis.

Mėlynojo liežuvio ligos užkratas į Lietuvą gali plisti iš Kaliningrado

Ministras sakė, jog mėlynojo liežuvio ligos užkratas į Lietuvą, įtariama, gali plisti iš Rusijos Kaliningrado srities.

„Mūsų Maisto ir veterinarijos tarnyba įtaria, kad Kaliningrado srityje yra tas pats mėlynas liežuvis ir jie gyvulius vakcinavo. Tie kraujasiurbiai mašalai galėjo pernešti ne pačios ligos, o vakcinos virusą, tai referentinė laboratorija nustatys, ar tai ligos užkratas, ar vakcinos“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.

Pasak jo, liga įtariama keliuose ūkiuose vakarų Lietuvoje – ją turi patvirtinti laboratorija Vokietijoje, kurios atsakymo dar laukiama.

„Kol kas turime švarios šalies statusą, Maisto ir veterinarijos tarnybos Rizikos vertinimo institutas tyrimais nustatė, bet pirmas įvykis turi būti patvirtintas referentinėje laboratorijoje, tai praeitą pirmadienį išsiųsti tyrimai, kai gausime atsakymą, tada tas statutas ir keisis“, – kalbėjo A. Palionis.

Kol liga oficialiai nepatvirtinta, nėra taikomos papildomos sąlygos gyvūnų perkėlimui į kitas Europos Sąjungos šalis, tačiau jei ji bus patvirtinta, A. Palionio teigimu, apribojimų galėtų atsirasti prekiaujant gyvais gyvūnais, taip pat tektų papildomai atlikti tyrimų, ūkiai patirtų papildomą finansinę ir administracinę naštą – būtų svarstoma jiems suteikti pagalbą.

Ministras pabrėžė, kad, nepaisant ligos, vartotojams pavojaus nėra, nes produkcija išlieka saugi.

„Šiai dienai didelės rizikos nėra. Maisto ir veterinarijos tarnyba po pirmų indikacijų aplankė visus aplinkinius ūkius ir mašalus gaudė ir juose nenustatė užkrato“, – sakė A. Palionis.

Anot jo, prevenciniai tyrimai ir toliau tęsis.

VMVT duomenimis, iki šiol ligos įtarimas fiksuotas penkiuose galvijų ūkiuose Tauragės, Prienų bei Vilkaviškio rajonuose. Juose taikomi galvijų judėjimo ribojimai ir apsaugos priemonės.

Anot tarnybos, pastarosiomis dienomis specialiose gaudyklėse nebuvo aptikta kraujasiurbių mašalų, kurie platina šios ligos užkratą, tikėtina, kad dėl atvėsusių orų šiemet jų aktyvumo laikotarpis baigėsi. Todėl viruso perdavimo rizika mažėja.

Parama žemės ūkiui iš ES mažės, gali būti papildomų lėšų tiesioginėms išmokoms

A. Palionis sakė, kad naujoje finansinėje perspektyvoje Europos Sąjungos (ES) parama žemės ūkiui mažės 20 proc., tačiau jei pavyktų susiderėti, gali būti numatyta papildomų lėšų tiesioginėms išmokoms.

Šiuo metu Lietuvai siūloma paramos suma 2028–2034 metams siekia 4,39 mlrd. eurų, arba 20 proc. mažiau nei šioje perspektyvoje.

„Tai, ką turime, tą turime, viskas yra sumažinta, visas vokas. Turime pirminę informaciją, bet trūksta daug lydinčiųjų teisės aktų Europos Komisijos, kyla klaustukų, kaip buvo paskaičiuota, kas buvo įvertinta ir kaip reikės mums elgtis“, – žurnalistams antradienį sakė A. Palionis.

Pasak jo, tiesioginės išmokos kasmet didėja ir 2027 metais jos galėtų pasiekti 79 proc. ES vidurkio.

„Ką iš Komisijos girdime, kad numatyta papildomų pinigų Baltijos šalims ir toms valstybėms, kurios nepasiekė 80 proc. vidurkio tiesioginių išmokų, bet negalime įsivertinti, kiek, hipotetiškai bandėme skaičiuoti, lyginti“, – sakė A. Palionis.

Pasak jo, keisis ir bazinės išmokos principas: nuo 80 eurų ji galės didėti iki 130-240 eurų. Papildomos išmokos bus skiriamos jauniems ūkininkams, moterims, prioritetas atsiranda ir mišriems ūkiams.

A. Palionis taip pat kalbėjo, kad iki šiol aplinkosaugos įsipareigojimai ūkininkams buvo finansuojami kone 100 proc. iš ES, tačiau naujame laikotarpyje bent 30 proc. turės prisidėti valstybė: „Tie pinigai turėtų atsispindėti ir mūsų biudžeto planavime“.

Ministerijos duomenimis, iš viso 300 mlrd. eurų skiriama visoms šalims narėms, iš kurių 6,3 mlrd. eurų numatyta žemės ūkio rezervui, o likusi dalis – 293,7 mlrd. eurų – pajamų palaikymo priemonėms.

Erika Alonderytė-Kazlauskė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama