AB „Lietuvos veislininkystė“: tušti gardai ir ateities vizija

Ekskursija po įmonės teritoriją ir tuščias patalpas

AB „Lietuvos veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius tik pusmetį vadovauja bendrovei. Jis ryžtingai ėmėsi organizacinių ir kitų darbų, kad ištuštėjusi bazė vėl būtų panaudota gamybinei veiklai. Pažintinio ir darbinio susitikimo dalyvius direktorius pirmiausia pakvietė į ekskursiją po įmonės teritoriją, parodė tuščias bulių laikymo vietas, laboratoriją ir kitą turimą infrastruktūrą.

Rodydamas tvarkingą įmonės teritoriją, direktorius minėjo, kad AB „Lietuvos veislininkystė“ 98 proc. akcijų valdo ŽŪM, tik 2 proc. – privatūs asmenys. Jis sakė, kad anksčiau buvo vykdoma pelninga veikla, prieš kelerius metus dalies veislininkystės veiklų buvo atsisakyta – nuspręsta bulius reproduktorius išvežti į skerdyklą. Buvo ketinimų tas patalpas privatizuoti, bet neatsirado pirkėjų.

N. Gricius parodė tuščias bulių reproduktorių laikymo patalpas: bulių maudyklą, laikymo vietas, spermos ėmimo patalpą, laboratoriją. Visur tuščia ir švaru. Direktorius minėjo, kad šiandien turi galimybę iš naujo įvertinti, ką iš turimos bazės galima panaudoti.

Bendrovė dirba 136 ha valstybinės žemės, iš jų 20 ha skirta pievoms, o kiti plotai – kviečiams, rapsams auginti. Buliams šerti reikia šieno, taip pat reikalingi mineralai, kombinuotieji pašarai, šiaudai.

„Gvildename mintį atkurti veiklą. Daržinėje pašarų yra, patalpos išsaugotos, tik reikia atsivežti bulių – telpa 28 reprodukciniai buliai. Turime vilties, kad gal šią žiemą pavyks atnaujinti veiklą. Bet tam reikia ŽŪM pritarimo: reikalingos investicijos bendrovės veiklai atnaujinti. Ko valstybė nori? Ar nori turėti specialią bazę, savo nepriklausomą genetinę medžiagą, – kai turi savo medžiagą, esi apsaugotas nuo galimų kliūčių, be to, yra ir finansinė nauda. Dar turime bulių spermos likučių, viskas yra išsaugota, bulių spermą realizuojame ūkiams. Atsivežame kokybiškos bulių spermos iš JAV, Belgijos, Kanados, Anglijos ir parduodame galvijų laikytojams. Su valstybės pagalba norime atsigabenti pačios geriausios genetikos bulių ir atnaujinti veiklą“, – susitikimo dalyviams kalbėjo direktorius.

Diskutuota apie veislininkystės ateitį

Susitikimo dalyviai aptarė Lietuvos veislininkystės problemas, diskutavo, kokias funkcijas ateityje galėtų atlikti valstybės valdoma bendrovė. Diskusija, anot kalbėjusiųjų, buvo labai svarbi ir reikalinga. Tai buvo pirmas žingsnis platesnei konferencijai ir konkretiems darbams. Kalbėta, kad toliau numatoma įvertinti turimą infrastruktūrą, galimas veiklos kryptis, reikalingas investicijas ir konkrečias funkcijas, kurias AB „Lietuvos veislininkystė“ galėtų atlikti Lietuvos ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir valstybės naudai. Tikslas – pradėti kurti sistemą, kuri duotų naudą ūkiams, išsaugotų Lietuvos genetinį potencialą ir skatintų žemės ūkį eiti  pirmyn.

Renginio dalyviai išsakė savo nuogąstavimus ir problemas, įžvalgas ir pastebėjimus: nuo genetinės medžiagos bei informacijos prieinamumo iki duomenų panaudojimo, tinkamos genetikos pasirinkimo ir praktinės veislininkystės naudos ūkiams. Jeigu ūkininkas investuoja į bandą, jis turi turėti galimybę suprasti, kokią genetiką renkasi, kodėl ją renkasi ir kokio rezultato gali tikėtis. Veislininkystės sistema turi padėti priimti tokius sprendimus, o nebūti tik formalus dokumentų ar duomenų registravimo procesas.

Direktoriaus teigimu, turime iš naujo pasižiūrėti į visą grandinę – nuo genetinio vertinimo ir duomenų iki reproduktorių atrankos, genetinės medžiagos ir jos panaudojimo konkrečiame ūkyje.

Lietuvai svarbu turėti savo genetinį potencialą

Susitikime buvo kalbėta, kad Lietuvos ūkininkai naudojasi genetika iš įvairių pasaulio šalių. Tai, pasak kalbėjusiųjų, turi išlikti, bet kartu būtina kelti klausimą – ar ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva gali būti tik importuojamos genetikos vartotoja?

Direktorius N. Gricius savo pranešime kalbėjo, kad Lietuvos klimato sąlygos, dirvožemio struktūra, pašarų gamybos galimybės ir ūkininkavimo sąlygos skiriasi ne tik nuo kitų šalių, bet yra skirtingos ir atskiruose šalies regionuose, todėl turėti savo genetinį potencialą, jį vertinti, išsaugoti ir kryptingai gerinti yra svarbu ne tik atskiram ūkiui, bet ir visam šalies žemės ūkiui. Tai – viena iš galimų valstybės funkcijų.

Prelegento manymu, valstybės valdoma AB „Lietuvos veislininkystė“ neturėtų siekti konkuruoti su privačiomis įmonėmis ar organizacijomis. Jos paskirtis galėtų būti tokia: užtikrinti tas strategines funkcijas, kurių vien tik rinka ne visada gali garantuoti. Reikia kalbėti apie nacionalinio genetinio potencialo formavimą ir išsaugojimą, aukštos genetinės vertės reproduktorių atranką, genetinės medžiagos kaupimą, tyrimus ir jų prieinamumą Lietuvos ūkiams. Taip pat galėtų būti kuriamas strateginis genetinės medžiagos rezervas, kad Lietuva turėtų ne tik šiandien reikalingą genetiką, bet ir išteklius ateičiai.

AB „Lietuvos veislininkystė“ pardavimų vadovas Edgaras Šarakauskas savo pranešime akcentavo, kad bendrovė mato didžiulį potencialą plėtoti tą veiklą, kurią čia vykdė prieš kelerius metus, tik tą veiklą būtina praplėsti. Šiuo metu bendrovė parduoda genetinę produkciją gyvulių veislei ir produktyvumui gerinti. 2025 m. buvo parduota 57 tūkst. spermos dozių: 43 tūkst. dozių įprasta (neseksuota) sperma, 14 tūkst. dozių – seksuota sperma. Tikslas – kuo greičiau pagerinti bandos genetinę medžiagą. Spermos įsivežė iš užsienio šalių. Bendrovė taip pat atlieka genominius tyrimus, kita veiklos kryptis – embrionų transplantacija, taip pat parduodamos sėklinimo priemonės. E. Šarakauskas minėjo, kad svarbi Lietuvos gyvulininkystės ateities kryptis – perspektyviausių bulių auginimas spermos gamybai, modernių reprodukcijos priemonių diegimas bei embrionų gamybos ir transplantavimo projektų vystymas.

Aptarė praktinius klausimus

Susitikimo dalyviai diskutavo ir aptarė praktinius klausimus: tai aukštos genetinės vertės reproduktorių bulių įsigijimas, jų genetinis vertinimas, spermos surinkimas bei genetinės medžiagos pateikimas Lietuvos ūkininkams ir bendrovėms.

N. Gricius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad mato potencialą ateityje vystyti embrionų gamybos, perkėlimo ir sodinimo veiklą. Tai būtų svarbi priemonė ūkiams, kurie nori greičiau didinti bandos genetinę vertę.

Embrionų technologijos leidžia aukštos genetinės vertės gyvulių savybes į bandą perkelti daug sparčiau nei vien tik tradiciniu veisimu. Ši kryptis galėtų tapti viena iš priemonių, kuri Lietuvos ūkiams padėtų greičiau pasiekti genetinį progresą.

Direktoriaus teigimu, tokios veiklos turi būti plėtojamos sutelkus įvairių sričių specialistų potencialą: kartu dirbti turi veislininkystės organizacijos, mokslo ir konsultavimo įstaigos, kooperatyvai, duomenų valdytojai ir privatus sektorius. Būtina įvertinti realų ūkių poreikį.

Vykusi diskusija patvirtino, kad veislininkystė nėra vienos įmonės reikalas. Svarbu ne konkuruoti, o sujungti žinias ir patirtį bendrai veiklai. Kiekvienas turi savo kompetencijų ir savo funkcijas.

Veislininkystė – ne vienos įmonės reikalas

Diskusijos dalyviai pritarė, kad veislininkystės problemos turi rūpėti ne tik vienai įmonei, reikia sutelktų pastangų. Kartu turi veikti žemdirbiai, veislininkystės specialistai, mokslo atstovai, be abejo, ir konsultavimo specialistai, taip pat kooperatyvai bei privatus sektorius. Kiekvienas turi ne tik kompetencijų, bet ir patirties, žino savo funkcijas.

AB „Lietuvos veislininkystė“ direktorius N. Gricius sakė, kad tikslas nėra sukurti dar vieną instituciją, kuri dubliuotų jau atliekamus darbus. Pirmiausia norima išsiaiškinti, kur yra spragos ir ką galima padaryti, kad skirtingos grandys veiktų kartu. Jis kalbėjo apie būsimą strategiją: „Svarbiausia, kad šis darbas neprasidėtų nuo klausimo, kiek pinigų reikia įmonei. Pirmiausia turime atsakyti, kokių funkcijų reikia Lietuvai. Jeigu tam tikra funkcija yra svarbi visam šalies žemės ūkiui, tuomet turime ieškoti racionalaus būdo jai įgyvendinti. Jeigu tą funkciją gerai atlieka privatus sektorius, neturime jos dubliuoti. Tačiau jeigu matome tam tikroje vietoje spragą ir tai yra strategiškai svarbu valstybei, turime turėti instrumentą tai funkcijai atlikti.“

Susitikime buvo pareikšta daug pasiūlymų. Bendra nuomonė – svarbu eiti pirmyn, nes Lietuva veislininkystės srityje turi daug ką pasivyti. Buvo prarasta dalis infrastruktūros ir kompetencijų, o tuo metu kitos šalys investavo į genetiką, duomenų kaupimą, genetinį vertinimą ir naujas reprodukcines technologijas. Būtina domėtis, ką daro pažangiausios šalys ir ką iš jų patirties galima pritaikyti Lietuvoje.

„Nenorime grįžti prie seno modelio, neužtenka atkurti tai, kas buvo anksčiau. Pasinaudodami turimais resursais, norime sukurti šiuolaikišką sistemą. Lietuva yra nedidelė šalis, bet nereiškia, kad turime atsisakyti savo genetinio potencialo. Turime aiškiai žinoti, kokios genetikos reikia mūsų ūkiams, ją vertinti, išsaugoti ir sudaryti galimybes ūkininkams ja naudotis. Norime, kad Lietuvos gyvulių augintojai nebūtų priklausomi tik nuo užsienio rinkos pasiūlymų. Tikslas – pradėti kurti sistemą, kuri duotų realią naudą Lietuvos ūkininkų ūkiams ir valstybei, išsaugotų Lietuvos genetinį potencialą ir padėtų žemės ūkiui eiti pažangos keliu“, – apie veislininkystės sistemos kūrimą ir tikslus susitikimo dalyviams kalbėjo N. Gricius.

Žemdirbiai nori pelningai ūkininkauti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 22 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.