Lenkijos žemės ūkio viceministrė Małgorzata Gromadzka parlamente pristatė duomenis, rodančius, kaip per pastaruosius penkiolika metų keitėsi Lenkijos žemės ūkio produkcijos gamintojų amžiaus struktūra.
Didžiausią ministerijos susirūpinimą kelia mažėjantis jaunųjų ūkininkų skaičius. 2010 m. jaunesni nei 25 metų ūkininkai sudarė 1,3 proc. visų žemės ūkio produkcijos gamintojų, tačiau pernai jų dalis tesiekė 0,8 proc. Viceministrė akcentavo, jog ypač nerimą kelia ūkininkų skaičiaus mažėjimas amžiaus grupėse iki 25 metų ir nuo 25 iki 30 metų, rašo portalas „Farmer“.
Jauniausių gamintojų dalies mažėjimą lydi reikšmingas vyresnio amžiaus grupių ūkininkų skaičiaus padidėjimas. Remiantis ministerijos pateiktais duomenimis, 2010 m. vyresni nei 65 metų ūkininkai sudarė 7,7 proc. žemės ūkio produkcijos gamintojų, tačiau pernai jų dalis išaugo net iki 20 proc.
Tuo pačiu metu 60–65 metų amžiaus ūkininkų skaičius padvigubėjo ir pasiekė maždaug 150 000. Jų dalis gamybos struktūroje padidėjo nuo 6,2 proc. iki 12,6 proc.
Šie duomenys rodo Lenkijos žemės ūkiui kylančio iššūkio mastą: vis daugiau ūkininkų artėja prie pensijos, o jauniausios kartos dalis tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų nuolat mažėja.
Viena iš šių nepalankių pokyčių priežasčių yra jaunų kaimo gyventojų migracija į didesnius miestus. Kai kurie iš jų išvyksta studijuoti universitetuose, dirba kituose sektoriuose ir nusprendžia negrįžti į savo šeimos ūkius.
Kaip pažymėjo lenkų viceministrė, ši problema ypač akivaizdi rytiniuose Lenkijos regionuose, kur demografiniai pokyčiai dar labiau pagilina su vietos ekonomikos plėtra susijusius sunkumus.
Žemės ūkio veiklos ekonominės sąlygos taip pat yra labai svarbios. Jauni žmonės, svarstantys apie ūkio perėmimą, turi atsižvelgti į jo pelningumą, potencialų plotų išplėtimą ir poreikį investuoti į techniką bei infrastruktūrą. Padėtis ypač sudėtinga mažesniems ūkiams, neturintiems pakankamai žemės ir kapitalo išteklių.
Pasak lenkų ministerijos atstovų, mažėjantis jaunų žemės ūkio produktų gamintojų skaičius gali turėti pasekmių ne tik individualiems ūkiams. Problema taip pat daro įtaką šalies žemės ūkio produkcijos ateičiai ir aprūpinimo maistu užtikrinimui.
Ministerija skelbia, kad kartų kaita bus viena iš pagrindinių būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos krypčių po 2027 m. Tarp svarstomų sprendimų – išlaikyti išmokas jauniesiems ūkininkams, papildoma pajamų parama, investicijų finansavimas ir priemonės, palengvinančios ūkių perėmimą.
Tačiau ministerija pripažįsta, kad vien subsidijų gali nepakakti. Jaunų žmonių sprendimams likti kaimo vietovėse įtakos taip pat turi pajamų gavimo galimybės, gyvenimo sąlygos, galimybė gauti išsilavinimą ir pagrindines paslaugas.
Jaunųjų ūkininkų skaičius mūsų šalyje taip pat sparčiai mažėja: nuo 2016 iki 2026 m. rudens jų sumažėjo daugiau nei 30 proc. (nuo 19 656 iki 13 633).
Lietuvos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, jaunieji ūkininkai iki 40 metų sudaro apie 11–13 proc. visų žemės ūkio valdų valdytojų, o daugiau nei pusė ūkininkų yra vyresni nei 55 metų. 2014–2024 m. kaimo vietovių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 13 proc. – tai vienas didžiausių mažėjimo rodiklių Europos Sąjungoje.
Tai reiškia, kad klausimas, kas po dešimtmečio ar dviejų dirbs Lietuvos žemę, tampa ne tik žemės ūkio, bet ir kaimo gyvybingumo, maisto gamybos bei regionų ateities tema.
Pasak Europos Komisijos, visoje Europos Sąjungoje ūkininkai iki 40 metų valdo tik apie 12 proc. ūkių, o jaunos moterys sudaro vos apie 3 proc. ūkininkų. Europos Parlamentas savo pozicijoje dėl BŽŪP taip pat atkreipia dėmesį, kad beveik 58 proc. ES ūkininkų yra vyresni nei 55 metų, o jaunesni nei 35 metų sudaro tik apie 6 proc.
Parengė Ričardas Čekutis