AB „Lytagra“: žemės ūkis – maistas, kuras, šiluma, nepriklausomybė

„Šiandien žemės ūkis – ne tik maisto, bet ir šalies energetinės nepriklausomybės šaltinis, – kalba AB „Lytagra“ įmonių grupės komercijos direktorius Rimas Norvilas. – Įprastai parodoje „Ką pasėsi“ žemdirbiams pateikiame naujausią techniką, pažangiausias technologijas, išmaniausius sprendimus, kuriuos esame pritaikę savo žemės ūkio bendrovėse. Mišrios gamybos ūkiuose auginame javus, gaminame pieną, o pastaruoju metu turime galimybę imtis biodujų verslo, juolab rinkai pristatėme traktorius, varomus biometano dujomis. Jaučiame žemdirbių pasitikėjimą mūsų siūlomais sprendimais, bendromis pastangomis einame žiedinės ekonomikos linkme.“

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas.

Žali laukai – tai energija

Pasak R. Norvilo, „Lytagros“ ekspoziciją parodos „Ką pasėsi... 2022“ metu aplankė šalies Prezidentas su gausia patarėjų ir ekspertų komanda. Svečių teigimu, Ukrainoje vykstančio karo akivaizdoje žemės ūkis tampa svarbus ne tik ekonomine, bet ir politine prasme. Lietuva yra labai palankioje klimato terpėje – žali laukai generuoja nepaprastai daug energijos.

„Elektrą mes galime pasigaminti pasitelkę vėjo, saulės, vandens energiją, biometano vidaus degimo varikliams (traktoriams, automobiliams) – iš fermų mėšlo, siloso ir augalinių atliekų, – sako R. Norvilas. – Maisto gamyba nenukentėtų, pagerėtų oro kokybė, būtų neutralizuoti galvijų fermų kvapai. Šiandien biometano gamybą pristatome kaip alternatyvą iškastiniam kurui, tačiau suprantame, kad tai – rytojaus produktas. Esu įsitikinęs, kad 2022-ieji bus naujų projektų metai.“

Oficialiais duomenimis, „Lytagrą“ sudaro šešios įmonės, iš jų – dvi žemės ūkio bendrovės „Lytagra“ (Kauno r.) ir „Okainiai“ (Kėdainių r.), kurių verslo kryptis – pieno ir mėsos gamyba bei augalininkystė.

R. Norvilas kalba apie „Lytagros“ verslo partnerius – „Lely“ kompaniją iš Nyderlandų. Savo šalyje jie turi eksperimentinius gyvulininkystės ūkius, kuriuose išbando naujai sukurtas automatizuotas sistemas – melžimo, šėrimo, mėšlo šalinimo robotus. Šiltesnio klimato šalims, kuriose pievos žaliuoja visus metus, „Lely“ pasiūlė robotą, kuris pjauna žolę. Jis tik ką nupjautą žolę iškart dalija galvijams. „Norėtume būti energetiškai nepriklausomi nuo Rytų ir Vakarų, – kalba „Lytagros“ vadovas R. Norvilas, – apie tai neseniai kalbėjome „Okainių“ bendrovėje. Joje lankėsi Kaimo reikalų komitetų nariai, siekdami įsitikinti žemės ūkio gamybos tvarumu, taip pat galimybėmis kai kurias augalininkystės kultūras panaudoti galvijams šerti, laukams tręšti, energijai gaminti.“

Pasak R. Norvilo, Lietuvos žemės ūkis, ypač gyvulininkystės sektorius, visais laikais reprezentavo valstybę, o pastaruoju metu gali būti tvarumo pavyzdžiu Vidurio Europos regione.

„Lely“ regiono vadovas Tadeusz Demby ir „Lytagros“ Gyvulininkystės padalinio vadovas Rimgaudas Pocevičius.

Ateities degalai traktoriams

„Prieš keliolika metų dalyvavau rengiant Lietuvos biokuro programą, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenės garbės narys dr. Antanas Sakalauskas, – tuomet darbo grupei vadovavo Seimo narys Jonas Šimėnas. Idėja kilo prasidėjus Rusijos embargui dėl naftos ir dujų. Darbo grupės nariai – mokslininkai, ekonomistai – parengė bioetanolio, biodyzelino standartus. Į benziną įpiltas bioetanolis pagerindavo degalų sudegimo kokybę ir klasę, sumažindavo išmetamųjų dujų kiekį.“

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas ir dr. Antanas Sakalauskas.

Pasak dr. A. Sakalausko, VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetui atidavusio 52 darbo metus, Amerikos žemyne (Brazilijoje, Meksikoje) šiandien automobiliai naudoja benziną, kuriame yra 27 proc. bioetanolio, gaminamo iš kukurūzų (perdirbus juos į spiritą). Be to, hektaras kukurūzų į aplinką išskiria 9 tūkst. kg deguonies (vienam žmogui per dieną jo reikia 40 kg)  ir vegetacijos laikotarpiu (maždaug per 120 dienų) sugeria apie 9 tūkst. anglies dioksido. „Amerikoje kukurūzų laukai pagamina 40 proc. daugiau deguonies nei Amazonės miškai“, – tvirtina dr. A. Sakalauskas. Jo teigimu, Lietuva galėtų auginti daugiau kukurūzų, perdirbti juos į silosą ir sumaišius su fermų mėšlu gaminti biometaną, kurį dehidratavus, suspaudus, pilti į traktorių, automobilių degalų bakus. Kilogramas siloso gali generuoti apie 300 l dujų. Kadaise ŽŪA Mokomajame ūkyje buvo svarstoma įrengti biodujų jėgainę, tačiau viršesni pasirodė ne verslo, o kiti interesai.

Parodos „Ką pasėsi... 2022“ metu buvo paskelbta, jog viena pirmųjų Lietuvoje biometano dujų gamybos jėgainių iki 2023 metų turėtų iškilti prie Panevėžio. Biometanas naujajai jėgainei bus gaminamas iš vietos žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ biologiškai skaidžių atliekų – gyvulių mėšlo ir žemės ūkio bei kitų organinės kilmės atliekų. Į jėgainės statybas ir infrastruktūros tvarkymą planuojama investuoti 4 mln. Eur. Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje yra numatyta, kad iki 2030 metų 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kuriems priskiriamas ir biometanas. ES šiuo metu dedamos didelės pastangos iki 2050 metų pasiekti klimatui neutralią ekonomiką, skatinti alternatyviųjų atsinaujinančių degalų – biometano, vandenilio ir elektros – panaudojimą kiekvienoje šalyje narėje. Rusijos karas Ukrainoje verčia skubėti.

„Įdarbintas“ mėšlo kvapas

„Šalies gyvulininkystės sektoriui keliami žalinimo, gamtos tausojimo reikalavimai, – kalba „Lytagros“ Gyvulininkystės padalinio vadovas Rimgaudas Pocevičius, – mūsų bendrovės atstovaujama kompanija „Lely“ savo produktus orientuoja būtent tvaraus ūkininkavimo ir žiedinės ekonomikos linkme.“ Pasak R. Pocevičiaus, automatinės galvijų šėrimo, karvių melžimo, mėšlo šalinimo sistemos ne tik mažina į aplinką išmetamų dujų kiekį, bet ir optimizuoja pieno gamybos kaštus. Dar neseniai revoliuciją pienininkystės ūkiuose sukėlę melžimo robotai šiandien, pasak R. Pocevičiaus, jau tapę pažangaus ūkio atributu. Šalies ūkiuose sėkmingai dirba septynios dešimtys „Lely Astronaut“ melžimo robotų, įkurtuvių laukia keli pieno ūkiai, rikiuojasi potencialių klientų eilutė. Specialisto teigimu, „Lely Astronaut“ – ne tik karvių melžimo aparatas, bet ir galvijų sveikatos stebėsenos sistema, pieno sudėties bei kokybės tyrimo laboratorija. Galvijai stebimi visą parą, ūkininkas operatyviai gauna informaciją, o tai taupo ūkio lėšas.

„Turime dvi pilotines galvijų fermas, kuriose testuojame naujausius „Lely“ robotus, o vėliau juos rekomenduojame kitiems ūkiams, – pasakoja „Lytagros“ gyvulininkystės padalinio vadovas R. Pocevičius. – „Lytagros“ ūkyje Bernatoniuose (Kauno r.) veikia 12 automatinių sistemų, „Okainių“ bendrovėje (Kėdainių r.) – 9.“

Kol Vakarų Europos ūkiai diegia žiedinės ekonomikos pavyzdžius, apie žemės ūkio žalinimą ir pieno gamybos kaštų mažinimą galvoja ir Lietuvos agrarinis verslas. R. Pocevičiaus nuomone, siekiant fermų mėšlą ir augalines atliekas perdirbti biodujų jėgainėse ir gautu produktu maitinti traktorius, reikalinga tam tikra bazė. 

AB „Lytagra“ vadovai Adomas Balsys ir Rimas Norvilas bendrovės viziją pristatė šalies Prezidentui Gitanui Nausėdai.

„Lytagros“ ir įmonių grupės kuruojamuose ūkiuose biodujoms gaminti turime ir žaliavos, ir technikos, – kalba R. Pocevičius, – tačiau jėgainių statyba – ateities projektai. Vieno megavato jėgainę įrengti, pagaminti biometaną, kurį būtų galima pilti į traktoriaus ar automobilio degalų baką, kainuotų apie 4,5 mln. Eur. Be to, pamaitinti tokią jėgainę reikėtų apie 6 tūkst., kelių didelių pieno ūkių (pvz. Okainių ir Pauliukų) galvijų mėšlo (viena karvė per metus jo pagamina apie 20 t) ir apie 20 tūkst. t kukurūzų siloso. Ar poveikio aplinkai vertinimas, bendruomenių protestai dėl kvapų nesužlugdytų tokio projekto?“

Jaunimui patrauklūs robotizuoti ūkiai

AB „Lytagra“ verslo partnerio – tarptautinės kompanijos „Lely“, gyvulininkystės ūkiams gaminančios melžimo, šėrimo, mėšlo tvarkymo automatines sistemas, Rytų Europos regiono vadovas dr. Tadeusz Demby sako, jog Nyderlandų ir Danijos pieno fermose jau veikia mėšlo šalinimo robotai „Lely Spher“, kurie ne tik drėgnu būdu valo karvių vaikščiojimo takus, bet ir iš srutų rezervuarų, esančių po grotuotomis grindimis, susiurbia dujas, jas suslegia, suskystina ir kaupia talpyklose. Vėliau jas galima panaudoti ir tręšti laukus, o atitinkamai apdorojus, maitinti vidaus degimo variklius. Parodos „Ką pasėsi... 2022“ išvakarėse dr. T. Demby su kolegomis dalyvavo „Lely“ kompanijos mokymuose Nyderlanduose, lankė olandų ir danų ūkininkų robotizuotas pieno fermas.

„Vakarų šalyse žemės ūkis susiduria su darbo jėgos prob­lema, – pastebi dr. T. Demby, – mano gimtojoje Lenkijoje ir Lietuvoje dar egzistuoja nedideli šeimos pieno ūkiai, bet atėjusi jaunoji ūkininkų karta jau renkasi robotizuotus ūkius, pažangiausias technologijas.“ Pasak dr. T. Demby, Lenkijoje yra daugiau nei 100 tūkst. ūkių, parduodančių pieną perdirbimui, ir 2,5 mln. karvių. Apie 40 proc. šalies pieno ūkių fermos yra robotizuotos, skiriasi tik jų pasiskirstymas pagal regionus. Vieni populiariausių – „Lely“ robotai, skirti melžti karves, gaminti pašarą, jį dalyti, pristumti šėrimo take. Ypač daug užpatentuotų išradimų turi „Lely Sphere“ mėšlo šalinimo ir dujų siurbimo robotas. „Lely Sphere“ – tai žiedinė mėšlo tvarkymo sistema, skirta mineralų srautams atskirti ir pakartotinai panaudoti pieno ūkiuose. Mėšlo dujos, susidarančios žemiau tvarto grindų, sugaunamos. Filtras amoniaką paverčia žiedinėmis azoto trąšomis. Tai leidžia 70 proc. sumažinti trąšų nuostolius. Kelios dešimtys tokių automatizuotų sistemų „Lely Sphere“ jau įdarbintos Danijos pieno ūkiuose. Tikėtina, jog po metų tokie robotai atsiras ir lietuvių pieno ūkiuose. Dr. T. Demby teigimu, Vakarų Europos šalyse labai atsakingai (palydovine įranga – GPS) stebima, kiek ir kur vežamas fermų mėšlas, ar karvių skaičius atitinka ūkininko turimą žemės plotą.

„Lietuviai ūkininkai taip pat atsakingai dirba savo pieno ūkiuose, o fermų robotizavimo procentu yra beveik pralenkę kaimynus lenkus, – pastebi „Lely“ kompanijos Rytų Europos regiono vadovas dr. T. Demby. – Karas Ukrainoje parodė, kad ūkyje privalu įgyvendinti uždarą ciklą „nuo lauko iki stalo“, taip pat apsirūpinti aplinkai draugiška energetika.“

5. Biometano dujomis varomas traktorius „New Holland T6.180 Methane Power“.

Siūlo rytojaus techniką

AB „Lytagra“ atstovauja pasaulyje gerai žinomiems gamintojams – „New Holland“ (traktoriai, kombainai), „Amazone“ (žemės dirbimo, augalų apsaugos, tręšimo mašinos), „Krone“ (žolinių pašarų ruošimo mašinos), „JCB“ (įvairios krovos mašinos), „Fliegl“ (įvairios priekabos, srutvežiai), „Lely“ (melžimo, šėrimo, mėšlo tvarkymo automatinės sistemos) ir kt.

Praėjusios parodos „Ką pasėsi... 2021“ medaliu apdovanotas biometano dujomis varomas traktorius „New Holland T6.180 Metahane Power“. „Lytagros“ specialistų teigimu, jis minimaliai teršia aplinką, beveik neišskiria jokių degimo produktų, todėl jam nereikia papildomų katalizatorių, įmantrių sistemų gamtosauginiams reikalavimams užtikrinti. Tradicinio „New Holland T6“ traktoriaus bazėje sukurta mašina vizualiai nesiskiria nuo pirmtako, o kad jis varomas alternatyviais degalais, išduoda tik ant traktoriaus priekio kabantis papildomas degalų bakas, sudarytas iš 3 dujų balionų. Šio traktoriaus variklio savybės, įskaitant galią, sukimo momentą ir kitus parametrus, niekuo nenusileidžia įprastam dyzeliniam varikliui. Beje, 180 AG, 6,7 l darbinio tūrio 6 cilindrų dyzelinis variklis pritaikytas darbui su dujomis, tik jis turi uždegimo žvakes, o turbina – papildomą aušinimą skysčiu, nes dujos yra kaitrios. Toks traktorius gali būti naudojamas visiems ūkio darbams. Jei dirbami lengvesni darbai, traktorius gali dirbti visą darbo dieną, 480 l baką užpilant vieną kartą, jei sunkesni, tokie kaip žemės arimas, kultivavimas, gali tekti pilti ir antrą kartą. Pagrindinis degalų bakas įrengtas šone, kaip ir dyzelinių analogų, įtaisytas patogiai, kad netrukdytų operatoriui, neišsikištų. Užpylimo anga šone, šalia yra manometras, kuris rodo sistemoje esamą slėgį. Kai bakas pilnas, maksimalus slėgis yra 200 atmosferų. Užsipilti metano dujų galima degalinėse, nes šiuo metu jos jau naudojamos sunkvežimiuose ir autobusuose. Be to, šią atsinaujinančių degalų rūšį gali gamintis ir patys ūkiai, ypač didieji, mišrios gamybos, turintys nemažai fermų mėšlo, augalinių atliekų, kurias būtų galima perdirbti į biometaną dujų jėgainėse.

„Lytagros“ paviljone parodos lankytojams buvo pirmąkart pristatytas „Fliegl“ srutovežis, sukabintas su vilkiku „STF 30 000“. Šis tandemas sparčiai populiarėja visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Dėl galingo pritraukiamo siurblio ir iškrovimo ranka, 30 tūkst. l srutų galima įsiurbti ir išleisti per labai trumpą laiką.

Kitas pagrindinis šio tandemo privalumas – dideli atstumai, jeigu laukai toli, įveikiami per labai trumpą laiką – galima važiuoti iki 90 km/val. greičiu.

Parodoje įspūdingai atrodė kita „Lytagros“ paviljono dalis – „JCB“ ekspozicija . Pristatytas atnaujintas, padidintos galios 50 AG ir maksimalios keliamosios galios (1 250 kg) lankstinis krautuvas „JCB 403 Agri“. Krautuvas išvysto 30 km/val. greitį. Kitas parodoje pristatytas lankstinis krautuvas – kompaktinės klasės „JCB 406 Agri“, su maksimalia 2 tūkst. kg keliamąja galia, sukomplektuotas kartu su universaliu „4in1“ kaušu.

Taip pat nepamirštas ir atnaujintas didžiausias ir galingiausias „JCB 435S Stage V“ lankstinis krautuvas, turintis 252 AG (1 186 Nm) ir sveriantis 15 tonų. Krautuve sukomplektuota 6 pavarų „powershift“ transmisija su diferencialu kiekvienai pavarai, tai leidžia efektyviai kilti į kalną. Krautuvas komplektacijoje turi sulankstomas siloso šakes, tačiau, esant poreikiui, galima prikomplektuoti ir aukšto vertimo kaušą.

„542–70 Agri Xtra DT–VT“ – JCB teleskopinis krautuvas, savo klasės flagmanas su galingiausiu 150 AG „JCB DieselMax“ varikliu ir „Dual–Tech VT“ – vienintele „du viename“ transmisija pasaulyje, kaip ir visi „JCB“ krautuvai nuo 2019 metų gaminami su naujomis „SERIES III“ kabinomis, atnaujintomis tiek vidumi, tiek išore, padidintu matomumo lygiu, sumažintu triukšmo lygiu bei patogiai dešiniame porankyje išdėstytais valdikliais nenuvargins operatoriaus ir leis dirbti ilgas darbo valandas.

Svarbiausias šių metų „JCB“ stendo aspektas – „JCB“ 8 serijos traktorius „Fastrac 8330“, turintis šešių cilindrų „Sisu“ variklį su 335 AG (1440 Nm), CVT bepakopę transmisiją, galintis ne tik įsibėgėti iki maksimalaus 72 km/val. greičio, bet ir laiku saugiai sustoti, nes traktorius turi išorinius diskinius stabdžius kiekvienam ratui ir ABS sistemą. Komfortiškiausias ir greičiausias serijinės gamybos traktorius standartinėje komplektacijoje turi „hidro-pneumatinę“, savaime išsilyginančią, svorį priekinei ir galinei ašiai paskirstančią 50:50 santykiu, pakabą, tai užtikrina puikų sukibiną su paviršiumi, nenaudojant balastinių svorių. Operatoriaus ir keleivio komfortą bei patogumą ilgomis darbo valandomis užtikrins „CommandPlus“ kabina su sumontuotomis dviem pilno dydžio odinėmis sėdynėmis.

„Lytagros“ paviljone netrūko lankytojų.   Autoriaus nuotraukos 2022.04.09 ŪP korespondentas - Justinas ADOMAITIS Susijusios temos - skaitykite: modernus ūkis; naujosios technologijos; Lytagra; 

150/7