Dronai žemės ūkyje: laukiami ar nelaukiami?

Į pagalbą pasitelkia dronus

Kaip „Ūkininko patarėjui“ pripažino Utenos r. pieno ūkių šeimininkai, šiemetės oro sąlygos kukurūzams augti itin nepalankios – jie tiesiog stovi vietoje, vos sprindžio dydžio, susisukę, pageltę. Kadangi šiame rajone iškrito itin daug kritulių, dirvos labai šlapios, tad į laukus įvažiuoti su technika neįmanoma.

„Tręšiant kukurūzus, galybė augalų išsimaigė, o dirvožemis išsibuzojo. Kaip kukurūzus nupurkšti? Bandysime tai daryti dronais. Vienais metais, kai dirvos buvo šlapios, mums pagelbėjo dronai, tręšimus atlikome laiku“, – dėstė keli pieno ūkių šeimininkai. To paties rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius taip pat svarsto galimybę pasitelkti sparnuotus pagalbininkus. Jis tai darė ir prieš 4 metus.

„Tais metais laukai buvo permirkę, teko užsisakyti paslaugą nupurkšti kukurūzus. Likau patenkintas. Šiais metais situacija pasikartojo. Dėl gausių kritulių dirvos dar šlapios, ypač kalvotose vietose telkšo didelės balos, todėl su technika negalima įvažiuoti į laukus. Du laukus šiaip ne taip nupurškiau, o kitus purkšti nusprendžiau dronu. Kai orų prognozės bus palankios, nebus stipraus vėjo, tada užsisakysiu šią paslaugą“, – ŪP teigė A. Kudrevičius.

Platus paslaugų diapazonas

Šilalės r. gyvulininkystės ūkio šeimininkas Andrius Baublys neįsivaizduoja ūkininkavimo be dronų. Jis ne tik pats naudoja dronus, bet ir teikia jų paslaugas kitiems. „Mūsų įmonė antrą sezoną teikia dronų paslaugas ūkininkams ir bendrovėms.

Kai dirvos būna šlapios ne tik šiuo metu, bet ir pavasarį, paslaugų poreikis išauga. Pavasarį ūkininkai, kurie nori anksčiau pasisėti įsėlius, žolę ar išberti trąšas, prašosi pagalbos, nes dronai nesugadina nei pasėlių, nei laukams žalos padaro. O kai dirva šlapia, žala daroma ne tik pasėliams, bet ir dirvožemiui, melioraciniams įrenginiams“, – redakcijai aiškino A. Baublys.

Daug ūkininkų šiuo metu kreipiasi ir užsisako paslaugą UAB „Agrodronas“. Šios išmaniosios žemės ūkio technikos tiekėjos direktorius Mindaugas Dorelis ŪP sakė, kad ūkininkai, kurie dėl drėgmės pertekliaus negali įvažiuoti į laukus su technika, skambina jiems ir prašo pagalbos, kad jų laukuose būtų atlikti pasėlių purškimai biologiniais preparatais. „Žemdirbiai teigia, kad jei jie su technika važiuos į laukus, išmauros dirvožemį ir patirs žalos. Klientų – daug. Visų net nespėjame aptarnauti. Todėl klientais tenka dalytis su kolegomis“, – teigė M. Dorelis. Kalbėdamas apie oro sąlygas, tinkamas darbams atlikti, jis pabrėžė, kad, esant stipresniam nei 5 m/s vėjui, dirbti lauke sudėtinga – neretai tenka koreguoti suplanuotus darbus. Tas pats galioja ir žemės ūkio technikai: jei vėjo greitis viršija 5 m/s, rekomenduojama laukų nepurkšti.

Paklaustas, kokie ūkiai renkasi „Agrodrono“ paslaugas ir ar šia paslauga naudojasi smulkieji ūkiai, bendrovės direktorius atsakė, kad jie skirsto ūkius ne pagal dydį, bet pagal ekonominį vienetą. „Klientų turime įvairių: pradedant šiltnamių, baigiant miškų priežiūra. Lietuvoje gal yra šiokia tokia naujiena, bet mes teikiame šiltnamių šešėlinimo paslaugą. Gaunamas efektas – įspūdingas. Agrodronais padedame spręsti problemas ir miškuose, kovojant su žievėgraužiais, atliekame kokybišką tvenkinių dezinfekciją. Paslaugų diapazonas – platus“, – ŪP pasakojo M. Dorelis.

Poreikis auga

A. Baublys mano, kad ateityje ši sfera plėsis, kadangi paslaugų poreikis yra didžiulis. Anot ŪP pašnekovo, didžiąją dalį jo įmonės teikiamų paslaugų užima kukurūzų maitinimo darbai, taip pat įsėlio išbarstymas į pasėtas kultūras. Įsėlius įmanoma išbarstyti į kukurūzus net tada, kai jie yra 2 m aukščio. „Įsėlius barstome ne tik į kukurūzus, bet ir į miežius, kviečius ir kitas kultūras. Pažymėsiu, kad darbus atliekant dronu, jų savikaina yra mažesnė, negu atliekant tradiciniu būdu, nes 1 ha užtenka mažiau nei 1 l kuro. Jei leistų naudoti augalų apsaugos produktus, dronų naudojimas dar labiau išpopuliarėtų ir kiekvienas modernus ūkis turėtų po vieną ar kelis dronus“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

„Augalų apsaugos produktų purškimas žemės ūkyje įgauna pagreitį. Bet, deja, ne Lietuvoje. Pateiksiu 2023 m. Italijos pavyzdį. Ten Sveikatos apsaugos ministerijos leidimu Emilijos-Romanijos regione startavęs projektas naudoti dronus fitosanitarijos tikslais tęsiasi iki dabar. Projekte agrodronai buvo pradėti naudoti kaip skubus sprendimas po 2023 m. potvynių vynuogynuose ir pasėliuose. Vėliau buvo įrodyta, kad dronų naudojimas sumažina dreifą, pagerina operatorių saugą ir optimizuoja intervencijos laiką. Šis sprendimas yra pirmasis leidimas Italijoje ir juo siekiama išplėsti intervencijos plotus. Tačiau pagrindinis tikslas yra gamybos efektyvumo ir tvarumo didinimas bei pesticidų naudojimo mažinimas“, – pavyzdį pateikė UAB „Agrodronas“ direktorius.

Tampa įprasta technologija

M. Dorelis pasakojo, kad yra ir kitų šalių, kurios teisės aktais įteisino dronų naudojimą žemės ūkyje, pvz., Bulgarija. „Su nekantrumu lauksime mūsų šalies Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iniciatyvų, siekiant įteisinti šių technologijų naudojimą augalų apsaugos produktams purkšti“, – vylėsi ŪP pašnekovas. Jis minėjo, kad Vokietija, esant reikalui, ūkininkui, norinčiam purkšti augalų apsaugos produktus iš oro, vienkartinius leidimus elektroniniu būdu išduoda per 3–4 val. Mūsų šalies Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) informuoja, kad leidimų išdavimas užtrunka iki aštuonių dienų.

„Lietuvoje viskas hiperbolizuota, biurokratizuota. Sudėtinga labai. Mes, ministru dirbant Kęstučiui Navickui, bandėme šį klausimą išjudinti, bet jis, švelniai tariant, užsikirtęs buvo. Jis yra aplinkosaugininkas, nesuprato, kas yra žemės ūkis, kokią pridėtinę vertę jis kuria ir iš ko gyvena patys aplinkosaugininkai. Juk jie gyvena iš pinigų, kuriuos atneša žemės ūkis, privatusis sektorius, verslai ir kt. Reikia kitos ŽŪM pozicijos, kad remtų ūkininkus, kad jie klestėtų, mokesčius mokėtų... Kol kas ir prie Igno Hofmano matau ministerijos biurokratinį užsispyrimą“, – kalbėjo UAB „Agrodronas“ direktorius.

Prieš porą metų asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė teigė, kad dronai vis dažniau tampa įprasta technologija įvairiose gyvenimo srityse, ne išimtis ir žemės ūkis. „Pirmiausia ši technologija pasiteisino vaizdų analizei, vėliau buvo pritaikyta tręšimui ar tarpinių pasėlių įsėjimui. Tačiau kalbant apie augalų apsaugos produktus – jau kita istorija, nėra viskas taip paprasta“, – pokalbį pradėjo Z. Varanavičienė.

Gera žinia

Pasak „CropLife Lietuva“ direktorės, šiandien purškimas iš drono yra prilygintas purškimui iš orlaivio ir tam reikia atskiro vienkartinio leidimo. „Iš esmės, norint produktą naudoti „iš oro“, turi būti pritaikyta augalų apsaugos formuliacija jo purškimui iš oro. Ir tai nėra susiję su purškimo sijos ar drono skrydžio aukščiu, labiau su naudojamo tirpalo kiekiu. Kitaip tariant, jei antžeminis purkštuvas sunaudoja 200–400 l ar kai kuriais atvejais net 700 l vandens 1 ha apdoroti, o dronas – tik 7–20 l/ha,
tai reiškia, kad iš drono purškiamas labai mažai atskiestas koncentratas, todėl veiksmingumo ir saugos užtikrinimui ypač svarbios tampa tokios detalės, kaip tinkamas lapo padengimas, galimas fitotoksiškumas pasėliui, karencijos laikotarpio nustatymas ir likučiai“, – akcentavo Z. Varanavičienė.

Ji sakė, kad, norint užregistruoti augalų apsaugos produktų naudojimą purškimui iš drono, be kitų rizikos vertinimui būtinų tyrimų, reikia turėti to produkto veiksmingumo bandymus ir pademonstruoti, kad dulksnos rizika nėra didesnė, nei naudojant antžeminiais būdais, ir produktas veiksmingas.

Lietuvoje kol kas nėra nė vienos įmonės, kuri turi GEP sertifikatą ir gali atlikti tokius institucijų pripažįstamus tinkamais veiksmingumo bandymus. „Gera žinia ta, kad šiemet viena Danijos įmonė, turinti padalinį Lietuvoje, gavo tokį sertifikatą ir galima tikėtis, kad atsiras galimybė atlikti tokius veiksmingumo tyrimus. Šiuo metu Lietuvoje yra tik vienas bakterinis preparatas, skirtas purškti iš orlaivių, kuris dažniausiai naudojamas miškų apsaugai nuo spyglius graužiančių kenkėjų“, – paminėjo „CropLife Lietuva“ direktorė.

Keičiamas įstatymas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 27 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.