Afrikietiškieji agurkai – labiau dėl grožio negu skonio

Dygo lėtai

„Aš visada mėgstu pasiauginti retesnių daržovių, o afrikietiškuosius agurkus pirkau „Žalios stotelės“ interneto parduotuvėje, paskui kiek primiršau, pasėjau vėliau negu tradicinius lietuviškus agurkus, – pasakojo L. Gainienė. – Vasaros pradžioje tris sėklas pasėjau vazonuose ir pastačiau šiltai, šiltnamyje. Sudygo tik du daigai, juos birželio pabaigoje ūgtelėjusius perkėlėme į lauką. Persodinome į lysvę užuovėjoje ir įrengėme medinę sienelę, kuria vijokliai kopė aukštyn. Dosniai užderėjo rudeniop.“

Daržininkė šiuos agurkus laistė tik vandeniu, per karščius – kas antrą vakarą, o augo jie be trąšų, nes žemė buvo kompostinė. Ir to visai pakako, nes lapai vešlūs, primena vynuogių ar gebenių lapus.

Dekoratyvūs vijokliai

Užsimezgę afrikietiškųjų agurkų (lot. Melotthria Scabra, angl. Cucamelon) vaisiai buvo plonyčiai, 1 cm ilgio, o sunokę tapo tamsiai žaliai dryžuoti, kivio ar agrasto formos, siekiantys po 2–2,5 cm ilgio.

„Man tie agurkėliai kvapnūs bei skanūs ir žali, tik kiek rūgštesni negu įprasta, – apibūdino juos Laimutė. – Žievelė irgi panaši į įprastų agurkų odelę. Gražiai atrodo ir marinuoti, tik dar neragavome. Bet svarbiausia – margas, kontrastingas puošnumas, kaip gausiai apsiraizgę medinę sienelę.“

Laimutės GAINIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.