Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojai į gatvę, pinigai į kišenę?

Šiemet sueina 60 metų, kai Lietuvoje veikia Agrocheminių tyrimų laboratorija, šiuo metu esanti LAMMC sudėtyje. Tai akredituota ir viena stipriausių laboratorijų Rytų Europoje. Tyrimams naudojami įvairiausi moksliniai metodai, yra įdiegtas ir tarptautinis kokybės standartas, todėl šios laboratorijos sertifikatai galioja tarptautiniu mastu. Daugiau tokių plataus profilio akredituotų laboratorijų Lietuvoje nėra. Šios laboratorijos reikšmė ypatingai bus svarbi įgyvendinat Europos Sąjungos žaliąjį kursą bei ES direktyvą dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo. Laboratorijos reikšmę Lietuvai tikrai žino LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas, tačiau kodėl skubama ją sunaikinti – turėtų išsiaiškinti ne direktoriaus suburta Mokslo Taryba, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Nuo 2010 01 21 iki 2020 metų Agrocheminių tyrimų laboratorija veikė kaip juridinis asmuo ir buvo LAMMC filialas. Laboratorijos steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), kuri 2021 spalio 20 d. Nr. 853 nutarimu pertvarkė biudžetinę įstaigą LAMMC į viešąją įstaigą, patvirtino įstatus ir 20-ies metų laikotarpiui perleido patikėjimo teise valdyti nekilnojamąjį turtą. Tas nekilnojamasis turtas – didesnis nei 1 hektaro žemės sklypas su 4 aukštų pastatu Kaune, Savanorių prospekte.

LAMMC veikia Mokslo Taryba, kuri kaip kolegialus valdymo organas gali pritarti arba nepritarti Centro direktoriaus teikiamiems klausimams, apibrėžtiems Centro įstatų 30.20,1-30,20,7 papunkčiuose nurodytais klausimais.

Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatus į Mokslo Tarybą kelia LAMMC mokslo ir administracijos darbuotojai (?) ir Centro tikslų bei misijos įgyvendinimu suinteresuoti juridiniai asmenys (įstatų 33.4 punktas). Ši nuostata yra ne tik abstrakti, bet ir ydinga. Kas ir kokiu būdu, kokiais metodais kandidatus atrenka į šią Centro Mokslo Tarybą, duomenų nėra. Pavyzdys – telekomunikacijų ir ryšio priemonių prekyba užsiimančios bendrovės UAB „Rūta“ vadovo ir kitų suinteresuotų asmenų paskyrimas į šią Mokslo Tarybą. Kyla pagrįstų abejonių Mokslo Tarybos sudarymo skaidrumu, šališkumu, taip pat ir priimtų sprendimų teisėtumu.

Centro Mokslo Taryba, peržengdama savo kompetencijos ribas, 2024-03-27 priėmė neteisėtą sprendimą nuo 2025 m. sausio 1 d. likviduoti Agrocheminių tyrimų laboratorijos veiklą.

Aišku, kad didžiulis žemės sklypas su 4 aukštų pastatu vienoje pagrindinių Kauno gatvių irgi taps arba jau tapo pardavimo objektu. Direktorius atsisako pateikti savo įžymiojo Teikimo (kopiją) Mokslo Tarybai ir kaip „mantrą“ visiems kartoja – toks yra jo vadovaujamos įstaigos mokslo tarybos sprendimas ir jis bus vykdomas. Formalūs Centro Mokslo Tarybos argumentai dėl Agrocheminių tyrimų laboratorijos likvidavimo yra teiginiai, kad laboratorijos ekonominė veikla sudaro 70 procentų (pilnai išsilaiko), o mokslinė veikla sudaro 20–30 procentų. Kokias galima taikyti priemones, kad būtų aktyvinta mokslinė veikla laboratorijoje, nei direktorius, nei mokslo tarybos nariai nepasisako. Kitų argumentų nei LAMMC direktorius, nei Taryba nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad Laboratorijos vien tik trumpalaikis turtas sudaro virš 1 milijono eurų.

Pažymėtina, kad Agrocheminių tyrimų laboratorijoje dirba 43 profesionalūs, aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie atlieka daugiau kaip 500 pavadinimų analizių įvairioms Lietuvos ūkio šakoms.

Tiek žemdirbiai, tiek LR Žemės ūkio ministerija, tiek LR Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai prieštarauja, kad būtų sunaikinta Laboratorija, tačiau direktoriui Seimas – ne rodiklis. Jam visai nesvarbios pasekmės, kad laboratorijos likvidavimas suduos nepataisomą smūgį Lietuvai įgyvendinant ES direktyvą 2023/0232 (COD) ,,Dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo“ bei ES Tvaraus ekonomikos augimo strategiją- Europos Žaliąjį kursą, nes tiesiog kitos sertifikuotos, europinius standartus atitinkančios laboratorijos Lietuvoje nėra.

Žinoma, asmenys, siekiantys likviduoti Laboratoriją Lietuvoje, argumentuoja, kad tokius tyrimus atliks kitų šalių laboratorijos, tačiau pagrįstų tokio būtinumo įrodymų nei ekonominių, mokslinių paskaičiavimų neteikia.

LAMMC veikianti Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ mano, kad kuo skubiau reikia sudaryti kompetentingą komisiją dėl LAMMC direktoriaus atliekamų veiksmų teisėtumo ir tikslingumo. Visiškai aišku, kad laikinai būtina direktoriaus veiksmus sustabdyti.

Esame įsitikinę, kad direktoriui, padedant kelių asmenų grupei užregistravusiai ir atlikusiai pakeitimus Centro įstatuose, neturėtų būti leista atlikti akivaizdžiai žalingų veiksmų Lietuvos valstybei likviduojant Laboratoriją. Manome, kad būtinas ne tik pagrindinio dalininko nuomonės pareiškimas, bet ir adekvatus įvertinimas valstybiniu mastu.

Centro direktorius G. Brazauskas su darbuotojais socialinio dialogo nevysto ir mano, kad gali kontroliuoti profsąjungų įsisteigimą bei veikimą, ypač tų profsąjungų, kurios nesupranta, kodėl, prisidengus mokslininko vardu, atliekami visai nemoksliški darbai.

Kęstutis JUKNIS, Lietuvos profesinė sąjunga „SANDRAUGOS“ vadovas