Ši ataskaita pagrįsta naujausiais pagrindiniais rinkos rodikliais, taip pat EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros departamento ekspertų įžvalgomis.
Atnaujintoje trumpalaikėje perspektyvoje Komisija nurodė, jog ES žemės ūkio rinkas formuoja ekstremalių oro reiškinių, padidėjusių sąnaudų, prekybos sutrikimų ir nepastovių makroekonominių sąlygų derinys. Dėl smarkaus vasaros karščio ir sausros vasarinių pasėlių derlius buvo gerokai sumažintas, sumažėjo pievų biomasė ir pašarų prieinamumas.
Tuo pačiu metu dėl nuolatinio geopolitinio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje padidėjo energijos ir transporto išlaidos, o pagrindinių laivybos maršrutų sutrikimai didino prekybos ir logistikos netikrumą. Trąšų įperkamumas, kurį lemia brangios dujos ir tiekimo apribojimai, taip pat tebėra iššūkis ES ūkininkams.
Plačiau kalbant, lėtas ekonomikos augimas, nuolatinė infliacija ir valiutos kurso svyravimai kelia problemų ES konkurencingumui.
Komisija tikisi, kad jautienos eksportas šiemet sumažės 2 proc., tačiau Turkijos rinkos atidarymas suteikė tam tikrą atsvarą – siuntos į Turkiją išaugo net 53 proc.
Jautienos importas į ES pagal Komisijos prognozes padidės 5 proc. dėl išankstinio Brazilijos tiekimo.
Čia verta priminti, jog ES sustabdė Brazilijos jautienos ir paukštienos importą nuo 2026 m. rugsėjo 3 d., kadangi susirūpino Brazilijos atitiktimi ES reikalavimams dėl antimikrobinių vaistų naudojimo. Tačiau šiuo metu šis draudimas panaikintas.
Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad ES kiaulienos gamyba 2026 m. turėtų šiek tiek padidėti – 0,5 proc. lyginant su praėjusiais metais.
Prognozuojama, kad bendras eksportas sumažės 0,5 proc., nes 32 proc. pardavimų Kinijai susitraukimas bus tik iš dalies kompensuotas stipriu eksporto į Pietų Korėją augimu (+53 proc.).
Afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai taip pat veikia prekybos modelius ir rinkos pasitikėjimą.
ES avių ir ožkų sektorius taip pat traukiasi – prognozuojama, kad gamyba sumažės 4,4 proc., palyginti su 2025 m. lygiu. Gyvų gyvūnų eksportas turėtų sumažėti 3 proc., o šios mėsos eksportas gali padidėti 5 proc., nes tai palaiko Alžyro ir JK paklausa.
Prognozuojama, kad paukštininkystės sektoriaus gamyba padidės 3,3 proc. lyginant su praėjusiais metais.
Paukštienos importas turėtų augti net 17,1 proc., daugiausia dėl padidėjusių siuntų iš Brazilijos (+55 proc.) ir Ukrainos (+23 proc.).
Nors vasaros sausros ir karščio bangos didino pieno ūkių sąnaudas, ES pieno tiekimas iki birželio padidėjo 3,4 proc. lyginant su praėjusiais metais.
Komisija teigė, kad „dabartinė stabili rinkos situacija“ rodo, jog ES pieno gamyba likusiais 2026 m. mėnesiais smarkiai nesumažės. Tai reikš reikšmingą metinį augimą 2026 metais – 1,8 proc., antrą reikšmingą metinį augimą iš eilės.
Sūrio eksportas gali padidėti 3 proc., o išrūgų miltelių eksportas gali pasiekti panašų lygį kaip 2025 m.
„ES sviesto ir lieso pieno miltelių (SMP) eksportas 2026 m. gali padidėti (+20 proc. ir +10 proc. atitinkamai), didėjant ES pasiūlai ir konkurencingoms SMP kainoms. Kita vertus, pilno pieno miltelių (WMP) gamyba greičiausiai dar labiau mažės 2026 m. (-3,1 proc.), nors eksportas gali stabilizuotis (+1 proc.) po 2025 m. nuosmukio“, – teigiama ataskaitoje.
ES grūdų gamyba 2026/2027 m. vertinama 262 mln. tonų, tai yra 9,6 proc. mažiau nei praėjusiais metais ir 4,7 proc. mažiau nei penkerių metų vidurkis. Šį staigų sumažėjimą lėmė itin didelės karščio bangos ir didelė sausra pagrindiniuose grūdų gamybos regionuose.
Labiausiai nukentėjo ES kukurūzų gamyba, o ši kultūra taip pat patyrė ekstremalių karščio bangų ir sausros poveikį: ES gamyba turėtų sumažėti net 20 proc. žemiau 5 metų vidurkio – iki 48,5 mln. tonų.
Dėl to prognozuojama, kad kukurūzų importas 2026/2027 m. padidės iki 25 mln. tonų, tai yra 5,7 mln. tonų daugiau nei 2025/2026 m. lygis.
Bendras javų grynasis eksportas 2026/2027 m. prognozuojamas 10,2 mln. tonų, palyginti su 18,1 mln. tonų 2025/2026 m.
ES aliejinių augalų sėklų gamyba 2026/2027 m. vertinama 31,3 mln. tonų, arba 0,3 proc. mažiau nei 2025/26 m., bet 1,8 proc. daugiau nei 5 metų vidurkis.
Sojų pupelių gamybai sausra turėjo didžiausią įtaką ir, kaip apskaičiuota, ji bus 19 proc. mažesnė nei 5 metų vidurkis – 2,2 mln. t. Tikimasi, kad rapsų gamyba 3,2 proc. viršys 5 metų vidurkį dėl didesnio dirbamos žemės ploto, nors ir 3,8 proc. mažesnė nei 2025/26 m., o saulėgrąžų gamyba padidėjo 5,3 proc. dėl padidėjusio ploto ir didesnio nei vidutinis derlingumo Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Taip pat prognozuojama, kad augalinio aliejaus gamyba padidės iki 16,8 mln. t (+ 1,7 proc. daugiau nei 5 metų vidurkis), o sojų pupelių rupinių importas padidės iki 20,5 mln. t (+ 17 proc. daugiau nei 5 metų vidurkis), siekiant kompensuoti mažesnę vidaus gamybą ir padidėjusią pašarų paklausą.
Parengė Ričardas Čekutis