Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni kabinetas nusprendė 25 centais sumažinti dyzelino ir benzino akcizą dėl ekonominių Irano karo padarinių, o šis sprendimas įsigaliojo nedelsiant. Tai laikina priemonė ir ji truks 20 dienų, skelbia portalas ansa.it.
Minėtu dekretu taip pat siekiama sustabdyti spekuliacinius ir nepagrįstus degalų kainų didinimus. Jame nustatyta ir speciali stebėsenos tvarka, skirta „iškraipomiems reiškiniams visoje degalų tiekimo ir paskirstymo grandinėje“. Kainų stebėsena nuo šiol užsiims kainų stebėsenos ombudsmenas, Guardia di Finanza (Italijos finansų policija) ir šalies antimonopolinė tarnyba.
Premjerę G. Meloni cituoja portalas unionesarda.it: „Šiandien įsikišome į rinką su dekretu, reguliuojančiu degalų kainas, kurios šiuo metu yra prioritetas. Įsikišome trimis priemonėmis. Iš esmės sumažiname degalų kainas 25 centais už litrą, įvedame mokesčių lengvatą sunkvežimių vairuotojams, nes nenorime, kad kainų padidėjimas būtų perkeltas į vartojimo prekes, ir kuriame antispekuliacinį mechanizmą, kuris veiksmingai susieja degalų kainas su faktine naftos kaina, įvesdamas baudas tiems, kurie nukrypsta nuo taisyklių. Taigi, kovojame su spekuliacija ir nedelsdami mažiname kainas.“
Italijos vartotojų teisių gynimo asociacija „Codacons“ skelbia, jog „25 euro centų akcizo, įskaitant PVM, sumažinimas reiškia, kad litro degalų kainos degalinėse sumažėja 0,305 euro, t. y. sutaupoma 15,2 euro užpilant 50 litrų talpos baką“.
„Atsižvelgiant į dabartinę vidutinę dyzelino kainą – 2,103 euro už litrą, sumažinus akcizus, dyzelino kaina sumažėtų iki 1,798 euro už litrą, o tai yra artima kaina prieškonfliktiniam lygiui“, – skaičiuoja asociacija.
Vis dėlto „Codacons“ mano, kad nepakanka šią priemonę taikyti tik 20 dienų: „Pasibaigus nuolaidų laikotarpiui, degalų kainos degalinėse smarkiai išaugs, o net jei naftos kainos kristų iki priemonės galiojimo pabaigos, degalinių kainos kris sraigės greičiu, nes italai gerai žino, jog taip būna kiekvieną kartą, kai dėl brangstančios naftos kyla benzino ir dyzelino kainos“.
BBC praneša, jog degalų kainos degalinėse pradėjo mažėti po to, kai Airijos vyriausybė sumažino benzino ir dyzelino akcizus.
Sumažinimas įsigaliojo vidurnaktį į trečiadienį, o tai reiškia, kad nuo to laiko degalams bus taikomi mažesni akcizo tarifai. Nuo vidurnakčio akcizas buvo sumažintas 20 centų už litrą dyzelino ir 15 centų už litrą benzino iki gegužės pabaigos.
Trečiadienį Airijos parlamentas balsavo už priemonių, kurios yra vyriausybės paramos paketo, skirto padėti žmonėms, susiduriantiems su dėl karo Artimuosiuose Rytuose kylančiomis kainomis, patvirtinimą.
Savaitgalį dyzelino kainos pakilo nuo maždaug 1,80 euro už litrą iki 2,20 euro, o kai kur pasiekė ir 2,30 euro ribą. Benzinas taip pat pabrango iki maždaug 2 eurų už litrą.
Tačiau jau kitą dieną po akcizų sumažinimo dyzelino kainos daugelyje degalinių nukrito iki maždaug 2,09 euro už litrą, o benzino – iki maždaug 1,85 euro už litrą.
Vyriausybės priemonės taip pat apima žaliojo dyzelino akcizo sumažinimą trimis centais už litrą, įskaitant PVM.
Vis dėlto ir čia skamba daugybė kartų lietuviams girdėta dainelė: daugelis degalinių vis dar gali pardavinėti esamas atsargas, už kurias buvo sumokėtas didesnis akcizas, o tai reiškia, kad vairuotojai nemokės mažesnių kainų kai kuriose degalinėse, kol nebus pasibaigusios senos atsargos...
Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas teigė, kad priemonės yra „tikslinės ir laikinos“ ir bus peržiūrėtos atsižvelgiant į rinkos pokyčius. Jis teigė, kad nežinoma, kiek ilgai truks karas ir kokie neramumai jį lydės energetikos rinkose.
Bendras paketas, kuris taip pat apims tikslinę energijos vartojimo paramą pensininkams, globėjams ir neįgaliesiems, turėtų kainuoti apie 235 mln. eurų
„France24“ praneša, jog Ispanija pradėjo įgyvendinti penkių milijardų eurų vertės planą, pagal kurį degalams taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) sumažinamas 30 euro centų už litrą. Panaši priemonė taikoma Portugalijoje ir paskelbta Švedijoje.
Nuo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelio išpuoliai prieš Iraną sukėlė karą, kelios šalys, tokios kaip Kroatija, Vengrija, Pietų Korėja ir Tailandas, nustatė degalų kainų apribojimus.
Japonija naudoja subsidijas naftos perdirbėjams, kad užtikrintų, jog benzino kaina degalinėse išliktų apie 170 jenų (0,92 euro) už litrą, o mėnesio viduryje ji pasiekė rekordinį 190,8 (1,04 euro) jenų lygį.
Taivanas naudoja mechanizmą, kuris kompensuoja maždaug 60 procentų degalų pabrangimo. Kinija apribojo degalų kainų kilimą degalinėse. Vietnamas iki balandžio mėnesio panaikino muitus degalų importui.
Graikija balandžio ir gegužės mėnesiams skyrė įvairių lengvatų 300 mln. eurų sumai namų ūkiams ir ūkininkams, kad padėtų jiems susidoroti su kylančiomis degalų kainomis.
Marokas įdiegė specialią tiesioginę subsidiją kelių transporto įmonėms. Brazilija paskelbė laikinas priemones degalų kainų kilimui apriboti, įskaitant dyzelino mokesčių sustabdymą. Vokietija uždraudė degalinėms kelti kainas daugiau nei vieną kartą per dieną.
Karas taip pat verčia šalis naudoti savo strategines atsargas ir imtis kitų priemonių degalų trūkumui išvengti, įskaitant normavimą ir kelionių mažinimą.
32 Tarptautinės energetikos agentūros narės (įskaitant G7 šalis) išleido rekordinį kiekį iš savo strateginių atsargų.
Bangladešas įvedė normavimą. Egiptas apribojo nebūtinas vyriausybės darbuotojų keliones. Filipinai sumažino keltų susisiekimą ir padidino vietinio viešojo transporto kainas.
Pietų Korėjos valdančioji partija pareiškė, kad šalis panaikins 80 procentų anglies gamybos pajėgumų ribą ir padidins branduolinės energijos naudojimą maždaug iki tokio paties lygio.
Tailandas skatina valstybės tarnautojus dirbti iš namų, o Vietnamas – darbdavius. Indonezija svarsto galimybę įvesti vienos dienos darbo iš namų įpareigojimą valstybės tarnautojams, o Filipinai žengė dar toliau ir įvedė keturių dienų darbo savaitę valstybės tarnautojams.
Tailande viešųjų pastatų temperatūros norma buvo pakelta iki 26 laipsnių Celsijaus siekiant sumažinti oro kondicionavimo elektros energijos suvartojimą.
Vietnamas skatina žmones važinėtis dviračiais, dalytis kelionėmis ir naudotis viešuoju transportu.
Bangladešas uždarė universitetus ir paankstino musulmonų šventojo Ramadano mėnesio pabaigos šventes – Idą, siekdamas apriboti elektros energijos suvartojimą. Taip pat buvo atšaukti dekoratyviniai šviesų šou ant vyriausybinių pastatų per Idą ir per Nepriklausomybės dienos minėjimą kovo 26 d., bei paprašyta prekybos centrų padaryti tą patį.
Šalys taip pat svarsto galimybę importuoti rusišką naftą po to, kai Jungtinės Valstijos kovo viduryje laikinai sustabdė sankcijas.
Parengė Ričardas Čekutis