„Akola group“: pardavimus smukdė žemos žaliavų kainos

Grupė pardavė 2 363 tūkst. tonų įvairios produkcijos, arba 12 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu.

Konsoliduotas devynių mėnesių pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 46 mln. Eur ir buvo 25 proc. mažesnis nei ankstesniais metais. Grynasis pelnas sumažėjo 63 proc. iki 9 mln. Eur.

Grupės trečiojo 2023–2024 finansinių metų ketvirčio konsoliduotos pajamos per metus nesikeitė ir buvo 366 mln. Eur. Bendrasis trečiojo ketvirčio pelnas didėjo nuo 6 mln. Eur iki 27 mln. Eur, o veiklos pelnas siekė 1 mln. Eur, jei palyginti su pernykščiu 19 mln. Eur veiklos nuostoliu. Grynasis nuostolis buvo 4 mln. Eur, palyginus su 20 mln. Eur grynuoju nuostoliu, gautu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

„Visi veiklos segmentai generavo mažesnes pajamas nei pernai tuo pačiu metu, tačiau pačių segmentų viduje buvo ir sėkmingesnių, ir mažiau sėkmingų veiklų. Iš labiausiai augusių veiklų paminėtina prekyba sertifikuotomis sėklomis, trąšomis, kai kuriomis žaliavomis pašarams, naminių gyvūnų ėdalu, veterinarinės farmacijos produktais. Augo ir mūsų nuosavų grūdų elevatorių pajamos. Sunkiausia situacija buvo žemės ūkio veikloje – tiek augalininkystė, tiek pienininkystė buvo nuostolingos veiklos. Laikantis žemoms grūdų ir pieno supirkimo kainoms žemdirbiai atidėliojo investicijas į naują techniką, tačiau tai augino technikos nuomos paslaugų paklausą, tad šios veiklos pardavimo pajamos išaugo daugiau kaip 150 proc.,“ – sakė AB Akola group Finansų direktorius Mažvydas Šileika.

Partnerystė su ūkininkais

2023–2024 finansiniais metais du verslo segmentus sujungus į naują segmentą „Partnerystė su ūkininkais“, jo pajamos siekė 847 mln. Eur ir sudarė 75 proc. visų Grupės ataskaitinio laikotarpio pajamų. Segmento bendrasis pelnas buvo 64 mln. Eur, o veiklos pelnas 19 mln. Eur.

„Pardavėme 1 155 tūkst. tonų grūdų ir aliejinių sėklų, arba 24 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pasaulinėje rinkoje visą ataskaitinį laikotarpį grūdų pasiūla didelė, konkurencija tarp eksportuotojų stipri, dėl to nukritusią grūdų kainą dar labiau žemyn spaudė Rusijos grūdų dempingas, mat ji padidino eksporto kvotas ir sumažino minimalią eksportuojamų kviečių kainą. EK duomenimis, 2023 metais vien į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų. Žaliavų ir priedų pašarams pardavėme 20 proc. daugiau arba beveik 433 tūkst. tonų, tačiau šių produktų prekyba buvo sudėtinga ir nuostolinga, nes eksportuoti iš Ukrainos be trikdžių nepavyko – pervežimai strigo dėl Lenkijos įvestų žaliavų iš Ukrainos importo ir tranzito apribojimų bei Lenkijos ūkininkų protestų, dėl kurių Grupės įmonės negalėjo laiku pristatyti prekių klientams ir turėjo atlyginti nuostolius. Gerai sekėsi pašarų verslui : padidinę gamybos pajėgumus dar prieš metus, kombinuotų pašarų ir premiksų pagaminome 33 proc. daugiau, jų pardavimai augo 3 proc. Tačiau, jei formaliai lygintume su ankstesniais metais, pardavimai sumažėjo 5 proc., mat pernykštėje apskaitoje dar buvo įtrauktos dvi parduodamos dukterinės įmonės Rusijoje ir Baltarusijoje,“ – sakė M. Šileika.

Grupės pajamos iš sertifikuotų sėklų, trąšų ir augalų priežiūros priemonių mažėjo 25 proc. iki 165 mln. Eur.
Pajamos iš žemės ūkio technikos ir įrangos pardavimo, nuomos bei serviso paslaugų traukėsi 16 proc. iki 57 mln. Eur.

„Sėklų gamybos fabrikas Dotnuvoje, kaip ir kiekvieną pavasarį, veikė pilnu pajėgumu, sertifikuotų sėklų buvo pagaminta daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais finansiniais metais. Ruošdamiesi naujo sėklų fabriko Latvijoje paleidimui, atlikome sėklos dauginimo bandymus Latvijoje bei Estijoje. Ir nors sėklų rinkos kainos šiemet yra šiek tiek kritę, sėklų prekybos bendrasis pelningumas viršijo 5 metų vidurkį; todėl sėklų gamyba ir prekyba yra viena perspektyviausių veiklų plėtrai.

Nors trąšų prekybos apimtys 15 proc. viršijo praėjusių metų apimtis, kainos buvo daug žemesniame lygyje nei pernai, dėl to šio verslo pajamos krito 36 proc.

„Dėl žemų grūdų kainų netgi atpigę trąšos buvo sunkiai įperkamos žemdirbiams, todėl konkurencija tarp pardavėjų buvo milžiniška, kai kurie prekiavo ir rusiškomis bei baltarusiškomis trąšomis. Mūsų verslo etika to daryti neleidžia, tad konkuruoti buvo labai sunku, tačiau pavyko užsitikrinti pelningumo augimą, bendrasis trąšų prekybos pelnas augo 207 proc.,“ – sakė M. Šileika.

Augalų apsaugos priemonių bei mikroelementų prekybos pajamos sumažėjo 12,5 proc. Dėl žemų grūdų kainų, mažesnių pasėlių plotų Lietuvoje, nukentėjusių žieminių rapsų pasėlių plotų Latvijoje bei nuostolių Estijos žieminiuose pasėliuose prekyba vyko istoriškai žemiausiomis bendrojo pelningumo maržomis.

„Žemės ūkio technikos bei įrangos sektorius stipriausiai pajuto žemdirbių nuotaikas ir generavo mažesnes pardavimo pajamas. Išaugo mūsų turima rinkos dalis vakarietiško tipo traktorių ir kombainų rinkose Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje mūsų pozicijos susitraukė. Šios veiklos pajamos mažėjo 16 proc., visgi džiugu, kad bendrojo pelningumo marža viršijo istorinį vidurkį,“ – sakė M. Šileika.

Maisto gamyba

Segmento „Maisto gamyba“ pajamos, sudarančios 26 proc. bendrų Grupės pajamų, mažėjo 4 proc. iki 297 mln. Eur. Šios veiklos bendrasis pelnas augo 118 proc. iki 40,5 mln. Eur.

„Paukštininkystės įmonių veiklos rezultatai buvo panašūs į ankstesnių metų – pardavimo apimtis tonomis išliko tokia pat, pajamos šiek tiek traukėsi (3 proc.). Veiklos pelningumas buvo didesnis nei ankstesniais metais – bendrasis paukštininkystės veiklos pelnas augo 46 proc. Paukščių sveikatingumo, gyvulių gerovės ir bendri augimviečių rodikliai išliko geri. Labai džiuginantis kolektyvo pastangų rezultatas, nes visas ataskaitinis laikotarpis daliai įmonių nebuvo lengvas – visą ataskaitinį laikotarpį vyko sudėtingi keturių Latvijos paukštienos gamintojų jungimo į vieną įmonę procesai, pabaigti vasario mėnesį, sujungiant įmones į AS „Kekava Foods“, – sakė M. Šileika.

Miltų, kepimo mišinių ir džiūvėsėlių parduota 7 proc. mažiau nei pernai, nes daugiau jų buvo perdirbta į kitą produkciją. Šių produktų pardavimo pajamos mažėjo 11 proc., tuo tarpu bendrasis šios veiklos pelnas augo 3,6 proc.

Greito paruošimo produktų ir paruoštų vartojimui produktų parduota 5 proc. mažiau, šios veiklos pajamos taip pat traukėsi 4 proc., tačiau bendrasis pelnas augo 17 proc.

„Užpilamų makaronų ir košių pardavimai šiek tiek traukėsi ir dėl veiklos sezoniškumo, ir dėl stebimo rinkoje produkcijos kainos žemėjimo. Gamykla Širvintose „Grybai LT“ taip pat patiria pokyčius ir dirbo vis dar nepilnu pajėgumu. Visgi veiklos pelningumas yra stabilus ir solidus, o ketvirtąjį finansinių metų ketvirtį tikimės didesnės produktų paklausos,“ – sakė M. Šileika.

Ūkininkavimas

Segmento „Ūkininkavimas“ pajamos, sudarančios 3 proc. bendrų Grupės pajamų, siekė 37 mln. Eur ir buvo 15 proc. mažesnės nei pernai. Šios veiklos bendrasis nuostolis buvo 4 mln. Eur, o veiklos nuostolis 7 mln. Eur.

„Šiemet žemės ūkio bendrovių pastangos dirbti efektyviai nedavė gero finansinio rezultato. Nors per ataskaitinį laikotarpį parduoto pieno kiekis išaugo 3 proc., taip pat išlaikėme gaminamo pieno kokybę, tačiau jau pusantrų metų nuosekliai krentančios žaliavinio pieno supirkimo kainos sumažino pieno gamybos pajamas 14 proc. Augalinės produkcijos pardavėme 26 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, tačiau ir šios veiklos pajamos traukėsi 15 proc. dėl žemų grūdų kainų rinkoje – pastarosios buvo 30–35 proc. mažesnės nei pernai. Prie bendrojo nuostolio susiformavimo prisidėjo 7,4 mln. eurų vertės atsargų savikainos nurašymas apskaitant ir atliekant biologinio turto tikrosios vertės nurašymą. Optimizmo priduoda tik pasėlių naujajam derliui būklė – kol kas ji labai gera“, – situaciją valdomose žemės ūkio bendrovėse apibūdino M. Šileika.

Kiti produktai ir paslaugos

Segmento „Kiti produktai ir paslaugos“ pajamos sudarė 1 proc. Grupės pajamų, per metus nesikeitė ir beveik siekė 15 mln. Eur. Bendrasis šios veiklos pelnas buvo 3 mln. Eur, o veiklos pelnas 0,4 mln. Eur.

„Veterinarinės farmacijos pardavimo pajamos augo beveik 19 proc., lyginant su tuo pačiu periodu praėjusiais metais, pajamos iš ekstruduotų produktų, kurių didžiąją dalį sudaro naminių gyvūnų ėdalas, augo 24 proc., kenkėjų kontrolės ir higienos prekių pajamos didėjo 52 proc. Visos šios veiklos perspektyvios ir turi tendenciją augti, jų pelningumas taip pat auga,“ – sakė M. Šileika.

---

AB Akola group (buv. AB „Linas Agro Group“) valdo didžiausią Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupę, kurioje dirba 4,9 tūkst. darbuotojų. Grupė vykdo veiklą visoje maisto produktų gamybos grandinėje „nuo lauko iki stalo“: gamina, ruošia ir parduoda žemės ūkio ir maisto produktus, taip pat tiekia prekes bei teikia paslaugas žemdirbiams. Finansiniai Grupės metai prasideda liepos 1 d. Praėjusią liepą Grupė įsigijo Širvintose veikiančią vartojimui paruoštų maisto produktų gamyklą.

Partnerio informacija

Viršelyje: bendrovės Finansų direktorius Mažvydas Šileika