Aktyvistų verslas – kova prieš žemės ūkį

Palanki terpė

Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius teigė pastebėjęs, kad pastaraisiais metais, ypač tuo laikotarpiu, kai Lietuvos gyventojai pasirenka, kam skirti 1,2 proc. savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), prieš klimato kaitą kovojanti aktyvistų grupė „Tušti narvai“ labiau suagresyvėja, nes turi palankią terpę iš žemės ūkio daryti monstrą, silpninti visuomenės pasitikėjimą atsakingomis tarnybomis. Anot jo, taip nutinka todėl, kad ūkininkai ir atsakingos tarnybos neatlieka savo „namų darbų“, t. y. nevykdo švietėjiškos misijos – neaiškina visuomenei, kas yra ūkinis gyvūnas ir kas laikoma jo gerove, kokia mokslo pažanga pasiekta gyvulininkystės srityje, kad Europos Sąjungos (ES) žemės ūkis yra vienas draugiškiausių gyvūnams pasaulyje, jo standartai – vieni aukščiausių, o gaminama produkcija – aukštos kokybės ir saugi vartoti.

Pasak M. Maciulevičiaus, žingsnis po žingsnio aktyvistai kuria naratyvą, kad visas žemės ūkio sektorius yra blogas, netoleruotinas, neetiškas, ir nutyli, kad ūkiai modernėja, laikosi griežčiausių gyvūnų gerovės, veterinarijos ir maisto saugos reikalavimų.

„Pagal aktyvistų logiką, netrukus teks uždrausti visus gyvūninius baltymus ir pereiti vien prie riešutų. Tik ar tada nepaaiškės, kad ir riešutui „skauda“? Sveiko proto čia – mažai. Svarbiausia – ar kas nors paklausė vartotojų, ką jie nori valgyti ir koks yra realus žmonių mitybos poreikis?“ – „Ūkininko patarėjui“ dėstė KRŪS pirmininkas.

Prognozės pasitvirtino

M. Maciulevičius dar prieš metus kalbėjo, kad šie aktyvistai, pradėję nuo kailinių žvėrelių, vėliau pasirinks vištas dedekles, paršelius, o po to ateis eilė karvėms. Spėjimai pasitvirtino. Pastarosiomis dienomis ši organizacija socialiniame tinkle paskelbė neva „siaubingą realybę“, kad karvės yra priverstos gaminti iki 10 kartų daugiau pieno. „Gyvūnai neturėtų būti išnaudojami iki išsekimo. Prisijunk prie kovos už gyvūnus ir skirk 1,2 proc. GPM“, – gražbyliauja aktyvistai. Pasak KRŪS pirmininko, vis tik atsiranda žmonių, kurie tiki aktyvistų specialiai surežisuota demagogija, pasiduoda emocijoms ir skiria jiems dalį gyventojų pajamų mokesčio.

„Apie ką tie aktyvistai kalba, apie kokias gyvūnų kančias? Ar apie prieškario laikotarpiu vyravusį žemės ūkio modelį? Gal jiems sunku susivokti? Kodėl niekas neduoda šiems radikalams racionalaus atkirčio? Juk žemės ūkiu didžiuotis reikia, o ne skleisti demagogijas. Kodėl nutylima, kad būtent ūkininkai kasdien rūpinasi gyvūnų sveikata, nes be sveiko gyvulio nėra kokybiško maisto?“ – svarstė ŪP pašnekovas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) docentas dr. Arūnas Rutkauskas sureagavo į aktyvistų prašymą skirti 1,2 proc. GPM. „Kam tuos procentus skirti? Tokios organizacijos gali puikiai gyvuoti be išorinių finansavimo šaltinių, jeigu jiems iš tikrųjų rūpi gyvūnai“, – redakcijai tvirtino dr. A. Rutkauskas.

Dramatizuoja dirbtinai

Kalbėdamas apie aktyvistų pranešimus, LSMU VA docentas teigė, kad juose nieko naujo nepasakoma – sudėliojamas visas galvijo gyvenimas ir jis dramatizuojamas. Taip galima pradėti dramatizuoti kiekvieną dalyką. „Matome, kad visuomenė yra per daug paveikta „Tuščių narvų“ retorikos, todėl labai gerai, kad atsirado šiokia tokia atsvara, kad atsirado asociacija „Laisvė rinktis“, nušviečianti realius „aktyvistų“ motyvus“, – teigė ŪP pašnekovas.

Informacinę pusiausvyrą, kurios šiandien labai stinga, kuriančios asociacijos „Laisvė rinktis“ pirmininkė Austė Korbutė ŪP įvardijo, kad aktyvistų skleidžiama informacija yra dar viena manipuliacija, kuri yra ne pirmoji ir ne paskutinė. „Netrukus prasidės labai aktyvi kampanija dėl 1,2 proc. GPM rinkimo, tai tariamų „sensacijų“ bus skelbiama dažniau, kas kelios dienos. Kiek jie yra pasiruošę turinio, niekas negali pasakyti. Pasižiūrėjus į tinklalapį „Animals internacional“ (liet. „Tarptautiniai gyvūnai“) matyti, kad jis aprūpina įvairias šalis vaizdo medžiaga, nuotraukos ir vaizdo siužetai yra įtaigūs, sukurti profesionalų. Analogiški tekstai yra ir apie gyvūnus, jų tariamas ar tikras kančias. Tačiau jie parodo tik vieną gyvūną ir teigia, kad taip atrodo visas sektorius, nors tie faktai nėra pagrįsti“, – pastebėjo A. Korbutė.

Ji svarstė, kiek tame radikalų publikuojamame turinyje yra tiesos? Pasak asociacijos „Laisvė rinktis“ pirmininkės, problema yra ta, kad apie gyvulius kalba ne specialistai, atsakingi už gyvulininkystę, ne veterinarijos gydytojai, ne tie žmonės, kurie dirba ir mato gyvūnus kasdieną, bet aktyvistai, kurie iš to turinio per metus surenka nemažas pinigų sumas, siekiančias šimtus tūkstančių eurų.

Radikali organizacija

A. Korbutė tikino, kad jei vadinamosios „reklamos“, pranešimai, kuriuos kuria „Tušti narvai“, nebūtų įtaigūs, jie neturėtų finansinės sėkmės. „Jie bendradarbiauja su komunikacijos paslaugų agentūra, kurios turinį kuria profesionalai. Ką tai reiškia? Yra organizacija, kurioje dirba keletas darbuotojų, kuri nuolatos ieško lėšų rinkimo koordinatoriaus. Kas išeina? Surenkama solidi pinigų suma, kurią pasidalija kelios aktyvistės. Jos eina pas politikus, nedeklaruodamos jokių politinių interesų, nuolatos prieš rinkimus rašo kreipimusis partijoms ir juos viešina, daro lengvos formos prekybą poveikiu. Ir iš to gyvena“, – mintimis pasidalijo ŪP pašnekovė.

Todėl, pasak A. Korbutės, jei kam nors kyla klausimas, kodėl šiuo metu radikalai trimituoja apie karves, atsakymas paprastas – šie tekstai yra jų pajamų šaltinis, paprasčiausias žmonių šiurpinimas karvėmis, pieno žala ir t. t. „Mūsų nuomone, ši organizacija yra radikali, plaunanti žmonėms smegenis, manipuliuojanti emocijomis. Pvz., avižinio gėrimo, vadinamo avižų pienu, tyrimo rezultatai nedžiugina. Juos atlikusi prof. dr. Elena Bartkienė pristatė, kad daugiau nei 60 proc. ištirto augalinio pieno randama mikotoksinų. Tai yra nuodingos medžiagos, kurias gamina tam tikri pelėsiniai grybai. Ar verta augalinį pieną gerti, kol jis nėra saugiai pagamintas? Ar verta klausyti tų, kurie ragina negerti natūralaus pieno?“ –  žodžių į vatą nevyniojo asociacijos „Laisvė rinktis“ pirmininkė.

Kas bus toliau?

LSMU VA docentui dr. A. Rutkauskui taip pat skaudu yra tai, kad didžioji dalis visuomenės kartais priima aktyvistų informaciją už tiesą ir nesupranta, kas bus toliau. „Džiugu, kad Lietuvoje daugėja pavyzdinių ūkių, kurie vykdo technologinius procesus, dirba naujose fermose, kuriose vasarą ir žiemą gyvuliams yra maloniau negu kai kuriuose žmonių namuose. Todėl jei šalyje atsiranda koks nors nepavyzdinis ūkis, dėl jo negalime visų ūkių piešti juodomis spalvomis“, – pažymėjo docentas.

Kalbėdamas apie maisto pasirinkimą, jis abejojo, ar visi iš tiesų nori tapti veganais ar vegetarais, ir pabrėžė, kad to reikia paklausti medikų – jie atsakys, kokia mityba geriausiai subalansuota. „Mums reikia džiaugtis, kad mūsų šalies ūkiai dar sugeba užauginti produkciją, nepažeidžiant gyvūnų gerovės reikalavimų, atitinkančią visas sveikatos ir higienos normas. Nes jei mūsų ūkių neliks, ateis importas iš trečiųjų šalių, kur reikalavimai yra ne tokie aukšti, kaip ES“, – aiškino mokslininkas.

Stambaus ir modernaus Utenos r. pieno ūkio šeimininkas Arūnas Kudrevičius svarstė, kas nutiks, jei visi žmonės nuspręs nevalgyti mėsos, negerti pieno ir palikti gyvūnus gyventi miške. Tuomet, anot jo, žmonėms tektų maitintis žolelėmis, vabalėliais ir vabzdžiais. „Kodėl žmogus, užaugęs valgydamas ir mėsą, ir pieno produktus, vėliau tampa nesusivokiančiu, nesusipratusiu? Tai yra stiprus „nuvažiavimas nuo krašto“, per daug turtingos visuomenės išraiška. Manau, kad „aktyvistai“ turėtų savo dėmesį ir energiją skirti žmonėms, jų sveikatinimui, o ne neadekvačiam ir kenksmingam savo neišmanymo transliavimui“, – redakcijai tvirtino A. Kudrevičius, vildamasis, kad sveikoje visuomenėje sveikas protas nugalės.

Gero gyvenimo išraiška

Pasak Utenos r. pieno ūkio šeimininko, jei yra toks radikalų noras pamokyti kitus, reikėtų pradėti nuo savęs – nusipirkti tvartelį, vieną karvutę ir ją gražiai bei tvarkingai auginti. „Gyvulius auginantys gaspadoriai juos myli, stengiasi laikyti kuo geresnėmis sąlygomis ir jiems užtikrinti komfortą. Tvartuose yra reikiama ventiliacija, šviesa, gyvuliams užtikrinamas priėjimas prie vandens, gydymas ir kt.“, – dėstė A. Kudrevičius.

Šią temą savo nuomone papildė ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkas Nerijus Gricius. Jis teigė manąs, kad garsiai besiafišuojanti organizacija, norėdama susikurti sau šiltą vietą, vykdo veiklas, nesuderinamas nei su logika, nei su teisės aktais, nei su reglamentais.

„Jei ūkininkai ūkininkaudami vadovaujasi reglamentu, nustatančiu gyvūnų gerovę, sveikatingumą ir t. t., stengiasi, kad gyvūnai būtų kuo laimingesni, produktyvesni ir pan., tai tokios organizacijos daro savo šou. Pažymėsiu, kad mūsų augintojai tinkamai prižiūri galvijus. Tvartuose jiems šilta, jie gali laisvai pasirinkti kur būti – ar tvarte, ar lauke. Tačiau radikalai publikuoja nuotraukas, kuriose gyvuliai žiemą būna lauke, yra atseit neprižiūrimi. Jie klaidina visuomenę. Pirmiausia, prieš skelbiant savo rašliavas, jiems derėtų įgyti išsilavinimą ir suprasti, kaip veikia modernus žemės ūkis. Šiuolaikiniai ūkininkai dažnu atveju yra baigę universitetus, yra puikūs veterinarai ar išklausę mokymus“, – kalbėjo N. Gricius.

Užsiima griovimu

LMGAGA pirmininkas teigė, kad valdžia turėtų atkreipti dėmesį į šios organizacijos publikuojamus pavojingus, visuomenę klaidinančius, erzinančius ir skaldančius pranešimus bei tarti „gana“.

Į diskusiją įsiliejęs kiaulių auginimu užsiimančios UAB „Dainiai“ (Jurbarko r.) direktorius Kasparas Jurevičius tvirtino puikiai žinantis minėtus „aktyvistus“, užsiimančius žemės ūkio griovimu. „Pasaulyje yra visokių organizacijų – vienos naikina žmones, kitos – gyvūnus ir t. t. Atsiranda visokių žmonijai kenkiančių asmenų. Tačiau man keisčiausia, kas juos finansuoja. Juk jie už dyką taip nedarytų. Jie gauna numatytus pinigus ir aš manau, kad kažkas iš mūsų kolegų jiems irgi padeda“, – tiesiai šviesiai rėžė K. Jurevičius.

UAB „Dainiai“ vadovas ŪP apgailestavo, kad Lietuvoje žlugdoma kiaulininkystė, o prie to prisideda ir radikalai, raginantys nevalgyti mėsos. „Mes Lietuvoje neužauginame nei pusės kiaulienos produkcijos, kiek suvalgo vartotojai. Atvežta kiauliena būna nekastruotų gyvulių. Kalbama, kad žmonės pripras ir valgys kuilio mėsą, kuri turi specifinį skonį bei kvapą. Tai link to mes ir einame. Ar valgyti, ar nevalgyti mėsos yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Aš esu garbaus amžiaus ir valgau mėsą, tačiau nepažįstu nė vieno vegano ar vegetaro, kuris būtų sveikesnis ar stipresnis už mane. Mano a. a. tėtis valgė kiaulieną bei lašinius ir pragyveno 101-erius metus. Todėl aš neįsivaizduoju, kaip galima užauginti vaikus be mėsos produktų, be gyvulinės kilmės baltymo“, – pagiriamąjį žodį mėsai tarė UAB „Dainiai“ direktorius.

Dideli praradimai

Bendrovės „Biovela-Utenos mėsa“ generalinis direktorius Žilvinas Lenktaitis ŪP teigė, kad jei dėl „aktyvistų“ skleidžiamos dezinformacijos dar labiau susilpnėtų šalies gyvulininkystės sektorius, tai būtų itin skausmingas smūgis šalies ekonomikai. „Kitas akcentas – šiuo metu pasaulyje tvyrant neramumams ir esant sudėtingai geopolitinei situacijai, Lietuva prarastų didelę dalį savo saugumo. Manau, kiekvienos šalies apsirūpinimas maistu, dabartiniame geopolitiniame kontekste, yra gynybos dalis, jau nekalbant apie kitus aspektus. Tai ir yra pagrindiniai dalykai“, – argumentavo Ž. Lenktaitis.

Jis patikino, kad Lietuvos ūkiuose užaugintos mėsos kokybė yra aukščiausia, kad didelė dalis galvijų iš Lietuvos yra eksportuojama į Vakarus. „Jautiena, kuri auginama natūraliomis sąlygomis, yra kokybiška. Lietuviškos kiaulienos kokybė yra ypač gera. Tą lemia ilgametės auginimo tradicijos. Lietuva pakankamai ekologiška šalis, todėl mėsos kokybe galima pasitikėti ir tuo didžiuotis“, – ŪP tvirtino bendrovės „Biovela-Utenos mėsa“ generalinis direktorius.

Jis atkreipė dėmesį į vietinės produkcijos svarbą ir pažymėjo, kad savo šalyje išauginta kiauliena Lietuva apsirūpina tik iš dalies, o jautiena – visiškai. „Vietinė produkcija yra palankesnė žmonių sveikatai, nes nereikia mėsos gabenti tūkstančius kilometrų. Įsivaizduokite mėsą, kuri gabenama iš toli. Todėl apsirūpinimas vietiniu maistu ir yra tikrasis tvarumas“, – reziumavo Ž. Lenktaitis.

Apie tai, kad pirkėjai vis dažniau ieško augalinių produktų, produktų be laktozės ar glitimo, o šių prekių asortimentas parduotuvėse auga, tačiau įprastas pienas, mėsa bei kiti produktai išlieka populiariausi, ŪP teigė prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. „Pastaraisiais metais pastebėjome tendenciją, kad vis daugiau pirkėjų ieško skirtingiems mitybos įpročiams būdingų produktų, todėl ir asortimente atsidaro „Iki“ šefų pagaminti tortai be laktozės, kviečių ar pridėtinio cukraus, taip pat atsivežėme augalinės kilmės produktų prekės ženklą „Vegavita“ bei kitų vegetariškų ar veganiškų alternatyvų, lentynose galima rasti ir augalinio jogurto, sūrio ar net tuno. Tačiau mėsos, žuvų, įprastų pieno produktų pardavimai nemažėja, o pirkėjai itin vertina šviežumą ir kokybę“, – aiškino G. Kitovė.

Lietuviški produktai

Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės, lietuviški produktai pirkėjams itin svarbūs, todėl jie ir sudaro absoliučią daugumą pieno bei mėsos produktų asortimento. „Visa „Iki“ prekių ženklu pažymėta ir sveriama mėsa mūsų lentynose yra iš Lietuvos augintojų. Didžiosiose parduotuvėse turime net mėsininkus, kurie kiekvieną dieną parduotuvėje pjausto sveriamą mėsą, kemša dešreles ar marinuoja įvairius gaminius. Kad pirkėjams kokybė itin svarbi, rodo ir vištienos pardavimai – savo prekių ženklu žymime ir parduodame tik lietuvišką vištieną, užaugintą be antibiotikų, tad pirkėjai gali džiaugtis pirkdami itin kokybišką produkciją. Tos pačios taisyklės laikomės ir gamindami „Iki šefų“ gaminius – naudojame tik ant kraiko laikomų vištų kiaušinius, vištieną be antibiotikų. „Iki“ kulinariniuose produktuose naudojama tik be antibiotikų auginama vištiena, ji taip pat parduotuvėse sudaro absoliučią daugumą šviežios paukštienos. Pvz., be antibiotikų auginta vištiena yra natūralesnio skonio ir aromato, sveikesnė. Mums svarbu, kad pirkėjai kasdien rastų šviežius, kokybiškus ir tvarius produktus“, – asortimentą įvardijo ŪP pašnekovė.

Lakoniškas atsakymas

Laikydamasis žurnalistinės etikos taisyklių, ŪP kreipėsi ir į VšĮ „Tušti narvai“ direktorę Gabrielę Vaitkevičiūtę, kuri pirmiausia pasiteiravo, kokia tema bus kalbama. Išgirdusi, klausimus paprašė pateikti raštu. Į juos ŪP sulaukė lakoniško atsakymo: „Matydama klausimų tendencingumą ir kaltinantį toną atsakysiu tiek – naujausias paviešintas atvejis apie siaubingomis sąlygomis Anykščių rajone laikomas karves ir veršelius yra tik vienas iš konkrečių pavyzdžių. Deja, jų yra daugiau. Tai aktuali problema, kurią, informuodami ir mobilizuodami visuomenę, siekia spręsti „Tušti narvai“.“

Kaip ŪP tikino Anykščių r. ūkininkė  Alvyra Žilienė, apie kurios ūkį kalbėjo esą gyvūnų gerove susirūpinę visuomenininkai, dėl „Tuščių narvų“ tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo ir pieno ūkio šeimininkų reputacijos pažeminimo jie ketina kreiptis į teismą.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.