Prancūzijos ūkininkai taip išlieja savo nepasitenkinimą: kryžiai pakelėse simbolizuoja nesibaigiančias problemas. Pavyzdžiui, organizacija „Coordination Rurale du Cher“ (CR18) Šero departamente, esančiame maždaug šalies centre, pastatė 400 geltonų kryžių. Jie simboliškai vaizduoja 400 ūkių, kuriems gresia uždarymas. Kartu organizacija paskelbė ir virtinę savo reikalavimų.
Savo „Facebook“ įraše organizacija atkreipia dėmesį, kad už ūkio uždarymo slypi žmonės, šeimos ir „vertingos žinios bei įgūdžiai“.
Kryžiai jau buvo panaudoti kituose Prancūzijos ūkininkų protestuose kaip netekties ir grėsmės simbolis. Geltona spalva, savo ruožtu, yra minėtos organizacijos „Coordination Rurale“ simbolis.
Dar rugsėjo pabaigoje, kaip rašo portalas ici.fr, Dordonės kaimo koordinacijos rėmėjai mobilizavosi keliose departamento žiedinėse sankryžose, kur buvo pastatyti mediniai kryžiai, siekiant atkreipti dėmesį į „tikrą Prancūzijos žemės ūkio mirtį“.
2026 metų vasara ūkininkams buvo itin sudėtinga. Ištisus mėnesius Prancūzija kentėjo nuo karščio bangų ir sausros, dėl to daugelis neteko derliaus ir masiškai trūko pašarų.
Tai dar labiau paaštrino problemą, nes Prancūzijos žemės ūkis susiduria su gilia struktūrine krize. Ūkių skaičius mažėja, o daugelis įmonių kovoja su mažėjančiomis pajamomis, didėjančia paklausa ir dažnėjančiais ekstremaliais oro reiškiniais. Tuo pačiu metu ūkių paveldėjimo problema tampa vis opesnė.
Nenuostabu, kad pastaraisiais dešimtmečiais ūkių skaičius Prancūzijoje smarkiai sumažėjo. Nuo 1970 m. išnyko apie trys ketvirtadaliai visų žemės ūkio valdų – nuo maždaug 1,6 mln. iki maždaug 390 000 2020 m. Iki 2023 m. jų skaičius sumažėjo dar labiau, iki 350 000, daugiausia dėl vyresnio amžiaus pensininkų valdomų ūkių. Šie ūkininkai nebelaikomi aktyviais ūkininkais, o tai rodo oficialūs Prancūzijos žemės ūkio ministerijos žemės ūkio surašymai. Šis sumažėjimas nereiškia, kad žemės ūkio gamyba sumažėjo tokiu pat mastu – tiesiog likę ūkiai tapo gerokai didesni.
Problemos, su kuriomis susiduria Prancūzijos ūkininkai, yra žinomos ir jų kolegoms iš kaimyninės Vokietijos, skelbia portalas „Agrarheute“. Už protestų slypi mažėjančios pajamos ir gamintojų kainos: daugelis ūkininkų reikalauja kainų, kurios padengtų jų gamybos sąnaudas.
Be to, daugeliui Europos ūkių kenkia ir dirbtinai sukurta tarptautinė konkurencija: ūkininkų asociacijos kritiškai vertina tokius prekybos susitarimus kaip ES ir „Mercosur“ sutartis, kadangi konkurencija su Lotynų Amerika yra nesąžininga dėl skirtingų gamybos standartų.
Tuo pat metu papildomą spaudimą ūkiams nuolat kuria nesibaigianti biurokratija ir aplinkosaugos taisyklės: kyla konfliktų dėl pesticidų, pelkių atkūrimo ir dokumentų reikalavimų.
Priklausomybė nuo subsidijų taip pat niekur nedingo: valstybės ir Europos žemės ūkio parama yra ekonomiškai svarbi daugeliui ūkių, tačiau jau dabar akivaizdu, kad ES parama ūkiams bus mažinama.
Be to, visus neramina ūkių paveldėjimo bei kartų kaitos problemos: manoma, jog vis daugiau ūkių išnyks arba bus prijungti prie didesnių įmonių.
Šios problemos paaiškina ir vyraujančią įtampą, neskaitant to, jog daugeliui ūkių 2026 m. sausra tapo rimtu krizės veiksniu. Prancūzijos vyriausybė bando tai neutralizuoti, be kita ko, mokėdama kompensacijas ir taikydama mokesčių lengvatas, tačiau šios apimtys toli gražu nepakankamos ir nepadengia visų ūkių nuostolių.
Naujai pastatyti geltoni kryžiai yra santūresnė protesto forma. Prancūzijos ūkininkai ištisus metus eidavo į gatves reikalaudami savo teisių ir protestuodami prieš politinius sprendimus. Metų pradžioje 80 ūkininkų iš įvairių profesinių sąjungų protestavo prieš visišką galvijų išnaikinimą dėl gumbinės odos ligos (DNC) protrūkio. Kryžiai buvo statomi ir tada, o ant jų buvo užrašyti nužudytų karvių vardai.
Tuo pačiu metu jie protestavo prieš „Mercosur“ susitarimą. Visai neseniai, spalio pradžioje, „Coordination Rurale“ ūkininkai protestavo prieš dideles degalų kainas ir finansinę naštą savo ūkiams. Jie išpylė mėšlą, šiaudus ir medienos atraižas priešais mokesčių inspekciją.
Tuo tarpu Vokietijos ūkininkai nuo 2019 m. rugsėjo mėn. laukų ir kelių pakraščiuose pastatė tūkstančius žaliai nudažytų medinių kryžių. Jie protestavo prieš žemės ūkio politiką ir ūkių nykimą.
„Ūkininko patarėjas“ rašė, jog tuo pat metu ir Lietuvos ūkininkai savo laukuose prie kelių statė žalius kryžius, taip protestuodami prieš numatomus didesnius mokesčius ir požiūrį visuomenėje į žemdirbius.
Parengė Ričardas Čekutis