Alpakų kerai: sugundė ir nepaleidžia

Ieškojo šuniuko

„Alpakos mūsų ūkyje atsirado gana netikėtai, gal net kurioziškai. Prieš 12 metų internetiniuose skelbimuose ieškodama vaikams šuniuko, pamačiau skelbimą apie parduodamas alpakas. Užplūdęs smalsumas paskatino pamatyti jas gyvai. Vyras gana skeptiškai vertino šį mano norą, bet nutiko taip, kad vos pamatęs nusprendė, jog mums reikia alpakų, net nežinodamas, kaip jas prižiūrėti. Haroldui iš karto kilo vizija, kaip alpakos atrodys mūsų kieme“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo V. Bendziuvienė.

Bendziai nuvažiavo į Trakus, pirmąjį alpakų ūkį Lietuvoje, ir tapo pirmaisiais alpakų pirkėjais iš jo. Jurbarkiečiai iš karto nusipirko 5 pateles, kurių didžioji dalis laukėsi. Tai buvo pirmas žingsnis kuriant savąjį egzotiškų gyvūnų ūkį, kurį pavadino „Alpakų spalvos“. Tada prasidėjo kelionės po užsienio alpakų ūkius, seminarus, mokymus, informacijos rinkimas, kaip šiuos gyvūnus prižiūrėti, veisti, galiausiai, sužinoti, kam jos iš viso auginamos.

Pirmieji veisliniai patinai ir patelės su kilmės dokumentais į Bendzių ūkį atkeliavo iš Šveicarijos, kur sutuoktiniai buvo nuvykę mokytis. Netrukus iš šios šalies atkeliavo ir išsvajotas pilkos spalvos kilmingas patinas. Vėliau „Alpakų spalvų“ ūkyje apsigyveno veisliniai gyvūnai ir iš Vokietijos. Šiandien Bendzių ūkyje gyvena apie 50 alpakų.

„Esu gyvūnų mylėtoja, todėl man alpakos buvo gražus mielas gyvūnas, į gyvenimą įnešęs kažką nauja. Vyras, įsigydamas alpakas, jau turėjo verslo planą. Alpakų ūkio kūrimo pradžia daugeliui aplinkinių atrodė tik mūsų užgaida, ne verslo idėja, tačiau įdėję daug darbo ir įgiję žinių, viziją išauginome į verslą. Tiesa, tai nėra vienintelis mūsų pragyvenimo šaltinis. Iš pajamų, gaunamų už alpakų vilnos gaminius ir jas pačias, nepragyventume“, – akcentavo ŪP pašnekovė.

Yra dvi rūšys

Pagal vilnos struktūrą ir ypatybes alpakos skirstomos į dvi rūšis – Huacaya ir Suri. Anot V. Bendziuvienės, Huacaya rūšies gyvūnų vilna kerpama kiekvieną pavasarį, ji tanki, pūkuota, lengva ir švelni, plaukas trumpas, o pačių gyvūnų priežiūra kiek paprastesnė. Suri rūšies alpakų vilna kerpama kartą per dvejus metus, jos jautresnės šalčiui, todėl šaltuoju metų laiku reikia aprengti. Vilna taip pat tanki, švelni, tačiau ilgo plauko, krentanti sruogomis. Dėl sudėtingesnės priežiūros Suri rūšies alpakos pasaulyje mažai paplitusios, daugiausia auginamos Huacaya.

„Mūsų šeimoje dėl Suri alpakų skirtinga nuomonė – man nepatinka jų išvaizda, jos visada atrodo kaip vargšės, o vyrui atrodo, kad reikėtų ir jų, tad kol kas nuo Suri alpakų pirkimo susilaikome“, – apie bandos sudėtį kalbėjo V. Bendziuvienė.

Ūkininkės teigimu, patelių nėštumas parastai trunka 11,5 mėn., tačiau pasitaiko atvejų, kad užsitęsia iki 12 mėn. ir net ilgiau. Didžioji dalis jauniklių į pasaulį ateina be komplikacijų, patelės pačios susitvarko, tačiau pasitaiko atvejų, kad prireikia žmonių pagalbos ir net cezario pjūvio. Alpakos gyvena gana ilgai, gali sulaukti ir 25 metų amžiaus.

Draugiški gyvūnai

Yra dvi nuomonės, kokiuose tvartuose geriau laikyti alpakas: šiltuose ar šaltuose. Bendzių ūkyje pasiteisino alpakų auginimas šaltuose, daržinės tipo, tvartuose. V. Bendziuvienės įsitikinimu, jei gyvūnas yra sveikas, pakanka šalto tvartelio. Kitas reikalas, jei gyvūnas suserga, tada jam reikia šilumos, tačiau išeičių visada yra – galima panaudoti šildymo lempas ar drabužius, kurių jau galima nusipirkti ir Lietuvoje.

„Alpakų spalvų“ ūkio šeimininkė perspėjo, kad auginti vieną alpaką jokiu būdu negalima, nes tai yra bandos gyvūnas. Dar labai svarbu, kad patinai ir patelės gyventų atskiruose aptvaruose ir susitiktų tik pasimatymams. Maži alpakų jaunikliai iki pusės metų gyvena kartu su mamomis, vėliau yra atskiriami. Sulaukusius metų amžiaus patinus ir pateles jau reikia laikyti atskirai. Net ir kastruotų patinėlių nerekomenduojama laikyti kartu su patelėmis.

Norintiems alpakas laikyti dėl grožio, V. Bendziuvienė siūlo rinktis paprastesnį variantą – auginti vienos lyties gyvūnus, tada užteks vieno aptvaro ir vieno tvarto. Rekomenduojama auginti kastruotus patinėlius, kurie yra jaukesni, drąsesni. O patelės dažniau būna jautresnės ir baikštesnės, turi didesnį saugumo jausmą.

„Alpakos yra labai draugiški, bet kartu ir atsargūs gyvūnai, norintys turėti savo erdvę, užtikrinančią joms saugumą. Pripratinti prie žmogaus nesunku, tiesiog reikia pabūti šalia, kartą kitą pamaitinti iš rankų. Jos mielai sudarys kompaniją pasivaikščiojimuose, tačiau alpakas vedžioti reikia pratinti nuo tam tikro amžiaus ir labai atsakingai, kad gyvūnai nepatirtų streso. Mūsų ūkyje artimesnė draugystė su alpakomis nepraktikuojama, mes džiaugiamės, kai gyvūnai gyvena savo gyvenimą. Veiklos tikslas yra ne alpakų kiekis, o kokybė – sveiki, stiprūs gyvūnai, duodantys kokybišką vilną“, – pabrėžė alpakų augintoja.

Visi Bendzių ūkio alpakų jaunikliai socializuojami – mokomi vaikščioti su pavadėliu.

Mėgsta viską ragauti

V. Bendziuvienė atkreipė dėmesį, kad nors alpakų priežiūra nėra labai sudėtinga, viskas nėra taip parasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – reikia daug žinių, meilės ir darbo.

Pagrindinis alpakų pašaras vasarą – žolė, švarus vanduo, galima su saiku palepinti skanukais. Žiemą jos maitinamos kokybišku smulkiu šienu, kurį ūkininkai ruošia patys. „Likvidavus karvių ūkį, liko pašarų ruošimo technika, pievos. Tačiau  pačiam paruošti kokybišką šieną dėl gamtos išdaigų kartais tampa iššūkiu, o nusipirkti dar sunkiau“, – sakė ŪP pašnekovė.

Papildai, vitaminai, mineralai alpakoms reikalingi ištisus metus, ypač šaltuoju periodu. Jie būtini besilaukiančioms, jauniklius maitinančioms patelėms ir patiems jaunikliams. Šieno tvarteliuose ūkininkė patarė turėti ir vasarą, nes labai sultinga žolė gali sukelti skrandžio sutrikimus.

„Alpakų spalvų“ banda gyvena kelių hektarų plote, aptvertame 1,2 m tinkline tvora. Tokio ploto pakanka, kad gyvūnai turėtų kokybišką ganiavos sezoną. Rekomenduojama 1 ha auginti ne daugiau kaip 15 alpakų.

V. Bedziuvienė griauna mitus, kad alpakos gali laisvai ganytis išpuoselėtoje, dekoratyviniais augalais apsodintoje aplinkoje. „Tai yra nesuderinami dalykai. Dekoratyvinių krūmelių alpakos tikrai paragaus, o jei ir neparagaus, tai įgrius pasivolioti. Be to, dalis augalų yra nuodingi, todėl pasekmės gali būti liūdnos“, – tvirtino daugiau kaip dešimties metų alpakų auginimo patirtį turinti jurbarkietė. Ji tikino, jog alpakos yra labai švarūs, tvarkingi gyvūnai, gamtinius reikalus atliekantys vienoje vietoje ir mėgstantys turėti švarų, nepridergtą guolį.

Mėgstamiausia  spalva – pilka

„Alpakos yra vieni iš daugiausia spalvų turinčių gyvūnų, todėl ir pavadinome savo ūkį „Alpakų spalvos“. Stengiamės pateisinti pavadinimą, todėl turime visas 22 spalvas, tiek, kiek yra įrašyta alpakų spalvų registre“, – spalvingu alpakų būriu džiaugėsi ūkininkė.

Bendzių mylimiausia alpakų spalva yra pilka, todėl nuo pirmų metų jie didesnį dėmesį skiria būtent pilkų alpakų veisimui. Tiesa, pilkas alpakas veisti yra šiek tiek sudėtingiau, nes jų rečiau sulaukiama, ypač sunku sulaukti pilkų alpakų jauniklių, kurių vilna būtų gera, kokybiška, tačiau šeima ir toliau lieka ištikima pilkos spalvos žavesiui.

Veiklos sričių yra daug

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Vitalijos ir Haroldo BENDZIŲ nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Haroldas Bendzius pamilo alpakas dėl jų draugiško būdo. Ūkyje gyvena 22 spalvų alpakos.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.