Alternatyva gobšiems bankams – kredito unijos?

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas GUDAUSKAS: „Esu Šilalės kredito unijos narys, todėl manau, kad vienareikšmiai turėtų populiarėti vietiniai bankeliai – kredito unijos. Reikėtų jas palaikyti. Tai yra vietinio kapitalo įstaigos, tad gauti iš jų paskolą ir ką nors pirkti patogiau, nes jos yra šalia žmonių.

Bankų padaliniai arčiausiai mūsų yra Tauragėje, bet ateis laikas, kai jie arčiausiai bus Klaipėdoje, dar toliau. Daug ką galima susitvarkyti internetu, bet ne viską... Manyčiau, kad kredito unijos tikrai turi perspektyvą regionuose. Pradžioje, kai kūrėsi kredito unijos kaip vietiniai bankeliai, į jas buvo žiūrima gana nepatikliai. Bet jos išsikovojo savo gerą vardą, išsiplėtė pajininkų ratas, tapo patikimomis. Man atrodo, kad unijos ir ateityje tikrai turės perspektyvą, ypač regionuose.“

Asociacijos Kėdainių rajono vietos veiklos grupė pirmininkė, Josvainių moterų klubo „Aušra“ pirmininkė Aušra VAIDOTIENĖ: „Pareiškėjams, kurie įgyvendindami strategiją teikia projektus per mūsų vietos veiklos grupę, mes net rekomenduojame atsidaryti sąskaitą Kėdainių krašto kredito unijoje. Būtent kaimų bendruomenės pastaruoju metu atsidaro joje sąskaitas, nes pagal projektą yra netinkamos banko pavedimų išlaidos. Bendruomenės perka ir per dvejus metus, įgyvendinant didelį infrastruktūrinį projektą, susidaro pakankamai tų vadinamų netinkamų finansuoti lėšų, per metus – apie 100 Eur. O kredito unijos už pavedimą neima jokio administravimo mokesčio.

Daugelis mano pažįstamų jau uždaro sąskaitas švedų bankuose ir pereina į kredito uniją, nes bankai ima mokesčius už pavedimus ir dar už kažką nuskaičiuoja, naudodami visokius pliusus ir minusus. Kėdainių rajono vietos veiklos grupė jau uždarė savo sąskaitas kituose bankuose ir pasiliko tik kredito unijoje. Joje yra paprasčiau, nes kai esi kredito unijos narys, įneši savo pajų, yra lengvatos ir pasiimant paskolą. Įgyvendinat projektus, nesvarbu, ar tai būtų verslo sektorius, ar bendruomenės, galima skolintis nedideles sumas su mažomis palūkanomis.

Bankai stengiasi įsiūlyti pačią didžiausią paskolą, turi nustatę vadinamąsias lubas, kiek leidžia nustatyta tvarka, o kredito unijose tariamasi su pajininkais ir niekada unijos narys negaus didžiausios galimos paskolos.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas HOFMANAS: „Viską – paklausą, pasiūlą, kainas – padiktuoja laisva rinka. Jeigu tie paslaugų įkainiai kredito unijose bus mažesni, manau, unijos bus tikrai puiki alternatyva. Ir, tikėtina, jų paslaugomis pradės naudotis dar daugiau žmonių, ypač regionuose. Juolab kad įkainiai kredito unijose nedidėja, yra ten ir, priešingai nei bankuose, nemokamai teikiamų paslaugų, todėl jos turėtų dar labiau populiarėti.

Kredito unijų paslaugomis patogu naudotis individualios veiklos vykdytojams, ūkininkams, verslo įmonėms, kai vykdo bankines operacijas internetu. Šios įstaigos turėtų priartėti prie paprastų klientų, bet įdomu, kokia yra situacija su bankomatais, su grynaisiais pinigais. Ar kaimo žmogui yra pakankamas tinklas bankomatų, kuriuose galima naudotis kreditų unijų mokėjimo kortelėmis? Manau, reikėtų skatinti sodiečius naudotis alternatyvomis – pigesnėmis paslaugomis, nes tai siūlo pati rinka. Kitas dalykas – tiek ūkininkams, tiek visiems kaimo žmonėms reikėtų labiau naudotis kredito unijų paslaugomis, nes tai yra kaimo bankas, tų pačių ūkininkų įsteigtas.“

Šilutės kredito unijos administracijos vadovė ir valdybos pirmininkė Genovaitė KIMBRIENĖ: „Sąskaitos Lietuvos kredito unijose atidaromos nemokamai, bet norint tapti unijos nariu, reikia įsigyti ne mažiau kaip vieną 30 Eur vertės pajų. Išstojus iš unijos šis pajus grąžinamas. Pasibaigus finansiniams metams galima pateikti prašymą išstoti iš kredito unijos. Iš pajų susidaro unijos kapitalas, o norint jį mažinti, reikia gauti Lietuvos banko leidimą. Šilutės kredito unijos narių skaičius pastaruoju metu auga beveik kiekvieną dieną. Per metus ateina iki 500 naujų narių. Mūsų unija veikia jau 26 metus, daugelis sodiečių – garbaus amžiaus, išeinantys anapilin. Tokių kasmet būna apie 200.

Kredito unijoje gali būti einamoji, kaupiamoji, terminuota ir kitokios sąskaitos. Jeigu unijos narys nori gauti sąskaitos išrašą, pvz., už praėjusius metus, už šią paslaugą yra simbolinis mokestis. Kredito unijoje yra dviejų rūšių kortelės – debetinės „Maestro“, kiek įsidėjai pinigų, tiek turi ir gali atsiskaitinėti, ir kreditinės „Mastercard“, kurioms suteikiamas limitas ir galima 100, 200 ar 1 000 Eur panaudoti „į minusą“. „Mastercard“ aptarnaujamos visame pasaulyje, o debetinės „Maestro“ – gal ne visose šalyse. Gaila, kad Lietuvoje bankai, aptarnaudami šias korteles bankomatuose, apmokestina šią paslaugą. Kredito unijų nariai nemokamai aptarnaujami unijų bankomatuose „Medus“, kuriuose galima išsigryninti iki 700 Eur. Šilutės rajone tokių bankomatų jau yra du. Lietuvoje veikia 250 bankomatų „Medus“, jų yra ir mažesniuose miesteliuose.

Teigiama, kad bankuose dar didės palūkanos už paslaugas, bet kredito unijos visada gali reguliuoti savo maržą. Unijose einamųjų sąskaitų aptarnavimas, priešingai nei bankuose, yra nemokamas.“

Algimanto SNARSKIO piešinys

Susijusios temos - skaitykite: kredito unijos, bankai, Jonas Gudauskas, Genovaitė Kimbrienė