Tokią naujieną paskelbė Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka. Jis rašo, kad 2026 metų pradžioje vienos iš Kyjivo srities žemės ūkio įmonių pareigūnai suorganizavo fiktyvią kukurūzų pardavimo schemą: „Schemos organizatorius – buvęs Ukrainos liaudies deputatas ir buvęs Ukrainos žemės ūkio pramonės plėtros ministerijos ministras. Bendraorganizatoriai ir vykdytojai buvo žemės ūkio įmonės direktorius ir jos techninis vadovas... Šiuo metu trims grupės nariams pareikšti įtarimai dėl itin didelio masto sukčiavimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 5 dalis). Sprendžiamas įtariamiesiems skirtų prevencinių priemonių parinkimo klausimas“.
Išties, Ukrainos grūdų rinkoje kilo skandalas dėl Kyjivo srities „Volitsa-Agro“ elevatoriaus, siejamo su buvusiu ministru Mykola Solskiu bei elevatoriaus vadovu Oleksijumi Oliynyčenko.
Portalo „Latifundist“ duomenimis, elevatorius galėjo išrašyti sandėlio dokumentus už grūdus, kurie jau buvo parduoti kitiems pirkėjams arba kurių iš tikrųjų fiziškai net nebuvo. Redakcijos teigimu, grūdų trūkumas siekia daugiau nei 100 tūkst. tonų, o minimalūs nuostoliai – apie 30 mln. eurų.
Pasak R. Kravčenkos, „nusikaltėliai pasirašė sutartį dėl 7000 tonų grūdų tiekimo iš 2025 m. derliaus. Siekiant sukurti sandorio teisėtumo iliuziją, pirkėjui buvo pateikti suklastoti sandėlio pavedimai ir priėmimo bei perdavimo aktai. Remiantis dokumentais, grūdai tariamai buvo laikomi pardavėjo elevatoriuje Kyjivo srityje. Tačiau patikrinus Valstybės registrus ir įtraukus specialistus paaiškėjo, kad dokumentų pasirašymo metu sandėlyje grūdų nebuvo“...
Įdomiausia, jog pardavimo įmonė išdavė sandėlio dokumentus daugiau nei 130 tūkstančių tonų produkcijos, o tai dvigubai viršija faktinį jų elevatoriaus techninį pajėgumą (60 tūkstančių tonų). Ekspertizės metu patvirtinta, kad nukentėjusi šalis patyrė 63,7 mln. grivinų žalos.
Teisėsaugos pareigūnai atliko 26 kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir verslo klientų butuose Kyjive bei Kyjivo srityje. Buvo konfiskuoti finansiniai dokumentai, skaitmeninės laikmenos ir transporto priemonės.
Elevatoriaus apžiūros metu deklaruotų grūdų dingimo faktas pasitvirtino.
Ukainos agrarinis holdingas (UAH) jau pareiškė, kad buvęs agropramonės plėtros ministras M. Solskis paliko jos bendrasavininkius 2024 m. balandžio mėn. ir nuo to laiko čia nieko nekontroliuoja bei nedaro įtakos grupės veiklai.
Holdingas taip pat tvirtina, kad neturi bendrų skolinių įsipareigojimų su M. Solskiu ir O. Oliynyčenko susijusiomis įmonėmis. Tuo pačiu metu UAH savininkams priklausanti transporto įmonė pateikė ieškinį „Volytsia-Agro“ dėl 15,5 mln. grivinų.
Tai teigiama bendrovės generalinio direktoriaus Mychailo Riabko pasirašytame laiške: „Iš tiesų M. Solskis buvo vienas iš UAB „Ukrainos agrarinis holdingas“, o šiuo vardu mūsų įmonių grupė žinoma rinkoje, įkūrėjų su mažumos akcijų paketu. Tačiau 2024 m. balandžio mėn. M. Solskis paliko UAH grupę, ir visi su tuo susiję atsiskaitymai jau buvo užbaigti. Nuo to laiko jis jokiu būdu nekontroliavo ir nedarė įtakos UAH veiklai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, grupės įmonės neturi jokių bendrų, sudėtinių ar subsidiarinių skolinių įsipareigojimų jo ar O. Oliynyčenko įmonėms“.
Kalbėdamas apie teisėtą „Volitsa-Agro“ savininką O. Oliynyčenką, holdingo bendrovė pažymėjo, kad 2012–2014 m. jis buvo mažumos steigėjas, turintis 0,1 proc. įstatinio kapitalo, ir kurį laiką vadovavo šiai įmonei. Holdingo bendrovė tai pavadino atsitiktiniu „formaliu grupės plėtros momentu“.
Bendrovė paaiškino, kad nusprendė viešai reaguoti po to, kai rinkoje pasklido informacija apie su M. Solskiu ir O. Oliynyčenko susijusioms įmonėms kylančias problemas vykdant įsipareigojimus, o taip pat po rinkos dalyvių užklausų dėl galimo UAH grupės įmonių ryšio su jomis.
Valdyba taip pat atkreipė dėmesį į „Volitsa-Agro“ skolą už jų teikiamas transporto paslaugas: „Šią situaciją aptikome atkreipdami dėmesį į augančią mūsų grupės įmonių skolą už suteiktas transporto paslaugas, kuri jau pasiekė daugiau nei 20 mln. grivinų“.
UAH priduria, kad grūdų gabenimas su M. Solskiu bei O. Oliynyčenko susijusioms įmonėms buvo normalūs ekonominiai santykiai, panašūs į bendradarbiavimą su kitais grūdų rinkos dalyviais.
Rinka pakankamai nervingai reagavo į minėtą skandalą su Kyjivo srities. Kai kurie stambūs prekybininkai jau sustabdė grūdų pirkimą iš trečiųjų šalių elevatorių, o kiti mažina limitus.
Ukrainos grūdų asociacijos prezidento Nikolajaus Gorbačiovo teigimu, tai gali lemti lėšų srauto ūkininkams sulėtėjimą ir didesnę grūdų saugojimo kontrolę: „Labai neramu. Kai kurios įmonės visiškai nustojo pirkti grūdus iš trečiųjų šalių elevatorių, kitos atlieka vidines patikros procedūras. Ir, kiek suprantu, ateityje daugelis Vakarų įmonių gerokai sumažins grūdų laikymo trečiųjų šalių elevatoriuose kiekius. Pasekmės bus ne tik prekybininkams – tai sulėtins lėšų srautą iš grūdų bendrovių ūkininkams. Anksčiau gamintojas galėjo greitai pristatyti grūdus į artimiausią elevatorių, o bendrovė juos ten supirkdavo. Dabar tokios praktikos bus mažiau. O tai reiškia mažesnius pinigų srautus gamintojui ir didesnį kreditų poreikį“.
Pasak N. Gorbačiovo, jei anksčiau atskirų įmonių trečiųjų šalių elevatoriuose laikomų grūdų kiekiai galėjo siekti 200–300 tūkst. tonų, dabar kai kurios įmonės visiškai nustojo dirbti šiame segmente, o kitos gali juos sumažinti iki 10–12 tūkst. tonų.
Paklaustas, kodėl rinkos anksčiau nepastebėjo rizikos, grūdininkų asociacijos vadovas atsakė, jog šiuo atveju labai svarbų vaidmenį suvaidino paties M. Solskio vardas: „Juo buvo pasitikima. Būtent dėl tokio pasitikėjimo lygio niekas nesitikėjo tokio scenarijaus. Tai asmuo, turintis gerą reputaciją rinkoje: jis buvo liaudies deputatas, vadovavo agrariniam komitetui, ėjo ministro pareigas. Jis buvo gerai žinomas, su juo dirbo ir bendravo tiek oficialiai, tiek neoficialiai. Be to, jis yra teisininkas... Todėl pasitikėjimo lygis buvo labai didelis. Man ši situacija yra šokas“.
Tačiau ar dabar eskaluojamas 130–140 tūkst. tonų grūdų trūkumas artimas realybei?
N. Gorbačiovas mano, kad iš tikrųjų jis gali būti net didesnis: „Mano vertinimais, apie 150 tūkstančių tonų. Kad būtų aiškiau: vienos tarptautinės bendrovės trūkumas yra daugiau nei 50 tūkstančių tonų, kitos – apie 39 tūkstančius tonų. Jei tai paversime pinigais, atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie kukurūzus, kviečius, sojų pupeles ir rapsus, galime kalbėti apie maždaug daugiau nei 30 mln. dolerių. Tačiau tai yra apytikslis įvertinimas... Tai labai stiprus smūgis pasitikėjimui. Šiandien pusantros valandos kalbėjausi su savo kolegomis iš Prancūzijos, ir visi klausinėjo: kaip tai galėjo nutikti? Jie taip pat turi atitikties ir tikrinimo procedūras. Tačiau šiuo atveju suveikė asmeninio pasitikėjimo faktorius…“
Parengė Ričardas Čekutis