Rinka – plati
Vis daugiau mūsų šalies įmonių kviečia žemdirbius prisijungti prie anglies kreditų kaupimo programos ir iš to papildomai gauti pajamų. „AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad anglies dioksido kredito rinka Europos Sąjungoje (ES) tampa viena pagrindinių priemonių, kovojant su klimato kaita ir siekiant klimato neutralumo. Ši rinka leidžia įvairiems subjektams – nuo pramonės įmonių iki ūkininkų – dalyvauti mažinant CO2 emisijas ir už tai gauti kompensacijas, parduodant kreditus. ES remia anglies ūkininkavimą, kaip priemonę skatinti tvarią žemdirbystę ir miškininkystę, leidžiančią ūkininkams tiesiogiai dalyvauti šioje rinkoje.
Viena pirmųjų Lietuvoje, pradėjusi viešai kalbėti apie šią rinką, buvo UAB „DOJUS agro“. Jos klientai taip pat buvo pirmieji, kuriems buvo suteikta galimybė susipažinti su šia naujove. „Šiuo metu tiek miškų, tiek žemės ūkio sektoriuose kyla įvairių iniciatyvų, ir džiugu matyti šios rinkos augimą. Tačiau, kadangi ši sritis vis dar gana nauja, pastebime nemažai abejotinos informacijos bei pernelyg didelių lūkesčių. Stengiamės savo klientus nuo to apsaugoti, teikdami tik patikimą ir naujausią informaciją. Taip pat kyla įvairių nuogąstavimų dėl CO2 rinkos, nes tai nauja sritis, o žmonėms dar trūksta aiškumo“, – ŪP kalbėjo UAB „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Dovydas Pikčilingis.
AB „Linas Agro“ pavaldžios įmonės UAB „Geoface“ projektų vadovas Giedrius Žiūraitis pripažino, kad ūkininkai domisi, kas yra anglies kreditai, kaip juos reikia kaupti bei kokia bus tiesioginė finansinė nauda pačiam ūkininkui, kokia nauda bus dirvožemiui. „Girdime, ką viešojoje erdvėje kalba konkurentai, ir kartais girdime iš pačių ūkininkų.
Mes visi esame panašūs, bet turime ir skirtumų, ir privalumų, kurie mums padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Mes siūlome nemokamą dalyvavimą programoje ir nėra jokių sankcijų, jei norima pasitraukti iš programos. Taip pat nėra sankcijų, jei kreditai nesukaupiami. Mes esame susieti su ūkininkų sėkme ir mūsų tikslas, kad ūkininkas sukauptų kuo daugiau kreditų, tik tada mes pradedame dalytis uždarbiu“, – ŪP aiškino G. Žiūraitis.
Dar atsargūs
Pasak UAB „Geoface“ projektų vadovo, ūkininkai smalsiai žvelgia į šį verslą ir daug klausinėja, bet kai jiems atsakoma į visus klausimus, jie noriai į jį įsitraukia. „Šiuo metu kredito kaina – 30–35 Eur. Vidurkis iš 1 ha – du kreditai, tačiau buvo atvejų, kai sukaupėme net keturis iš 1 ha. Tikrai nesunku pasiskaičiuoti, ką galima uždirbti papildomai iš savo žemės“, – teigė redakcijos pašnekovas.
D. Pikčilingis minėjo, kad šiuo metu vidutinis uždarbis per metus svyruoja nuo 15 iki 30 Eur/ha. Dažnai žemės ūkyje gamtos sąlygos turi didelės įtakos, todėl šis skaičius gali kisti. Pastebima, kad ši rinka auga visame pasaulyje ir vis daugiau įmonių nori įsigyti gamtoje sukauptus CO2 kreditus, todėl tikimasi, kad po penkerių metų ūkininkai iš šių kreditų galės gauti dvigubai didesnes pajamas. Pastarieji metai ūkininkams nebuvo lengvi, buvo matoma, kaip keičiasi rinka. Dėl gamtos iššūkių, politinių sprendimų ir globalios rinkos pokyčių Lietuvos ūkininkai susiduria su vis didesniu nestabilumu. Todėl papildomos, nors ir minimalios, bet pastovios pajamos jiems gali būti reikšminga pagalba.
„Papildomos lėšos leidžia ūkininkams investuoti į techniką, kuri yra būtina prisitaikant prie klimato pokyčių ir siekiant didesnio ūkių konkurencingumo. Kokia bus rinka? Ateityje tai priklausys nuo ES reikalavimų ir bendros žemės ūkio strategijos. Tikėtina, kad pramonės įmonėms bus didinamas spaudimas mažinti išmetamą taršą. Dėl to manome, kad iniciatyva pirkti CO2 kreditus iš ūkininkų per ateinantį dešimtmetį išaugs 4–5 kartus“, – neabejojo „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas.
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė ŪP teigė, kad didėjant pasaulinei klimato krizei ir ES įsipareigojimams mažinti emisijas, CO2 kreditų rinkos vertė gali didėti: „Kadangi vis daugiau įmonių ieško būdų kompensuoti savo emisijas, CO2 kreditų paklausa augs, tai gali lemti ir aukštesnes kreditų kainas, taigi – ir ūkininkų pajamas.“
Tausoja klimatą
Anot G. Žiūraičio, perspektyvas gali jausti visi, nes visas pasaulis eina klimato gerinimo ir tausojimo keliu. „Tik laiko klausimas, kada visi vienaip ar kitaip skaičiuosime kreditus. Manau, kad ateityje kredito kaina gali pasiekti ir 50 Eur. Anglies kreditų rinka taps labai svarbi visiems sektoriams, keisis paklausos ir pasiūlos santykis. Pradėsime įkainoti visus savo veiksmus anglies kreditais“, – dėstė UAB „Geoface“ projektų vadovas.
„AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė paaiškino, kad ūkininkai gali gauti pajamų iš anglies kredito pardavimo įmonėms, kurios siekia kompensuoti savo CO2 emisijas. Kiekvienas kreditas atspindi tam tikrą sekvestruoto ar sumažinto anglies dvideginio kiekį – dažniausiai vienas kreditas atitinka 1 t CO2 ekvivalento. „Kredito kaina gali kisti priklausomai nuo daugelio veiksnių: rinkos paklausos, kredito tipo (pvz., savanoriški ar privalomi kreditai), sektoriaus bei sertifikavimo kokybės. Tokie projektai, kaip GFARM, padės ūkininkams įgyti priemonių ir technologijų tiksliai nustatyti anglies kaupimo kiekį, pasiekti reikiamus sertifikavimo standartus ir taip užtikrinti jų sukurtų kreditų vertę rinkoje“, – pastebėjo K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
UAB „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas priminė, kad, dalyvaujant CO2 programoje, ūkininkams reikia pateikti nemažai informacijos apie ūkiuose vykstančius procesus, o tai reiškia papildomą dokumentų tvarkymą. Bendrovė, kurdama išmaniąsias technologijas, padeda sumažinti šį darbą iki minimumo. „Daugelis klientų jau naudoja išmaniąją įrangą, kuri automatiškai fiksuoja laukuose atliktus darbus. Todėl dalyvaujant programoje galime panaudoti ūkyje jau surinktus duomenis ir taip sumažinti ūkininkų darbo krūvį iki minimumo“, – aiškino D. Pikčilingis. Pasak jo, apsilankius ūkyje, per pirmąjį susitikimą aptariamos perspektyvos šioje srityje, o per antrąjį – pasirašomi reikalingi dokumentai ir ūkis užregistruojamas programoje. Prisijungęs prie programos ūkininkas gali stebėti savo rezultatus ir prognozuoti gaunamą naudą iš CO2 kaupimo.
Galimybė gauti pajamų
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,
tel. +370 603 75 963
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.