Ankstyvos išmokos – tarp vilčių ir nerimo

Išmokės anksčiau

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) keliomis savaitėmis anksčiau nei įprastai pradėjo mokėti paramą ūkinių gyvūnų laikytojams, dalyvaujantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinėje priemonėje „Gyvūnų gerovė“. Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), ji visada stengiasi, kad administraciniai procesai įvyktų kuo greičiau, nevilkinant laiko, o priklausančios lėšos pareiškėjus pasiektų kuo anksčiau, todėl džiaugiasi, kad lėšos bus pradėtos mokėti netrukus. Šiais metais planuojama išmokėti 8,7 mln. Eur, praėjusiais metais buvo išmokėta 7,3 mln. Eur. Pasak ministerijos, didesnė paramos suma susidarė aktyviau dalyvaujant priemonėje, tačiau išmokos dydžiai už sąlyginį gyvulį liko tokie patys. Pagal veiklą „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ skiriama 48 Eur išmoka, pagal veiklą „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ – 22 Eur išmoka. „Priemonės „Gyvūnų gerovė“ kol kas nesvarstoma atsisakyti, ji yra SP dalis, todėl paraiškos bus renkamos ir 2026 m., ir 2027 m.“, – ŪP aiškino ŽŪM.

Šiais metais ministerija numatė ir kitų piniginių priemonių ūkininkų finansiniam stabilumui stiprinti – planuoja pradėti įgyvendinti 100 mln. Eur vertės skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos tvariam ūkininkavimui“, kurios schema šiuo metu yra derinama su Europos Komisija. Priemonė skirta investicijoms finansuoti, teikiant lengvatines paskolas.

Trūksta apyvartinių lėšų

ŪP kalbinti šiauliečiai pieno ūkių šeimininkai vienbalsiai tvirtino, kad paramos išmokėjimas dviem savaitėmis anksčiau – puikus dalykas, nes ūkiams trūksta apyvartinių lėšų. Nors pati išmokos suma nėra didelė, ji – svarbi, padeda šiek tiek palengvinti finansinę naštą. Tame pačiame rajone įsikūrusi žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Ginkūnų agrofirma“ taip pat dalyvauja vienoje SP priemonėje „Gyvūnų gerovė“. Bendrovės administracijos vadovas Arūnas Grubliauskis redakcijai tvirtino, kad ši priemonė jų ūkyje apima tik penktadalį bendrovėje laikomų gyvulių. „Jų yra nedaug ir paramos suma nėra didelė. Tai, kad pinigai išmokami anksčiau – gerai, juk pieno kaina stipriai nukritusi. Galbūt ir už melžiamas karves išmokės anksčiau? Būtų didelė parama visiems, nes reikia apyvartinių lėšų. Juk pavasaris, tuoj reikės sėti ir atlikti kitus darbus“, – vardijo A. Grubliauskis.

ŪP pašnekovo pastebėjimu, minėta paramos priemonė yra teisinga, tačiau šiuo metu, Europoje plintant grėsmingoms gyvulių ligoms, ypatingą dėmesį reikėtų skirti biosaugai. „Šiandien situacija pieno ūkyje yra sunki, todėl pienininkams nelieka pinigų biosaugai. Labai reikėtų valstybės paramos“, – ŪP tikino ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ administracijos vadovas.

Būtina saugoti

Vazniškių ŽŪB (Šakių r.) taip pat dalyvauja SP priemonėje „Gyvūnų gerovė“. Pasak bendrovės savininko Džiugo Grigaliūno, tai, kad simbolinės, kad ir nedidelės pinigų sumos išmokamos dviem savaitėmis anksčiau, – gerai. „Tačiau pavasarį gyvulius reikia saugoti nuo grėsmingų ligų. Laukuose ypač sudėtinga tą padaryti. Todėl gerai būtų, kad prevencinėms priemonėms būtų skiriama parama. Bet kokia parama ūkiams padeda, tačiau nėra valstybėje matymo, kaip nuo to apsisaugoti. Kai kažkas blogo atsitinka, tada jau su vandens kibiru bėgama ir gesinama“, – savo nuomonę dėstė D. Grigaliūnas.

Šakių r. Griškabūdžio ŽŪB pirmininko Petro Puskunigio nuomone, gyvulių išleidimas į ganyklas neprisideda prie jų gerovės. „Šis dalykas galimas tik nedidelėms bandoms, kurios neturi perspektyvos. Pirmiausia ir suserga būtent tie gyvuliai, kurie būna gamtoje. Norint išgyventi, gaminti produkciją ir gauti naudą, gyvuliai turėtų būti laikomi šiuolaikiškai. O visos tos pasakos ir svaičiojimai – praeiti reliktai. Kodėl programos investuoja į praeitį, į tokią technologiją, kurios ateityje tikrai nebus? Čia yra nesąžiningi dalykai, prie kurių prisideda ministerija. Nežinau, kaip įvardyti – ar tai yra pinigų plovimas, ar kas nors kita? To negali nežinoti tie, kurie dirba ministerijoje“, – atkreipė dėmesį P. Puskunigis.

Įžvelgė neūkiškumą

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė manąs, kad šią priemonę reikėtų visai išbraukti iš sąrašo, kaip netinkančią. „Kadangi didžiulę grėsmę kelia snukio ir nagų (SNL) bei mėlynojo liežuvio ligos (MLL), taip pat gumbelinė liga, remti gyvūnų gerovę, juos išleidžiant į laukus, ir taškyti milijonus yra labai neūkiška. Jei tvarte įrengtos biosaugos priemonės – vėjo užuolaidos ar pan., naudojami repelentai, gyvuliai saugomi nuo mašalų, kam juos reikia išleisti į lauką „pasiganyti“? Ar pinigai mokami tam, kad gyvuliai išeitų į lauką ir mašalai jiems įgeltų? Tai ar čia gyvūnų gerovė? Mes siūlėme šios pinigus panaudoti racionaliau ir tikslingiau, pvz., nupirkti vakciną arba padengti dalį jos įsigijimo išlaidų bei kitoms saugos priemonėms. Bet ŽŪM galvoja kitaip ir atsakė, kad „ganymas atvirose vietose, toliau nuo vandens telkinių, mašalų kontrolės priemonės ir kt. priemonės gali padėti išvengti užsikrėtimo MLL, o ganomi gyvuliai bus stipresnio imuniteto, patirs mažiau streso, todėl gerės bendra sveikatos būklė“. Tačiau mokslininkų nuomonė sutampa su mūsų. Kurie teisūs, spręskite patys“, – teigė J. Sviderskis.

Pasak jo, pinigų niekada nėra per daug, ypač dabar, kai grūdų, mėsos, pieno ir kitų žaliavių kainos yra žemumose. Jų reikia augalininkystės ūkiams, sodams, juo labiau kad neaišku, kokia bus jų būklė po tokios šaltos žiemos.

Žiūrima siauru žvilgsniu

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė su ŪP pasidalijo savo patirtimi, kuomet praėjusiais metais ji norėjo dalyvauti SP priemonėje „Gyvūnų gerovė“, tačiau nepavyko, nes ji dalyvavo kitose priemonėse. LMGAGA direktorė teigė, kad ekologiniuose ūkiuose auginami gyvuliai ir be dalyvavimo priemonėse privalomai turi būti išleidžiami į atviras erdves, ganyklas, nes taip yra įrašyta taisyklėse. „Į ganyklas gyvuliai bus išleidžiami, tačiau garantijos, kad jie nesusirgs MLL, nėra, nes jų vakcinuoti, kol laboratoriniai tyrimai nerodys teigiamų atsakymų, negalima, kitaip grės sankcijos. Jei gyvulius būtų galima vakcinuoti, būtų geriau“, – pažymėjo V. Živatkauskienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) docentas dr. Arūnas Rutkauskas išsakė tas pačias ekologinių ūkių problemas. „VšĮ „Ekoagros“ leidžia skiepyti ekologiškai auginamus gyvulius tik tada, kai laboratoriniai tyrimai rodo teigiamus atsakymus. Tai ar negali Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir „Ekoagros“ susėsti prie vieno stalo ir pasakyti, kad yra pavojus, kad nereikia laukti pasekmių, kad būtina pradėti vakcinaciją. Juk tai yra tiksinti bomba. Problema, kad institucijos, pradedant ŽŪM, „Ekoagros“ ir baigiant VMVT ir visomis kitomis, žiūri į problemą labai siaurais pjūviais. O juk sprendimas tūri būti įvairiapusis, gyvulių laikytojai turi gauti kelis sprendimo būdus, specialistai tą turi pasakyti tiesiai šviesiai“, – problemas dėstė LSMU VA docentas dr. A. Rutkauskas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje jau yra vakcina nuo MLL ir dabar pats laikas pasirūpinti gyvulių vakcinacija. Balandžio mėn. gyvuliai turėtų būti jau vakcinuoti, nes tuo metu mašalai jau kyla.

Liga plinta

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.