Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė, kad per pirmąjį šių metų mėnesį jau gavo 1 559 prašymus įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Tokia galimybė atsirado nuo sausio 1 d. įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms. Pagal jas, žemdirbiai gali be aukciono pirkti teisėtai naudojamą ar su jų valdoma žemės ūkio paskirties žeme besiribojančią valstybinę žemę – ne didesnį kaip 3 ha sklypą, o vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui iš valstybės įsigytų tokių sklypų bendras plotas negali viršyti 21 ha.
NŽT duomenimis, šiuo metu išnuomotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas – 203 461 ha, iš kurio maždaug pusė (101 317 ha) sudaro plotai, siekiantys iki 3 ha, tai yra maksimalus leistinas įsigyti sklypo dydis. Taigi, valstybė nori parduoti apie pusę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto, kartu tikisi nemažų įplaukų į biudžetą – iki 1 mlrd. Eur. Politinė valia tokia, kad didžioji už parduotą valstybinę žemę gautos sumos dalis – 80 proc. – teks Valstybės gynybos fondui, o kur kas menkesnę dalį – 20 proc. – žadėta skirti žemės ūkio reikmėms.
Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimų gauti beveik 1 mlrd. Eur – optimistinė prognozė. Kiek realiai bus įplaukų į biudžetą, suprantama, parodys laikas. „Visa valstybinė žemės ūkio paskirties žemė tikrai nebus parduodama, tik mažesni sklypai, siekiantys iki 3 ha. Kai kur tokie sklypai galbūt neišnaudojami, tad ūkininkui įsigijus, žemė bus dirbama, mokami mokesčiai. Bus naudos ir valstybei, ir žemdirbiui, nes bus kitas suinteresuotumas, jis jau savo nuosavybėje galės planuoti investicijas ir darbus“, – teigė politikas.
NŽT pažymi, kad žemę pirkti gali valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudotojai, kurie ją teisėtai naudoja žemės ūkio veiklai vykdyti, taip pat privačių žemės sklypų savininkai, norintys įsigyti laisvus (neišnuomotus) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, besiribojančius su jų nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žeme.
Teisės aktai numato, kad be aukciono parduodamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo kaina apskaičiuojama rinkos verte, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualųjį turto vertinimą, padidinant jį 25 procentais. Individualusis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis.
Rokiškio r. ūkininkas Egidijus Medekša vienas pirmųjų pateikė prašymą pirkti valstybinę žemę. Jis ilgai nesvarstė, nes nori pagaliau sutvarkyti savo ūkį ir išvengti nepatogumų dėl dviejų nedidelių valstybinės žemės sklypelių, įsiterpusių tarp jo valdomos žemės. „Šie žemės gabalėliai nedideli, ten, kur dirbu 33 ha savo žemės, yra 42 a, o kitoje vietoje, kur turiu per 7 ha, įsiterpęs arti 70 a sklypelis. Tie liaudiškai vadinami klyneliai atsirado dėl netikslių matavimų. Juk anksčiau matavo sieksniais, paskui atsirado matavimo ruletės, o dabar jau turime tiksliuosius matavimus“, – aiškino ūkininkas.
Rokiškėno nuomone, politikai pasielgė protingai, leidę žmonėms pirkti nedidelius valstybinės žemės sklypus. „Tai tikrai teigiamas dalykas, kad galima tuos įsiterpėlius įsigyti, ir pagaliau išspręsti problemą. Manau, daug kas tuo pasinaudos, kad nebūtų vargo dėl mažų sklypelių. Aišku, kad ten, kur yra dideli žemės masyvai, prie kelių ar saugomų teritorijų, valstybinės žemės parduoti nereikia“, – samprotavo E. Medekša.
Kiek už nedidelius valstybinės žemės sklypelius teks sumokėti, ūkininkas prisipažino dar nežinantis. „Išsiunčiau reikiamus dokumentus, vėliau dar reikėjo pristatyti pažymą, kad neviršiju 500 ha nuosavybes teise turimos žemės ūkio paskirties žemės ribos. Dabar laukiu verdikto, ar parduos ir kiek tai kainuos. Mūsų krašte 1 ha kaina rinkoje siekia 4–5 tūkst. Eur, pagal tai ir bus orientuojamasi“, – teigė javų augintojas.
Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos (VKŪS) pirmininkas Arvydas Šlivinskas ŪP pripažino, kad žmonės domisi valstybinės žemės įsigijimu, tačiau didelio anšlago nesijaučia. „Jeigu dirbamos žemės viduryje yra įsiterpusių sklypų, vadinamųjų vočių, kurios žemdirbiams kelia problemų, ar kur šalia dirbamų laukų yra valstybinės žemės sklypelis, ūkininkai svarsto galimybę juos pirkti. Tik, aišku, reikia skaičiuoti, nes žemės vertė yra pakilusi, be to, parduodamos valstybinės žemės kaina yra didesnė nei rinkos. Tad yra visokių pamąstymų, kiekvienas atvejis yra individualus“, – pastebėjo ūkininkų organizacijos vadovas.
Jis ir pats turi apie ką pagalvoti, nes dirbamuose laukuose turi įsiterpusių valstybinės žemės gabalėlių. „Tikrai domiuosi tokia galimybe, bet kartu ir skaičiuoju. Kai kuriais atvejais gali neapsimokėti pirkti ir tvarkyti dokumentus, nes sklypeliai maži, o biurokratijos pakanka. Kai ką galbūt gąsdina 25 proc. didesnė nei rinkos kaina, žmonės turi susiskaičiuoti ekonominę naudą“, – aiškino A. Šlivinskas.
LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius svarstė, kad žmonių, pateikusių prašymus pirkti valstybinę žemę, skaičius galbūt atrodo įspūdingai, bet tai nėra tiek daug, kaip galėtų būti. Jo nuomone, šiam procesui įtakos turi ir tai, jog NŽT paslaugos vis labiau skaitmenizuojamos, o tai toli gražu nėra paranku vyresnio amžiaus žmonėms, kurių nemažai yra tarp ūkininkų.
LŪS vadovas akcentavo, kad valstybinės žemės pardavimas pirmiausia yra naudingas pačiai valstybei, nes planuojama surinkti nemažai lėšų, ir tai būtų rimta injekcija į šalies saugumą. „Kitas dalykas – valstybei priklausanti žemė dažnu atveju buvo valdoma neefektyviai. Valstybė neturėjo lėšų net tam, kad žemė būtų apskaityta, suformuota ir įregistruota. Be to, valstybinė žemė gali būti prastesnė dėl nepriežiūros, dirvonavimo, ji gali būti apaugusi menkaverčiais krūmais, su sugadinta melioracija ir t. t. Ją įsigiję, ūkininkai žemę atgaivins, augins produkciją ir mokės mokesčius“, – aiškino R. Juknevičius.
Visgi žemdirbiai nepuola stačia galva pirkti valstybinės žemės, nes jos kaina nėra tokia patraukli – ji bus 25 proc. brangesnė nei kita parduodama rinkoje. „Kiek girdžiu, ūkininkai kalba, kad už valstybinę žemę bus permokama, nes ji nėra tokios didelės vertės. Gal dėl to kai kas ir neskuba teikti prašymų. Rinkoje sklypai, kurie yra kažkur įsiterpę, neturi privažiavimo, neturi ir kainos. Bet, aišku, ūkininkai bus priversti juos pirkti, kad nebūtų sugriautas jau suformuotas jų žemėnaudos vientisumas“, – konstatavo ŪP pašnekovas.
Parlamentaras M. Skamarakas atkreipė dėmesį, kad iš parduotos valstybinės žemės naudą turėtų pajusti ir žemės ūkis bei kaimas, nes 20 proc. numatyta skirti žemės ūkio sektoriui – infrastruktūros projektams, modernizavimui, melioracijai. Ūkininkų atstovams tokie planai yra priimtini, tik kyla abejonių, ar jie iš tiesų bus įgyvendinti.
„Labai norėtųsi, kad tos lėšos sugrįžtų į kaimą, kuris yra gerokai pamirštas – tiek keliai, tiek ir kita infrastruktūra. Jei pinigai tikrai būtų nukreipti kaimo gerovei didinti, tuomet ramia širdimi būtų galima ir daugiau mokėti už perkamą valstybinę žemę“, – teigė VKŪS pirmininkas A. Šlivinskas.
E. Medekša svarstė, kad valstybė sprendžia, kam bus skiriami už valstybinę žemę gauti pinigai, bet čia kertinis dalykas – atsakingas požiūris. „Tos proporcijos, kiek kam teks, nėra tokios svarbios, esmė – ar gautas lėšas atsakingai naudosime. Tarkime, kai ūkininkas gauna išmokas, jis padengia skolas, o jeigu lieka, tada svarsto, ar reikia investuoti į techniką, žemę ir pan., ar pasidėti juodai dienai. Rūpestingas žmogus nešvaisto pinigų į kairę ar dešinę, bet elgiasi gaspadoriškai. To tikimės ir iš valstybės – pirmiausia atsakomybės, bet to dabar labiausiai ir pasigendame“, – konstatavo Rokiškio r. ūkininkas.
LŪS pirmininkas R. Juknevičius pastebėjo, kad žemės ūkyje yra daug prioritetinių sričių, kurioms galima būtų skirti apie 200 mln. Eur, jeigu tiek ir būtų gauta. Tai ir gyvulininkystė, ir daržininkystė, ir sodininkystė, ir rizikos valdymas grūdininkystėje ir, žinoma, melioracijos poreikiai.
Aplinkos ministerijos (AM) Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Aistė Semėnė ŪP aiškino, kaip numatyta panaudoti 20 proc. iš valstybinės žemės pardavimo gautų lėšų. Ši dalis bus paskirstoma taip: po 10 proc. bus pervedama NŽT ir Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC). „NŽT lėšos bus naudojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti apleistuose valstybinės žemės plotuose, žemės sklypų servitutams nustatyti, žemės ūkio paskirties žemėje teisėtai pastatytiems statiniams ir įrenginiams išpirkti. O ŽŪDC lėšos bus skiriamos melioracijos statinių ir sistemų rekonstravimui bei projektavimui, taip pat apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms, įskaitant privačios žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn“, – komentavo AM atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pagal įsigaliojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nebus galima įsigyti išsimokėtinai – ji turės būti perkama iš karto. Tokia tvarka nustatyta, siekiant surinkti lėšas šalies gynybai.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 13 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.