„Ant rubežiaus“: muzikos tiltai, linksmybės ir rekordai (nuotraukų galerija)

Šiauliuose birželio 1–3 dienomis vyko XX festivalis „Ant rubežiaus“, kuriame dalyvavo kaimo muzikantai, kapelijos bei kapelos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tris dienas Saulės mieste skambėjo linksma liaudiška muzika, kurią atliko 39 kolektyvai bei pavieniai muzikantai. Atlikėjai grojo ne tik didžiojoje scenoje, įrengtoje pėsčiųjų bulvare, miestelėnus ir festivalio svečius džiugino improvizuoti pasirodymai prie fontanų, aikštėse ir skveruose. Veikė tautodailininkų, amatininkų dirbinių, kulinarinio paveldo produktų mugė. Kas norėjo, nemokamai galėjo pasivaišinti festivalio sriuba. Išskirtinis jubiliejinio festivalio pasirodymas: šeštadienį Šiaulius sudrebino didžiulio orkestro atliekama liaudiška muzika – rėžė trijų Baltijos šalių muzikantai. Jungtinio orkestro 120 atlikėjų penkis kūrinius grojo bandonijomis, armonikomis, mandolinomis. Didžiuliam orkestrui dirigavo Lietuvos liaudies kultūros centro vyriausiasis specialistas Arūnas Lunys. Visiems širdis suvirpino nuostabi daina „Prie gintaro jūros“.

Festivalio rekordai Liaudiškos muzikos festivalis „Ant rubežiaus“ turi ypatingą trauką – jau dvidešimtąjį kartą Šiauliuose kapelos ir pavieniai muzikantai žiūrovams dovanojo gyvos muzikos šventę, žarstė gerą nuotaiką ir priminė, kad tautos kultūriniai lobiai yra pats didžiausias turtas. Jau trečius metus į šią linksmybių fiestą atvyko atlikėjai iš Latvijos. Šiais metais dalyvavo penkios braliukų kapelos ir penki pavieniai muzikantai. Antrą kartą festivalyje grojo smagios kapelos ir pavieniai atlikėjai iš Estijos. Ansamblio „Jonis“ meno vadovas, smuklės „Juonė pastuogė“ šefas Pranciškus Trijonis yra šio puikaus festivalio sumanytojas, idėjų generatorius ir prodiuseris. Tris dienas Pranciškus buvo visų įvykių svarbiausia ašis, visiems plačiai šypsojosi, kietai spaudė rankas ir dėkojo už etninės kultūros sklaidą. Jis priminė festivalio rekordus: 2001 m. susėsti galėjome prie ilgiausio miestelėnų stalo – jo ilgis buvo 159,8 m, o 2010 m. visus nustebino Nerijaus Rusecko padaryta armonika ilgiausiomis dumplėmis, kurių ilgis buvo 3,19 m. Penkioliktajame festivalyje žiūrovus nustebino jungtinis orkestras: bandonijomis grojo 37 muzikantai. Kitas rekordas: meistras Rimantas Paunksnis ant didžiausios taburetės „pasodino“ kaimo muzikantą Albiną. Šių metų rekordininke galėtų būti paskelbta dar dvejų metų neturinti šokėja Mara iš Rezeknės. Kol jos mama Sandra grojo kapeloje, žavi mergytė scenoje smagiai trepsėjo.

Talentas iš Estijos Antrą kartą festivalyje dalyvavo muzikantai iš Estijos. Ypatingo dėmesio sulaukė ansamblio „Heino Tartes ir draugai“ vadovas Heino Tartes iš Pilvos. Jis yra puikus liaudiškos muzikos atlikėjas, dirba muzikos mokykloje, moksleivius moko groti liaudies muziką, gamina estiškas armonikas, kurias vadina liutspill. Tomis armonikomis Heino Tartes groti moko ir kitus atlikėjus. Gabus muzikantas ir pedagogas jau yra sukūręs 93 estiškas armonikas. Viljandi mieste unikalias armonikas daryti jis moko didelį būrį pasekėjų, trijose grupėse yra 60 lankytojų. Artėjančiam Estijos nepriklausomybės 100-mečiui jis pažadėjo sukurti šimtąją estišką liutspill. Už nuopelnus Estijos kultūrai Heino Tartes apdovanotas „Baltosios žvaigždės“ I laipsnio ordinu. Heino Tartes „ŪP“ sakė, kad jam labai patinka dalyvauti festivalyje „Ant rubežiaus“, viskas puikiai sustyguota, šaunus organizatorius Pranciškus, nuoširdi publika.

Etninė kultūra – tautos savasties pamatas „ŪP“ pakalbino Latvijos liaudies muzikantų asociacijos prezidentę Ivetą Dukalską. Ji sakė, kad į festivalį „Ant rubežiaus“ atvyksta trečią kartą, jai smagu su saviškiais groti kapeloje, be to, gali pabendrauti su bičiuliais, pasisemti patirties. „Didelis džiaugsmas dalyvauti tokiame įspūdingame renginyje. Nuoširdūs padėkos žodžiai prodiuseriui Pranciškui Trijoniui. Jis pasirūpina, kad muzikantai ne tik scenoje grotų, bet galėtų turiningai praleisti laiką. Viskas apgalvota. Džiugu, kad kitais metais šis festivalis Lietuvoje bus paskelbtas prioritetiniu. Tai didelio organizatorių darbo įvertinimas ir paskatinimas. Patiko Šiaulių miestas, nuoširdūs žmonės, mieste daug gėlių“, – sakė viešnia iš Latvijos. Visose šventėse iš rankų nepaleidžiantis bandonijos Albinas Batavičius išdidžiai sakė, kad jis yra liaudiškos muzikos fanatikas, savo patirtį sudėjo į septynias knygas, groja Vilniaus žemaičių folkloro ansamblyje „Tyklė“. Kieto žemaičio manymu, kas groja ir dainuoja, tas nedaro blogų darbų. Etninė kultūra yra mūsų pasididžiavimas, tautos savastis, todėl tokie festivaliai yra reikalingi, įrodo, kad esame išdidūs ir orūs žmonės. Smagu, kad dalyvauja muzikantai iš Latvijos ir Estijos, kalbėjo nenuilstantis muzikantas A. Batavičius.

Aldona SIREIKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Muzika skambėjo aikštėse, skveruose. Netoli fontano groja Albinas Batavičius, Antanas Repšys ir Ipolitas Petrošius. Smagiai nusiteikęs festivalio prodiuseris Pranciškus Trijonis bei koncerto vedėjos Dėdienytė (Rasa Graužinienė) ir Agotėlė (Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė). Muzikantai iš Latvijos. Antra iš dešinės – Latvijos liaudies muzikantų asociacijos prezidentė Iveta Dukalska. Festivalio talismanas – muzikantas Justinas Kasparas iš Kelmės su savo gyvenimo drauge Danute. Jaunieji muzikantai iš Kauno tautinės kultūros centro. Jungtinis trijų šalių muzikantų orkestras. Pirmoje eilėje sėdi dirigentas Arūnas Lunys. Bitininkas Renaldas Puronas iš Rokiškio rajono siūlė paragauti šiųmečio pienių žiedų medaus. Tautodailininkas iš Marijampolės Vitalijus Striuogaitis sakė, kad sotus būsi, jei valgysi dideliu šaukštu. Mažoji šokėja Mara ir jos mamytė Sandra iš Latvijos. Talentingas žmogus iš Estijos Heino Tartes groja savo gamybos estiška armonika – liutspill.