Antibiotikai žemės ūkyje: gydo ar kenkia?

Antibiotikai – augimui skatinti

Antibiotikais naminiai gyvūnai pradėti gydyti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Ilgainiui jų naudojimo mastai sparčiai didėjo. Intensyvios gyvulininkystės šalyse antibiotikus imta taikyti ne tik kovojant su bakterinėmis infekcijomis, bet ir kaip prevencinę bei augimą skatinančią priemonę: su pašarais į maistui auginamų gyvūnų ir paukščių organizmą jie patekdavo kasdien. Antibiotikų likučiai mėsoje ir pieno produktuose tiesiogiai keliauja į žmogaus organizmą.

Medicinos ir veterinarijos bendruomenė susirūpino pastebėjus, kad pernelyg didelis antibiotikų vartojimas prisideda prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymosi ir gali sukelti pasaulinę visuomenės sveikatos krizę. Atsparumas antibiotikams atsiranda, kai anksčiau veiksmingos veikliosios medžiagos neįveikia bakterijų arba nesustabdo jų augimo. 

Deja, daugelį metų antibiotikai ne gydymo tikslais naudojami dažniau nei gydymui. Šioje liūdnoje statistikoje dabar pirmauja Afrikos, Amerikos ir Azijos valstybės, iki šiol leidžiančios ūkiuose naudoti antimikrobinius augimo stimuliatorius.

Europos Sąjungoje (ES) pastaraisiais dešimtmečiais situacija pasikeitė iš esmės, kai, 2006 m. patvirtinus ES pašarų priedų reglamentą, buvo uždrausta antibiotikus naudoti augimo skatinimo tikslais. 25 Europos šalys nuo 2011 m. iki 2022 m. nuolat teikė antibiotikų pardavimo duomenis, kurie rodo, kad per šį laikotarpį jų įsigijimo kiekiai sumažėjo vidutiniškai 53 proc.

Jungtinėje Karalystėje antibiotikų naudojimas ūkiniams gyvūnams 2021 m. susitraukė 55 proc., palyginti su 2014 m. ir šiuo metu šalis yra viena iš mažiausiai antibiotikų suvartojanti Europoje. Pasak Nacionalinės ūkininkų sąjungos, daugelyje gyvulininkystės sektorių šie preparatai nebenaudojami ir profilaktiškai, taigi dalis gyvūnų per savo gyvenimą visiškai negydomi antibiotikais.

Naujausiais Eurobarometro tyrimais, maždaug 42 proc. ES piliečių žino, kad Bendrijos gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiuose draudžiama naudoti augimo stimuliarorius, bet 57 proc. apie tai nėra girdėję.

Mažinant antibiotikus – svarbios prevencinės priemonės

Šiuo metu pagal ES teisę veterinarijos gydytojas gali skirti antibiotikų gyvūnų grupei siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui. Taip pat jis gali skirti antibiotikų atskiram gyvūnui arba ribotam gyvūnų skaičiui, kad būtų išvengta infekcijų, kai yra didelė jų rizika, pavyzdžiui, po tam tikrų chirurginių procedūrų. Bet reguliarus antibiotikų naudojimas arba jų taikymas siekiant kompensuoti netinkamą sanitariją ar prastą ūkio valdymą yra draudžiamas.

Antibiotikai Europoje yra receptiniai vaistai, jų yra griežta apskaita ir stebėsena ES lygiu. Visa tai lemia akivaizdų šių medikamentų taikymo tmažėjimą gyvulininkystėje ir paukštininkystėje.

Europos atsakingo vaistų naudojimo platforma EPRUMA teikia rekomendacijas, kaip užtikrinti optimalią gyvūnų sveikatą ir sumažinti antibiotikų poreikį. Infekcijų prevencijos veiksmus ir produktus EPRUMA skiria į dvi kategorijas: prevencinę ir palaikomąją. Prevencinių veiksmų siūloma imtis užtikrinant biologinį saugumą, gerą naminių gyvūnų bei paukščių laikymą ir vėdinimą, vakcinas, apsaugančias nuo konkrečių ligų. Pagalbiniai veiksmai gali būti atliekami naudojant produktus, kurie padeda palaikyti gerą gyvūno sveikatą, pavyzdžiui, optimalią mitybą ir probiotikus, arba atrenkant ligoms atsparesnius gyvūnus.

Itin svarbią funkciją palaikant optimalią gyvūnų sveikatą ir gerovę atlieka mityba, įvairūs pašarų priedai. Ingredientai užtikrina pašarų saugumą, pavyzdžiui, sumažina nepageidautinų mikroorganizmų buvimą, gali pagerinti virškinimą ir palaikyti gyvūno žarnyno floros pusiausvyrą, palaikyti atsparumą galimoms infekcijoms ar stresą sukeliantiems veiksniams.

Antibiotikų kategorijos

Europos vaistų agentūra (EMA), atsakinga už mokslinį vaistų vertinimą, priežiūrą ir saugos stebėseną, yra sudariusi antibiotikų klasifikaciją iš keturių kategorijų A iki D: Vengti, Apriboti, Atsargiai ir Apdairiai:

• A kategorijai („Vengti“) priklauso antibiotikai, kurie šiuo metu ES nėra registruoti veterinarinėje medicinoje, taigi negali būti naudojami maistui skirtiems gyvūnams, o gyvūnams augintiniams tik išskirtinėmis aplinkybėmis.
• B kategorijos („Apriboti“) antibiotikai yra labai svarbūs žmonių medicinoje, todėl jų naudojimas gyvūnams ribojamas, kad būtų sumažintas pavojus visuomenės sveikatai.
• C kategorija („Atsargiai“) apima antibiotikus, kuriems ES paprastai yra alternatyvų žmonių medicinoje, tačiau tam tikroms veterinarinėms indikacijoms yra tik keletas alternatyvų. Šie antibiotikai turėtų būti naudojami tik tada, kai nėra D kategorijos antimikrobinių medžiagų, kurios būtų kliniškai veiksmingos.
• D kategorijai („Apdairumas“) priskiriami antibiotikai, kurie gali būti naudojami gyvūnams atsargiai, taik tuomet, kai tai būtina ir taip ilgai, kiek būtinai.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.