Antibiotikams atsparios bakterijos laukiniuose gyvūnuose: paplitimas ir rizika žmonėms

Du trečdaliai užsikrėtimų – zoonozinės kilmės

Atsparumas antibiotikams yra pakilęs iki pavojingai aukšto lygio visame pasaulyje. Nauji atsparumo mechanizmai atsiranda ir plinta pasaulyje kiekvieną dieną, keldami grėsmę mokslininkų ir medikų gebėjimui valdyti infekcijas. Beveik visi su sveikatos priežiūra susiję ligų sukėlėjai tapo atsparūs infekcinėms ligoms. Visame pasaulyje mokslininkai susiduria su iššūkiais sprendžiant atsparumo antibiotikams problemą, todėl labai svarbu išsiaiškinti zoonozių sukėlėjų didėjantį atsparumą. Šiuo metu yra pastebimas naminiuose ir laukiniuose gyvūnuose paplitusių bakterijų rezistentiškumo ryšys su iš žmonių išskirtomis kultūromis tokioms antibiotikų grupėms, kaip chinolonams, makrolidams, cefolosporinams, kolistinui.

Pasaulyje du trečdaliai visų žmonių užsikrėtimų yra zoonozinės kilmės. Bakterijos, virusai, sukeliantys įvairias ligas, yra susiję su gyvūnais, kurie turi artimą kontaktą su žmonėmis. Bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra plačiai paplitusi kompleksinė problema, kuri apima ne tik žmonių ir naminių gyvūnų sveikatą, bet ir laukinės gamtos biologinius rezervuarus. Laukiniai gyvūnai neturi tiesioginio kontakto su antimikrobinėmis medžiagomis, bet atsparių bakterijų paplitimas laukiniuose gyvūnuose kelia didelį susirūpinimą mokslininkams, gydytojams. Kas turi įtakos tokioms bakterijoms cirkuliuoti laukiniuose gyvūnuose? Žinoma, tam įtakos turi išaugusi žmonių populiacija, naminių gyvūnų skaičius, antimikrobinių vaistų suvartojimo mastai medicinoje ir veterinarijoje, netinkamas šių preparatų vartojimas, žmonių galimybės keliauti po pasaulį, politiniai veiksniai ir kt. Plečiantis antropogeninei veiklai, tokiai kaip ūkininkavimas, didėjantys atvirų sąvartynų ir vandens valymo įrenginių plotai ir jų keliamos problemos, medžioklės mastai ir kt., visi šie veiksniai prisideda ir turi įtakos laukinių gyvūnų elgsenai, jų migracijai bei buveinių pokyčiams ir etiologijai. Laukiniai gyvūnai lengvai gali patekti ir maitintis agrokultūriniuose pasėliuose, gyvulininkystės ūkių teritorijose. Augalai, kuriais maitinasi laukiniai gyvūnai, yra apdoroti trąšomis, herbicidais, pesticidais. Agrokultūriniai pasėliai dažnai tręšiami organinėmis trąšomis, pvz., paukščių, galvijų, kiaulių mėšlu, kartu su šiomis trąšomis ant kultūrinių augalų ir į dirvą patenka įvairių preparatų, pvz., antimikrobinių medžiagų likučių. Taip pat daug susirūpinimo kelia sumedžiotų gyvūnų mėsa. Ji apdorojimo metu gali turėti tiesioginį ar netiesioginį kontaktą su kitais maisto produktais, jei nesilaikoma bendrosios higienos reikalavimų. Visi šie veiksniai gali lemti zoonozių plitimą ar net naujų atsiradimą bei šių infekcijų perdavimą žmonėms.

Salmoneliozė ir ropliai yra glaudžiai susiję

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.