Antrasis Maisto tarybos posėdis: sprendimų beieškant (papildyta)

Pasitarė dėl mokesčių ir darbo santykių

Prieš tai Lietuvos žemės ūkio taryba surengė susitikimą su LR žemės ūkio ir finansų ministerijos atstovais dėl planuojamų mokestinių pakeitimų. Posėdyje buvo pristatyti pavyzdžiai dėl ūkininkų-individualios veiklos apmokestinimo, juridinių asmenų mokesčių pakitimai, kalbėta, kokia bendra mokesčių našta gali gulti ant žemdirbių pečių po reformos, be kita ko apimančios ir siūlomus GPM tarifus, pelno mokesčio pokyčius, o taip pat kooperatyvų pelno apmokestinimą.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas taip apibendrino šį susitikimą: „Vienas svarbiausių numatomų pakitimų, kurie laukia – noras prilyginti ūkininkus dirbantiesiems pagal darbo santykius. Aš noriu, kad Finansų ministerija mane išgirstų ir atkreiptų dėmesį: negalima lyginti ūkininko su tai, kurie dirba pagal darbo santykius. Tai būtų didelė klaida ir tame slypi užprogramuotas konfliktas, nes ūkininkas, vykdydamas individualią veiklą, investuoja į savo ūkį, į darbo priemones, į žaliavas, į trąšas bei kitas gamybos priemonės, be to, prisiima visą verslo riziką ir netgi rizikuoja dargi asmeniniu turtu – tai tiesiog pati nepalankiausia veiklos forma. O dirbantysis pagal darbo sutartį geriausiu atveju rizikuoja nebent tik savo darbo vieta ir daugiau niekuo. Todėl būtų labai klaidinga prilyginti ūkininką kokiams nors antstoliui ar advokatui. Prašau atkreipti į tai dėmesį ir šios klaidos nedaryti“.

Antrasis posėdis

„Pirmajame Maisto tarybos (MT) posėdyje sutarėme išskirti iki 10 populiariausių maisto produktų. Žemės ūkio duomenų centrui šįkart davėme užduotį pateikti trijų maisto produktų gamybai įtaką darančių rodiklių tendencijas bei palyginamąją analizę. Atsižvelgus į rinkos rodiklius tirta, kaip nuo vasario mėnesio keitėsi šių produktų kainos Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje“, – sakė MT pirmininkas, žemės ūkio ministras I. Hofmanas.

Posėdyje dalyvavusi Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovė Eglė Malonytė atkreipė MT narių dėmesį į konkurencijos taisykles, paminėjo konkrečias rizikas, ko reikėtų vengti Maisto taryboje. „Turi būti aptarinėjamos bendros tendencijos ir kainų lygis, negalima tarpusavyje keistis jautria informacija ar konkrečiais duomenimis apie įmonių sąnaudas“, – akcentavo Konkurencijos tarybos atstovė.

Apžvelgė kainas

VĮ Žemės ūkio duomenų centro atstovė dr. Irma Jankauskienė, bendrai apžvelgusi maisto produktų rinką, papasakojo, į kokius makroekonominius ir tiriamo sektoriaus specifinius rodiklius atsižvelgta analizuojant kovo mėnesio produktų kainas.  

Pasak jos, Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse šių metų kovo mėnesį augo daugelio pieno produktų, ypač fermentinių sūrių, mažmeninės kainos. Sūrių kainos augo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Vokietijoje. O štai geriamojo pieno kaina Latvijoje, priešingai nei Lietuvoje, sumažėjo.

Pastebėta, kad ekologiško žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo iš Lietuvos pieno gamintojų kaina labai nedaug skiriasi nuo įprastinio pieno. Tačiau ekologiško geriamojo pieno pardavimo vidaus rinkoje kaina 2025 m. vasario mėn. buvo vos ne 20 proc. didesnė nei įprastinio geriamojo pieno.

Analizuojant grūdų sektoriaus kainas atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse grūdų produktų mažmeninės kainos 2025 m. pradžioje nepatyrė didelių svyravimų ir kito nedaug. Tamsios duonos ir batono kainos šiek tiek padidėjo, o štai aukščiausios rūšies kvietinių miltų ir grikių kruopų – sumažėjo.

Maisto taryba taip pat domėjosi mėsos – jautienos ir kiaulienos kainų pokyčiais. Šių metų kovo mėn., palyginti su vasario mėn., Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jautienos kumpio (be kaulo) kaina padidėjo 4,33 proc., tačiau ji buvo 5,57 proc. pigesnė nei Lenkijoje. O štai kiaulienos nugarinė (be kaulo) Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu pabrango 1,02 proc. ir buvo brangesnė nei Lenkijoje.

Posėdyje atkreiptas dėmesys į tai, kad grikių kruopų ir pieno mažmeninės kainos struktūroje didžiausia dalis yra prekybininkų, o štai mėsos, ypač kiaulienos, – tenka žaliavos gamintojui.

„Norėjosi išgirsti dar daugiau įvardytų konkrečių priežasčių. Galbūt ateityje prekybininkai galėtų investuoti į energetiką ir tokiu būdu ilgalaikėje perspektyvoje produktai galėtų atpigti, nes prekybininkų kainos dalyje būtent didžiausius kaštus sudaro žmogiškieji ištekliai ir energetika“,  – pastebėjo ministras I. Hofmanas.

Maisto taryboje – sprendimų paieška

Ministro pirmininko patarėjas Vigilijus Jukna „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog Maisto taryboje buvo aptarta bendra situacija maisto produktų rinkoje: „Tačiau aptarėme plačiau trijų pagrindinių maisto produktų – mėsos, pieno ir kruopų – kainų situaciją. Šiuos produktus ir jų kainodarą išnagrinėjome detaliau. Žinoma, išgirdome daug įvairių siūlymų iš visų dalyvavusių grupių atstovų – atitinkamai svarstėme, kokią įtaką būtų galima padaryti, kad maisto produktai nebrangtų. Buvo kalbama ir apie biurokratinė naštos mažinimą, o tai ypač svarbu pirminėje maisto gamybos grandinėje. Taip pat akcentuoti infrastruktūros įrengimo darbai ir, be abejonės, apie energetikos kainų didelę įtaką maisto produktų kainoms, todėl pastabėta, jog būtų labai svarbu kuo plačiau panaudoti atsinaujinančius energetikos šaltinius“.

Pasak pašnekovo, Maisto tarybos susitikimas vyko daugiau dialogo ir diskusijų forma, pasikeista nuomonėmis, o artimiausiu metu Vyriausybėje bus apibendrinti ir išgryninti visi siūlymai, kurie buvo pateikti šiame posėdyje.

„Žinoma, toliau ieškosime sprendimų ir remdamiesi kaimyninių šalių patirtimi – Lenkijos, Latvijos, Vokietijos...“, - sakė V. Jukna.

Ar Maisto taryboje vykstančios diskusijos gali pažaboti maisto kainas rinkoje?

„Kaip esame ne kartą minėję, Maisto taryba nėra skirta tam, kad reguliuotų kainas, – akcentuoja premjero patarėjas. – Tai yra daugiau dialogo įrankis, sprendimų paieškos mechanizmas. Štai ir šiandien daug diskutuota apie tai, kaip sustiprinti pirminės maisto gamybos grandies derybines pozicijas, kaip mažinant biurokratinę naštą optimizuoti išlaidas ir kitose grandyse, o taip pat akcentuota, kad būtina mažinti energetikos kainas, kurios daro įtaką galutinio produkto kainas. Žinoma, diskutuosime ir toliau – artimiausia Maisto taryba numatoma birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Matome didelį partnerių interesą: aktyviai dalyvavo ir siūlymus teisė visi, įtraukti į tarybą, atstovaujamos buvo visos pusės: ūkininkai, t. y. pirminė gamyba, perdirbėjai, prekybininkai, mokslo atstovai, sprendimų priėmėjai... Kaip minėjau, dabar bus patikslintos ir visos čia pateiktos situacijos analizės, kadangi kai kurių produktų kainos tai savaime diktuoja“.

Prekybininkai susižeria visą pelną

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis po Maisto tarybos posėdžio piktinosi prekybininkų apetitais: „Susėdome, visi pasišnekėjome, o prekybininkų atstovė Rūta Vainienė (Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančioji direktorė – RED. past.) dejuoja, kad atseit labai daug šaldytuvai kainuoja, darbuotojų daug, reikia algas mokėti, nors jau daug kur net kasų nelikę – pats turi eiti apsitarnauti ir dar už tai jiems susimokėti... Matote, jiems labai brangu prekes sudėlioti į lentynėles, net 100 tūkstančių darbuotojų išlaiko... O mums, gamintojams, tikriausiai niekas nekainuoja. Šiaip tai prekybininkai daro, ką nori – nustato kainas ir nesuka sau galvos. Viskas jiems gerai. Tačiau mes iš šioje taryboje, ir visada sakome: norime gauti sąžiningą kainą, kad mums nors padengtų kaštus, mes negalime sau leisti įvairių „atpiginimo akcijų“, kaip prekybininkai, kurie tai daro mūsų sąskaita... Lygiai taip pat prekybininkai ir perdirbėjus pasitvarko...“.

Pasak J. Vilionio, prastą situaciją maisto kainų srityje diktuoja ne vien tik prekybininkų gobšumas: „Žinoma, prekybininkai savo pasiima, bet kainas diktuoja ir mokesčiai, ir darbo užmokestis, ir elektros energijos kaštai. Pažiūrėkite į kuro akcizą – mums „žaliasis“ kuras jau dabar 60 centų brangiau kainuoja, nes prisideda neva CO2 dedamoji... Mūsų gi niekas neklausia. Kaip pagaminti, pavyzdžiui, pieną, jeigu tu niekaip netelpi į visas sąnaudas, lyginant su gaunama kaina? Anksčiau buvo 257 000 pieno gamintojų Lietuvoje, o liko tik 8 500. Dėl ko taip yra? Dėl to, kad neapsimoka. Politikai, aišku, jeigu norėtų, galėtų pareguliuoti viską, tik nelabai nori. Pavyzdžiui, bankai pakėlė palūkanas, susirinko iš tų, kurie ėmė kreditus, šimtus milijonų, dabar jau sako milijardą, o I. Šimonytė įkalė jiems solidarumo mokestį ir nereguliuojama rinka greitai pavirto reguliuojama... Taip ir čia – reikia tik noro ir tas kainas pažabotų, ir teisingai už ūkininkų darbą sumokėtų, bet gi mums aiškina, kad „laisva rinka...“. Viskas yra reguliuojama. Kažkada gaminome 3,5 mln. tonų pieno, 3,7 mln. tonų kiaulienos, o dabar neliko ir 500 000 kiaulių. Jeigu apsimokėtų, tai atsirastų viskas – ir gyvulių, ir pieno, ir mėsos. Kokią įtaką gali daryti ta Maisto taryba? Ministras stengiasi, matosi, bet prekybininkai tik šaiposi...“.

Maisto taryba – nuo šių metų Lietuvoje veikianti patariamoji institucija, kurios tikslas – maisto kainų stebėjimas, jų skaidrumas, sveikesnė visuomenės mityba, importo konkurencijos su vietos produkcija stebėjimas. Maisto taryba vienija 27 įvairių sričių atstovus.

Parengė Ričardas Čekutis