Apie suartų pievų problemą išgirdo Briuselis

Plotas dirbtinai padidintas

Anot LŽŪT pirmininko Igno Hofmano, daugiamečių pievų atkūrimo klausimas – senas skaudulys, dirbtinai sukurtas mūsų šalies biurokratijos. Tai įvyko 2018 m., kai pievos, buvusios sėjomainos dalis ariamoje žemėje, deklaruotos 5 metus ir daugiau, automatiškai buvo paverstos daugiametėmis pievomis. Dėl to buvo fiksuotas daugiau nei 700 tūkst. ha daugiamečių žolynų plotas, kuris yra įrašytas į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP). „Istoriškai mūsų šalies daugiamečių žolynų plotas po įstojimo į Europos Sąjungą (ES) buvo apie 400 tūkst. ha. Tačiau įvykus anksčiau minėtai klaidai, daugiamečių pievų plotas buvo dirbtinai padidintas. Tai – nesąmonė. Pastaraisiais metais gyvulininkystės ūkių mažėja, o daugiamečių pievų plotai didėja. Kaip taip gali būti? Juk tai – nelogiška“, – įvykių seką dėstė LŽŪT vadovas. I. Hofmanas paminėjo, kad žemdirbių kantrybės taurė persipildė tada, kai ŽŪM pateikė pranešimus su numatytomis sankcijomis, kurios nuo 2027 m. sieks 100 proc. viso ūkio išmokų, už daugiamečių pievų atstatymo reikalavimo nevykdymą. „Akivaizdu, kad kažkuris biurokratas padarė klaidą ir dabar ministerija nenori prisiimti atsakomybės už tai, kas įvyko. Todėl ŽŪM nusprendė naštą perkelti ūkininkams, verčia atstatyti daugiametes pievas iki tokio ploto, kurio Lietuva niekada neturėjo, ir ketina taikyti sankcijas“, – problemas „Ūkininko patarėjui“ išdėstė pašnekovas.

Teisybės – į Briuselį

Žemdirbiai įžvelgė vienintelį kelią – teisybės ieškoti Briuselyje. „LŽŪT kreipėsi į europarlamentarą B. Ropę, kad jis suorganizuotų susitikimą su EK atstovais. Į susitikimą išvykę LŽŪT atstovai, jaunieji ūkininkai Dainius Arlauskas ir Darius Ufartas, norėjo iš pirmų lūpų išgirsti realią situaciją ir išdėstyti mūsų poziciją, kurią ne kartą buvome išdėstę ir ŽŪM. Apgailestaujame, kad ministerija mūsų pasiūlymais nepasinaudojo“, – redakcijai sakė LŽŪT pirmininkas.

Susitikimą su EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) skyriaus vadovu Michael Pielke organizavęs europarlamentaras B. Ropė ŪP minėjo, kad daugiamečių pievų ir jų reguliavimo problema jam taip pat yra gerai žinoma. „Dirbu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, todėl šie klausimai man yra žinomi Europos lygmeniu. Bandžiau aiškintis situaciją, kodėl taip atsitiko, kodėl žemdirbiai galvoja, kad jiems pritaikytos neteisingos sankcijos ir jie negali planuoti savo ateities. Šiuos klausimus kelia ir jauni ūkininkai, pradedantys ūkininkauti ir planuojantys savo veiklą. Bandžiau aiškintis su žemdirbiais ir asociacijomis, kodėl Lietuvoje tokia situacija. Ar su šio klausimo reguliavimu negerai yra padaryta Lietuvoje, ar EK? Kodėl mes nesusikalbame? Ar išspręsti šios situacijos neleidžia EK, europinis reguliavimas? Susėskime kartu: žmonės, kurie patiria problemų, ir EK atstovai, žinantys detales ir kitų šalių patirtį, pasiaiškinkime ir bandykime surasti kryptį, išeitį“, – kalbėjo B. Ropė.

Išdėstė problemos ištakas

Susiklosčiusią situaciją ir iškilusias problemas M. Pielke ir kitiems susitikime dalyvavusiems EK nariams išdėstęs D. Ufartas klausė: „Ką man ir kitiems Lietuvos ūkininkams toliau daryti?“ Jis paminėjo, kad šiais metais didžioji dalis Lietuvos ūkininkų gavo įspėjimus su apibrėžtomis sankcijomis, kurios bus taikomos ne konkrečiai paramos schemai, o visai pareiškėjo paraiškai, t. y. visa pagal paraišką priskaičiuota pareiškėjo plotinių paramos priemonių paramos suma bus sumažinta tam tikru procentiniu dydžiu. „Suartose žemėse reikės atstatyti daugiametes pievas, kurių ūkiams nereikia. Bandėme šiuos klausimus kelti ŽŪM, bet viceministras viešai pasakė, kad dėl to yra atsakinga EK. Mes manome, kad tai yra netiesa. Aš tikiu ES ir manau, kad mes kartu galime surasti problemos ištakas ir jas išspręsti“, – drąsiai kalbėjo D. Ufartas.

D. Arlauskas pabrėžė, kad suartų pievų atkūrimo problema gula ant pečių daugeliui jo kartos ūkininkų. Jis pateikė statistines lenteles, kuriose puikiai matyti, kad ŽŪM neteisingai perkėlė ES reglamentą į nacionalinę teisę. Ši problema kilo dėl Reglamento 2021/2115 13 str. ir Reglamento 2021/2115 III priedo. „Daugiamečių žolių apibrėžimas buvo traktuojamas neteisingai. Dėl šio apibrėžimo perkėlimo į Taisykles pasėlių deklaracijoje įvyko techninė klaida, dėl kurios automatiškai į daugiametes žoles buvo perkeltos paprastos pievos, 4 metus laikytos ariamoje žemėje (buvo sėjomainos dalis). Galimai čia yra ir EK tarnybų kaltės, nes niekam nekilo įtarimo dėl staigaus plotų šuolio 2015 m., kuris buvo padarytas dirbtinai. Dėl to mūsų nuosavybės dokumentuose įrašyta ariama žemė tapo daugiamete pieva. Dėl to ir dėl numatytų sankcijų mūsų šalies jauni ūkininkai bijo perimti tėvų ūkius arba pradėti ūkininkauti“, – paaiškino D. Arlauskas.

Europarlamentaras B. Ropė pridūrė, kad Lietuvoje nuo 2018 m. iki praėjusių metų pabaigos dėl nepalankių pieno sektoriui sąlygų apie 45 proc. ūkininkų nutraukė veiklą. Todėl pievos, skirtos gyvuliams, virs nedirbamomis žemėmis, o juk jas galėtų panaudoti jauni ūkininkai ir kurti ateitį.

Kodėl nesusikalbama Lietuvoje?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, apibendrinęs jaunųjų ūkininkų pokalbį, pabrėžė, kad svarbu įvesti sėjomainos apibrėžimą, kuris pakeistų daugiamečių žolių apibrėžimą. „Tuomet keistųsi ir referencinis plotas, ir tos žolės, kurios buvo paverstos daugiametėmis, taptų sėjomainos dalimi“, – sakė E. Pranauskas. LŽŪBA prezidentas pasidžiaugė, kad susitikimas, vykęs Briuselyje, buvo rezultatyvus, kad EK nariai įsiklausė į Lietuvos delegacijos išsakytas mintis ir jas suprato. „EK nesuprato tik vieno, kodėl mes nesusikalbame Lietuvoje, kodėl reglamentai neįgyvendinami taip, kaip priklauso. Todėl jie žadėjo susėsti ir kalbėtis su Lietuvos valdžia“, – ŪP teigė E. Pranauskas.

EK narių atsakymu pasidžiaugė ir I. Hofmanas. „Ministerijai tereikia suformuluoti ir pakeisti daugiamečių žolynų apibrėžimą ir būtų galima privalomai perskaičiuoti 2018 m. plotą. Komisija neužkerta kelio šiems galimiems sprendimams, todėl mūsų šalies valdininkams reikia tik politinės valios ir lyderystės sprendžiant šį klausimą“, – kalbėjo LŽŪT vadovas.

Europarlamentaras B. Ropė, diskutuodamas su EK nariais, pastebėjo, kad jie suprato Lietuvos problemą. „Europinis ir nacionalinis Lietuvos reglamentai nesutampa. Todėl prašau EK dar šiais metais suorganizuoti susitikimą su ŽŪM ir pasistengti, kad reglamento nuostatos atitiktų ir SP nuostatas. Manau, EK galėtų paraginti Lietuvą suformuluoti sėjomainos apibrėžimą. Norint, kad dėl to neiškiltų teisminių ginčų, būtina padėti taisykles ant stalo, kad visi jas žinotų. Manau, EK gali paraginti, kad taisyklės atsirastų. Aš taip pat paraginsiu. Taip pat prašysiu aptarti mano išsakytą frazę, kad sankcijos turi būti proporcingos ir protingos. Nes negali taip būti, kad nusipirkus 20 ha, kuriuose reikia atkurti daugiametes pievas, o dirbant 500 ha, už visus 5 metus būtų atimtos visos išmokos. Problemos sprendimas turi būti, jauni žmonės privalo matyti savo ateitį“, – sakė B. Ropė.

Augusto BIČIAUS nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Europarlamentaras Bronis Ropė (antras iš dešinės) žemdirbiams atstovauja dirbdamas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete.

Užs. Nr. 123/7