Kas antras gyventojas maistui išleidžia daugiau, bet nupirkti gali mažiau

Tai, kad mėnesio išlaidos maistui stipriai išaugo ir gali sau leisti mažiau, nei anksčiau, nurodė 51 proc. respondentų Lietuvoje, 58 proc. Latvijoje ir 61 proc. Estijoje. 22 proc. Lietuvos, 29 proc. Latvijos ir 24 proc. Estijos apklaustųjų teigė, kad jų išlaidos maistui padidėjo, bet vis tiek gali sau leisti pirkti tiek, kiek ir anksčiau.

11 proc. Lietuvos apklaustųjų nurodė, kad kad mėnesio išlaidų dalis maistui nepakito (7 proc. latvių ir 6 proc. estų), o 3 proc. – kad sumažėjo (1 proc. latvių ir 5 proc. estų). Lietuvoje labiausiai padidėjusias išlaidas maistui nurodė jaučiantys 18–39 m. amžiaus grupės respondentai (63 proc.).

„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, nuo infliacijos šoko metu pasiekto minimumo 2023 m. gruodį maisto mažmeninė prekyba Lietuvoje išaugo 3,7 proc. bei pasiekė 2019 m. lygį. Tačiau jau kelis mėnesius nebematomas tolesnis maisto pardavimų atsigavimas. O tai – signalas, kad dėl aukštų kainų Lietuvos vartotojai nėra linkę toliau didinti išlaidų maistui.

„Nepaisant itin optimistinių vartotojų lūkesčių, Lietuvos gyventojai nebedidina išlaidų maistui. Maisto kainos istoriškai lieka aukštos, tad gyventojai turi mažai galimybių didinti išlaidas maistui. Netgi atvirkščiai – kaip ir atspindi apklausos rezultatai, daugelis vis dar jaučia stiprią išaugusių maisto kainų neigiamą įtaką mėnesio biudžetui“, – sako A. Izgorodinas.

Kad sumažintų savo mėnesio išlaidas, daugiausia respondentų nurodė besidomintys akcijomis (65 proc. lietuvių, 67 proc. latvių, 79 proc. estų apklaustųjų), besistengiantys pirkti tik būtiniausius maisto produktus (44 proc. lietuvių, 40 proc. latvių ir 51 proc. estų), daugiau gaminantys namuose, nesinaudojantys maisto pristatymo į namus paslaugomis, mažiau besilankantys restoranuose ir kavinėse (46 proc. lietuvių, 39 proc. latvių, 45 proc. estų).

Respondentai taip pat teigė ieškantys pigesnių maisto produktų alternatyvų (38 proc. lietuvių, 31 proc. latvių, 41 proc. estų), perkantys urmu, kad gautų mažesnę kainą (10 proc. lietuvių, 18 proc. latvių ir 15 proc. estų), mažiau perkantys šviežių maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių (6 proc. lietuvių, 8 proc. latvių ir 11 proc. estų).

„Restoranų apyvarta stabiliai silpsta nuo 2023 m. vasaros pabaigos, o tam esminės įtakos turėjo pakilusios kainos restoranuose ir kavinėse. Kalbant apie viešojoje erdvėje sklandančius politikų ketinimus mažinti PVM tarifą tik vaisiams ir daržovėms, toks sprendimas nepadėtų išspręsti visos problemos, nes pieno produktų, kiaušinių, duonos ir mėsos kainos per metus augo stipriau. Ką ir matome apklausos duomenyse: mažiau perkantys šviežios produkcijos nurodė tik sąlyginai maža dalis respondentų, gyventojai yra priversti ieškoti kitų būdų, kaip sumažinti išlaidas maistui“, – sako A. Izgorodinas.

Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad lyginant 2024 m. rugsėjį su 2019 m. rugsėju, vaisių kainos Lietuvoje pakilo 49 proc., daržovių – 29 proc., pieno produktai, sūris, kiaušiniai, duona pabrango 60 proc., o mėsos kainos pakilo 51 proc.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų lapkritį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų. 

„Publicum“ informacija