Ganymas miškuose: mokslinė apžvalga ir gairės politikos formuotojams

Elektroniniame leidinyje aptariamas istorinis miškingų ganyklų Lietuvoje kontekstas, jų svarba siekiant išsaugoti augalų bei gyvūnų rūšis bei jų buveines. Taip pat pristatomos šiuo metu įgyvendinamos priemonės bei poreikis numatyti galimybes tolimesnei buveinių tinklo priežiūrai ar naujų buveinių atkūrimui.

Apžvalgą parengė Vytautas Uselis (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), dr. Birutė Valatkienė (Aplinkos projektų valdymo agentūra), Egidijus Žalneravičius (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), Justas Gulbinas (Baltijos aplinkos forumas), Lina Burbaitė (Aplinkos ministerija), Monika Vyšniauskienė (Aplinkos projektų valdymo agentūra) ir dr. Gintarė Grašytė (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba).

Supažindins su istorija ir padės spręsti aktualias problemas

Vienas leidinio sudarytojų gamtosaugos ekspertas Justas Gulbinas sakė, kad tai – retrospektyvus leidinys apie praeityje egzistavusį ūkininkavimo būdą, kuris dabar aktyviai nebėra naudojamas: „Jis supažindina tiek politikos formuotojus ir specialistus, tiek visą plačiąją visuomenę su Lietuvos kraštovaizdžio istorija – tuo, kaip jis vystėsi ir kokios ekonominių ir socialinių pokyčių nulemtos transformacijos vyko bėgant metams“.

Mokslinėje apžvalgoje taip pat dėmesio skiriama atvirų buveinių tematikai. Pasak J. Gulbino, miškingos ganyklos tampa dvi ekosistemas – miškus ir atviras buveines – jungiančiu tiltu. Praeityje jos nebuvo aiškiai atskirtos, kaip kad yra dabar. Šis lūžis įvyko tik XIX a., kai žmonės atskyrė tai, kas yra miškas, pievos ir dirbami laukai dėl ekonominių sumetimų.

„Mes esame linkę fiksuoti trumpą kraštovaizdžio atmintį. Praeina penkeri metai ir pamirštame, kas buvo prieš tai. Manau, kad šis leidinys padės suprasti, kad mes nesąmoningai naikiname istorinį Lietuvos kraštovaizdį ir jame gyvenančias retas rūšis. Kol dar ne vėlu, reikia ieškoti būdų, kaip jį išsaugoti ir puoselėti“, – sakė jis.

Galiausiai ekspertų parengtos gairės politikos formuotojams pasitarnaus sprendžiant pastaruoju metu itin aktualias pievų nykimo ir gyvūnų gerovės problemas. Taip pat pasitarnaus formuojant suvokimą apie Lietuvoje dar tik pirmuosius žingsnius žengiančią agromiškininkystę – ganymas miškingose ganyklose galėtų būti viena iš jos sudėtinių dalių.

Stambių žolėdžių ganymasis yra svarbūs daugelio buveinių ir rūšių išlikimui

J. Gulbinui antrino ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertas (botanikas) Vytautas Uselis.

Jo teigimu, šiandien su gyvulių ganymu susijusios problemos daugeliui žmonių yra sunkiai suprantamos, o neretai ir apipintos įvairių stereotipų. Pavyzdžiui, prieš keletą dešimtmečių botanikai nepakankamai vertino gyvulių ganymo reikšmę pievose, pamiškėse ir miškuose. Kai kur netgi buvo rekomenduotina ganymo nevykdyti, baiminantis, kad neišnyktų vienos ar kitos saugomų augalų rūšys.

„Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, jai įstojus į Europos Sąjungą, pasikeitė žemės ūkio politika. Drastiškai sumažėjus gyvulių ganymui, atsiskleidė tokio sprendimo neigiamos pasekmės. Tapo akivaizdu, kad ganymas yra labai svarbus, o stambūs žolėdžiai yra tiesiog kertinis veiksnys daugelio buveinių ir rūšių išlikimui, – pažymėjo V. Uselis. – Kalbant apie ganymą miškuose, dažnai daugeliu atvejų sulaukiama pasipriešinimo netgi iš gamtininkų. Galvojama, kad gyvulys miške viską sugadins, bet vėlgi – tai yra labai paviršutiniškas požiūris, parodantis, kiek mažai mes pažįstame miškuose vykstančius procesus“.

Gamtosaugos ekspertas sakė, kad nors daugeliui atrodo, jog kuo miškas tankesnis, tuo jame labiau turėtų klestėti augalų, vabzdžių ir paukščių rūšys, tačiau nutinka atvirkščiai: „Lietuvoje miškai niekada nebuvo tokie tankūs, ūksmingi ir ištisiniai, kaip kad yra dabar. Tai – miškų ūkio veiklos pasekmė, kuri nulemia daugybės rūšių nykimą“.

Pasak V. Uselio, nors pastaraisiais metais šiai problematikai Europoje skiriama vis daugiau dėmesio, Lietuvos moksle ji vis dar sunkiai skinasi kelią ir nepatenka į aukštųjų mokyklų vadovėlius: „Šios mokslinės apžvalgos pasirodymas teikia vilties, kad bus paspartinta žinių plėtra ir paskatins labiau į šią sritį gilintis. Galbūt ji prisidės ir prie gamtosauginės biologijos mokslo krypties, kuri sėkmingai plėtojama Skandinavijoje, atsiradimo ir vystymosi Lietuvoje“.

Partnerio turinys

E. Žalneravičiaus nuotr.