Aplinkos ministrai susitarė dėl gamtos atkūrimo tikslų

Kadangi anksčiau sutarti bioįvairovės tikslai vis dar sunkiai įgyvendinami, Komisija pateikė pasiūlymą, kuriame nustatomi teisiškai privalomi gamtos atkūrimo kiekybiniai tikslai iki 2030 m., 2040 m. ir 2050 m.

„Lietuva reglamentą vertina kaip vieną svarbiausių iniciatyvų, siekiant išsaugoti bioįvairovę, įgyvendinti klimato kaitos tikslus, įvykdyti Europos Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, o svarbiausia – užtikrinti tvarią ir saugią žmonijos ateitį“, – sakė susitikime dalyvavusi aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Pagal bendrąjį tikslą iki 2030 m. turės būti atkurta bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. – visos ekosistemos. Čia prioritetas skiriamas didžiausią anglies dioksido absorbavimo potencialą turinčioms ekosistemoms.

Specifiniai tikslai skirti sausumos, pakrančių ir gėlo vandens, jūrų, miškų bei žemės ūkio ekosistemų, buveinių rūšių būklei gerinti, miestų žaliųjų erdvių plotui didinti, paviršinių vandenų jungčių kliūtims pašalinti, apdulkintojų populiacijų mažėjimui stabdyti.

Valstybėms narėms siūlomi bendri ES lygiu rodikliai, tačiau konkretūs jų dydžiai bus nustatomi rengiant nacionalinius gamtos atkūrimo planus iki 2050 m., kuriuose reikės nustatyti ir tarpinius privalomus gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus. Lietuva tokį planą per 2 metus taip pat turės parengti.

Bendrajame požiūryje įtvirtintos Lietuvai priimtinos reglamento nuostatos, tačiau aplinkos viceministrė pažymėjo, kad labai svarbu, jog ir tolesnių derybų su Europos Parlamentu metu  išliktų lankstumą suteikiančios nuostatos dėl durpžemių atkūrimo, buveinių būklės neblogėjimo reikalavimų, taip pat priemonių taikymo buveinėms, kurių būklė yra prasta.  Lietuvai aktualu, kad būtų taikoma išimtis nacionalinės gynybos projektams ir jūros dugno buveinių tipų grupei bei sudaroma galimybė tirti jūrų buveinių būklę etapais.

„Suprasdami, kad reglamento įgyvendinimas pareikalaus didelių finansinių išteklių, esame susirūpinę dėl finansavimo užtikrinimo. Jau suplanuota dauguma veiklų, kurios bus finansuojamos iš dabartinės Daugiametės finansinės programos. Ilgalaikį finansavimą vis dar sunku numatyti. Todėl itin svarbu įvertinti finansavimo poreikius ir spragas bei nustatyti atitinkamas finansines priemones“, – apie reglamento įgyvendinimą kalbėjo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Aplinkos taryboje aptariant kitus klausimus, vyko ministrų diskusija dėl griežtesnių sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartų, skatinant visai netaršių transporto priemonių gamybą.

Visų pirma, naujoms sunkiosioms transporto priemonėms nuo 2030 m. siūloma išmetamo CO2 kiekį sumažinti 45 proc., nuo 2035 m. – 65 proc., o nuo 2040 m. – 90 proc. Taip pat Komisija siūlo, kad nuo 2030 m. visi ES įsigyjami nauji miesto autobusai būtų visai netaršūs. Lietuva tokiems pasiūlymams pritaria, nes jie skatintų inovacijas, ypač efektyvių ir netaršių transporto priemonių gamyboje, gamintojų konkurenciją ir padidintų nulinės taršos transporto priemonių prieinamumą.

Aplinkos ministrai aptarė ir griežtesnių oro kokybės standartų vaidmenį sprendžiant taršos problemas ir jų įgyvendinimo priemones, numatytas Oro kokybės direktyvoje. Lietuva iš esmės pritaria, kad siūlomi griežtesni oro kokybės standartai ir jų įsigaliojimas nuo 2030 m. yra tinkami sprendžiant su oro tarša susijusias problemas.

Vis dėlto, kai kurie standartai kelia klausimų ir dar turėtų būti išsamiai svarstomi darbo grupėje.  Pavyzdžiui, Lietuvai kelia susirūpinimą itin mažas azoto dioksido 1 valandos ribinės vertės leistinas viršijimų skaičius per kalendorinius metus, ozono ilgalaikio tikslo žmonių sveikatos apsaugai vertė.

„Nustatant šiuos standartus ir siekiant ilgalaikio nulinės taršos tikslo svarbu, kad būtų skirta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų ir sudarytos galimybės pasinaudoti ES fondų lėšomis šios direktyvos tikslams pasiekti“, – dėmesį atkreipė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Susitikimo metu aplinkos ministrai aptarė ir situaciją Ukrainoje dėl birželio 6 d. rusų susprogdintos Kachovkos užtvankos: užlieta apie 860 km2 teritorijos, užtvindyti 48 kaimai ir gyvenvietės ir padarytas katastrofiškas poveikis aplinkai. Ministrai pabrėžė, kad labai svarbu teikti ir planuoti ilgalaikę paramą, siekiant sumažinti padarytą žalą aplinkai, taip pat toliau telkti tarptautinės bendruomenės visokeriopą paramą Ukrainai. Lietuvos Vyriausybė po užtvankos katastrofos skubos tvarka Ukrainai skyrė finansinę ir humanitarinę pagalbą.

AM informacija