Aplinkosauginės organizacijos: vystant atsinaujinančią energetiką būtina atsižvelgti į gamtą

Keli saulėti ir vėjuoti šių metų kovo sekmadieniai bei pati Kovo 11-oji Lietuvoje atvertė naujus energetikos istorijos lapus. Tomis dienomis net po kelias valandas vidurdienį gaminta saulės ir vėjo elektrinių elektros energija pilnai patenkino Lietuvos gyventojų elektros energijos suvartojimo poreikius.

Energetikos ministerija prognozuoja, kad 2027 m. įgyvendinant naujus saulės ir vėjo jėgainių projektus bus sudarytos sąlygos užtikrinti visišką energetinę nepriklausomybę, o 2030 m. – 100 proc. suvartojamos elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių. Jau pradėtų įgyvendinti ir suplanuotų projektų numatoma galia siekia 7 GW. Palyginti su 2023 m. pabaiga, kai įrengtoji galia siekė apie 2,3 GW, tai reiškia, kad per ateinančius trejus metus maždaug keturis kartus išaugs veikiančių saulės ir vėjo elektrinių skaičius.

Domantas Tracevičius, nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ direktorius teigia: „Klimato ir biologinės įvairovės krizės gali turėti katastrofiškų padarinių, tad džiugu, kad Lietuva turi galimybę visai netrukus pasiekti energetinę nepriklausomybę ir dekarbonizuoti elektros energiją. Tačiau toks spartus saulės ir vėjo elektrinių vystymas taip pat gali kelti didžiulę riziką Lietuvos gamtai. Siekiant tas rizikas minimizuoti, o atsinaujinančios energetikos projektus padaryti teigiamai veikiančius gamtą, būtinas aktyvus bendradarbiavimas tarp vystytojų ir aplinkosaugininkų“.

Geru bendradarbiavimo tarp vystytojų ir aplinkosaugos organizacijų pavyzdžiu gali būti laikomas 2024 m. vasario mėn. sudarytas susitarimas tarp vieno didžiausių Europos vystytojų „European energy“ ir Danijos gamtos apsaugos asociacijos. Juo sutarta dėl devynių gairių, kuriomis, vystydama naujus saulės ir vėjo projektus, vadovausis bendrovė „European Energy“. Pagrindinis tokio susitarimo elementas – suteikti gamtai daugiau erdvės tiek projekto teritorijose, tiek už jų ribų.

Viena iš susitarimo priemonių apima vystytojo finansuojamą žemės įsigijimą nuolatiniam laukinės gamtos atkūrimui, apsaugai ir tvarkymui. Šiuo atveju bendrovė „European Energy“ įsipareigojo už kiekvieną 100 hektarų žemės sklypą, kurį panaudos saulės energijos parkui, penkis hektarus žemės skirti gamtos atkūrimui, o už kiekvieną pastatytą vėjo elektrinę bus skiriamas vienas hektaras žemės. Kita svarbi susitarimo dalis – poveikio stebėjimas tam, kad būtų užtikrinta sklandi naujų elektrinių integracija ir daromos intervencijos atsiradus nepageidaujamam poveikiui.

„Neturime prabangos priešinti atsinaujinančios energijos vystymo su gamtos apsauga. Deja, viešoje erdvėje tenka stebėti žinutes iš energetikos sektoriaus, kuriose vis dar neigiama biologinės įvairovės nykimo krizė. Tai labai neatsakinga ir netvaru, ypač kai yra sprendimai, kurie leidžia suderinti atsinaujinančios energetikos gamybą ir ekosistemų išlaikymą ar net atkūrimą. Juk gamta yra ir pagrindinis sąjungininkas kovoje su klimato kaita. Tikiu, kad ir Lietuvoje yra vystytojų, kurie pasirengę pasistengti ir dėl gamtos“, – teigia „Aplinkosaugos koalicijos“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

Energetikos ministerija jau pradėjo ruošti paspartinto vystymo zonas, kurios yra privalomos pagal Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvą ir turi padėti šalims narėms sukurti sąlygas tvariau vystyti energetikos projektus. Prie to taip pat gali prisidėti ir savanoriški susitarimai kaip minėtasis pavyzdys Danijoje. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas D. Tracevičius kviečia visus atsakingus atsinaujinančios energetikos vystytojus bendradarbiauti, užtikrinant, kad nauji saulės ir vėjo projektai turėtų teigiamą poveikį Lietuvos gamtai.

„Žiedinė ekonomika“

123rf nuotr.