Aplinkosaugininkai užmačių nestabdo

„Įkalti“ nauji sunkumai

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) aptarė, kaip įgyvendinami sausį įvykusio ūkininkų protesto reikalavimai. Teigiama, kad du iš jų jau išspręsti – nuo nulinio tarifo iki 304 Eur/t išaugęs suskystintų naftos dujų (SND) akcizas buvo sumažintas iki 13 Eur/t, taip pat sugrąžinta pernai galiojusi žemdirbiams skirto žymėtojo dyzelino naudojimo tvarka. Tačiau agrarinio sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį, kad ateityje laukia nauji sunkumai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas pabrėžė, kad Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) projekte yra „įkalta“, jog 2027 m. norima atsisakyti subsidijų ir lengvatų, taikomų SND, žaliajam dyzelinui, raudonajam krosnių kurui ir kt. „Tai turi būti išbraukta iš šio plano, kitaip Europos Komisija (EK) vers mus tai daryti, nors tai mūsų pačių planas ir Europos Sąjunga (ES) čia niekuo dėta“, – akcentavo LŽŪBA atstovas.

KRK narių prašyta, kad priimtų nutarimą peržiūrėti NEKSVP, nes jis turės būti patvirtintas šiemet birželį. Taip pat turėtų būti deramai sutvarkytas ir rusiškų grūdų tranzito klausimas – Seime jau įregistruotos atitinkamo įstatymo pataisos, draudžiančios rusiškų grūdų ir pašarų importą bei tranzitą per Lietuvą. Tam pritaria visos žemdirbių organizacijos, kurių atstovai taip pat siūlo rasti būdų įtikinti EK, kad rusiškų grūdų importas būtų uždraustas visoje ES.

Ne pievų, o dokumentų problema?

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pristatė, kaip sprendžiamas didžiausias žemdirbių galvos skausmas – daugiamečių pievų atkūrimas. Jis teigė žemdirbių protesto metu nuoširdžiai manęs, kad ši problema nebus išspręsta, bet dabar padėtis sparčiai keičiasi. Žemės ūkio viceministras priminė, kad viskas prasidėjo nuo Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pasiūlymo keisti sėjomainos apibrėžimą ir jį pritaikyti daugiametėms pievoms, kad pieva, dalyvaujanti sėjomainoje, negalėtų tapti daugiamete pieva. Dėl to Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) buvo išsiuntusi klausimus į Briuselį ir gavo atsakymą.

„Kadangi reglamentas kalba apie tai, kad jeigu 5 metus yra išlaikyta žolinė danga, nepakeista ir neatnaujinta, ji privalo tapti daugiamete pieva. Tai per šią „skylutę“ mes niekaip nepralendame. Sausį ministrui ir ŽŪM komandai bendraujant su eurokomisaru ir EK Žemės ūkio generaliniu direktoratu, sutarta, kad, norint išspręsti šią problemą, reikia keisti deleguotąjį reglamentą. Aišku, reikia pasakyti, kad prie to prisidėjo ir visoje ES vykę protestai bei aktyvūs Lietuvos ūkininkų veiksmai. Siūlymo idėja – leisti į referencinį plotą įskaityti tuos plotus, kurie yra nedeklaruoti, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje. Nacionalinės mokėjimo agentūros preliminariais duomenimis, tokių plotų yra apie 83 tūkst. ha. Tai mums kaip ir išsprendžia problemą. Kovo 13 d. ta supaprastinta procedūra turi pasibaigti, tikimės, kad tam bus pritarta“, – aiškino E. Giedraitis.

Be to, antrajame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) pakeitime yra patikslinta pievų formuluotė, kad savaime nedaugėtų daugiamečių pievų.

KRK nariai dar pasitikslino, ar kovo 13 d. tikrai bus suteikta ramybė žemdirbiams, ar dar reikės kitų jų protestų. „Kol kas visi ženklai rodo, kad ramybė bus suteikta ir keletui metų problema bus išspręsta“, – patikino E. Giedraitis ir pridūrė, kad jeigu bus pakeistas deleguotasis reglamentas, o tam, regis, neliko jokių kliūčių, tada niekam nereikės atkurti suartų pievų.

„Vadinasi, su dokumentais galime tiek prisidirbti ir tiek visko prikurti, kad paskui galime „atkurti“ dokumentus, o ne pievas. Tai turbūt mūsų ir ES darbo brokas“, – tarstelėjo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.

E. Pranauskas pastebėjo, kad žemdirbiai ne visai sutinka su ŽŪM interpretacija dėl sėjomainos ir patys laukia EK atsakymo dėl daugiamečių pievų. Jis teiravosi, koks bus 2018-ųjų referencinis daugiamečių pievų plotas. „Dabar šis plotas siekia 690 tūkst. ha. Jeigu atimsite 80 tūkst., tai liks 610 tūkst. ha. Kadangi leidžiamas 5 proc. sumažėjimas, turėsime išlaikyti 570 tūkst. ha daugiamečių pievų, o 2023 m. buvo deklaruota, regis, 530 tūkst. ha. Vadinasi, dar 40 tūkst. ha pievų bus „pakibę“?“ – aritmetikos pažėrė LŽŪBA prezidentas.

Žemės ūkio viceministras pagaliau įvardijo, kad SP numatyta daugiamečių pievų referencinį plotą sumažinti iki 612 tūkst. ha.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vadovas Algis Gaižutis priminė, kad, kalbant apie atidedamą reikalavimą atkurti pievas, lieka neužbaigtas klausimas dėl šlapynių ir natūralių pievų. „Pernai KRK taip ir neprisišaukė Aplinkos ministerijos (AM) išaiškinimo, kaip bus su tais 75 tūkst. ha pievų ir šlapynių, kur jau įregistruotos specialiosios naudojimo sąlygos, nors gautas pažadas, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) taisys klaidas. Dabar tvarka neaiški, dėl pievų ir toliau kyla daug klausimų“, – dėmesį atkreipė LMSA vadovas.

Pastabas išgirdo po protesto

Dar vienas ūkininkų protesto reikalavimų – saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtrą vykdyti ne žemės savininkų sąskaita arba tam bent jau skirti kompensacijas. Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus informavo, kad didžiąja dalimi jau yra įvykdytos VSTT patvirtintų natūralių pievų, pelkių ir šlapynių žemėlapių korekcijos. „Gavome apie 700 prašymų, iš kurių didžioji dalis išnagrinėta, liko 53 prašymai, kurie bus nagrinėjami pavasarį. Tarnyba koreguoja žemėlapius, iš žemėlapių bus eliminuotos tos teritorijos, kurios pagal prašymus neatitinka reikalavimų“, – aiškino AM atstovas.

Be to, anot jo, dar šią savaitę turėtų būti patvirtintas aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendro įsakymo dėl žemėlapių sudarymo tvarkos aprašo, kuriame panaikinami keli sluoksniai, – vienas jų yra potvynių užliejamos teritorijos, – pakeitimas. „Tokiu atveju žymiai pagerėtų situacija Šilutės r., kur tikrai labai didelė teritorijos dalis gavo specialią žymą – natūrali pieva. Skaičiuojama, kad bent apie 7 tūkst. ha galėtų būti panaikintos žymos, taip pat atliekamos ir kitos korekcijos. Tikimės, kad per keletą mėnesių žemėlapiai bus pakeisti, eliminuojant tas teritorijas“, – dėstė aplinkos viceministras. Jis užtikrino, kad prašymus dėl žemėlapių korekcijų galima teikti nuolat, šis procesas nėra baigtas, žemėlapiai gali būti koreguojami ir dėl kitų atvejų.

K. Šetkus aiškino, kad yra patvirtintas įsakymas dėl pakrančių juostų ir apsaugos zonų, sudaromas žemėlapis, įsiklausius į žemdirbių nuogąstavimus ir pastabas. Kai kuriose vietose, ypač aukštupiuose ir vidurupiuose, susiaurintos apsaugos juostos. Jis taip pat patvirtino, kad iš žemėlapių bus eliminuota visa dirbama žemė. Aplinkos viceministras pripažino, kad žemdirbių pastabos buvo išsakytos dar pernai vasarą, o įsiklausoma, pasirodo, tik po ūkininkų traktorių maršo. „Ačiū, kad išgirdote, tik gaila, kad negirdėjote anksčiau“, – replikavo V. Pranckietis.

Jeigu nusavina – tegul kompensuoja

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Viršelyje asociatyvi 123rf nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.