Aplinkosaugos kumštis smogė žemių savininkams

Panašu į žemės nusavinimą

VSTT jau visose 60 savivaldybių patvirtino daug emocijų ir pasipiktinimų sukėlusius natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius, nors Aplinkos ministerijos (AM) vadovybė žemdirbius ramino, kad šis procesas nebus stumiamas buldozeriu. Ramino ir žadėjo, bet buldozeris atvažiavo.

Žemių savininkai ir ūkininkai gauna laiškus, kur informuojama apie jų žemėse taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, paprasčiau tariant, draudimus. Iš pradžių jie įvesti, o paskui jau apie tai informuojami žemės savininkai. Kai kurie jų sako jau girdėję, kad gresia tokia „nacionalizacija“, kitiems tai – šokas.

„Ūkininko patarėjas“ sulaukė ne vieno skambučio, ūkininkai, ypač pagyvenusio amžiaus, piktinosi, kad gavo laiškų, kur, anot jų, painiai ir sudėtingai aiškinama apie kažkokius draudimus jiems priklausančioje žemėje.

„Tikrai vyksta minkštoji žemės nacionalizacija ir aš pati patekau į šias pinkles. Kitaip to nepavadinsi. VSTT atsiuntė laišką, bet ko jie nori ir ko reikalauja, ką ir kodėl jie nori mano žemėje apriboti – man nesuprantama. Žemės nuosavybės dokumentuose tokių apribojimų nėra, ar šie dokumentai jau nebegalioja? Tai yra mano diedukų žemė, perimta tėvo, o vėliau atitekusi man. Ką jie ten nori saugoti: krūmus, varles ar buožgalvius?“ – emocingai ŪP išpyškino Kauno rajono ūkininkė Romalda Šliumpienė.

Moteris sakė bandžiusi aiškintis paskambinusi laiške nurodytais telefonais, tačiau tai esą sudėtingas procesas, o ir prisiskambinus aiškumo neatsirado. „Jie neatsako, visgi vienu numeriu prisiskambinti pavyko, bet susikalbėti – ne. Pasakiau, kad baigtų nesąmones, nes eis į teismą, ir pokalbis baigėsi, daugiau telefono nekelia, ragelyje tik pypsi arba autoatsakiklis įsijungia. Negali išsiaiškinti, o laiške parašyta tik jiems suprantama teisine kalba“, – piktinosi ūkininkė.

Ji teigė neturinti interneto ir galimybių užprotestuoti tokį sprendimą. „Tokie dalykai jau netelpa į sveiko proto ribas. Juk iš žmogaus praktiškai atimama nuosavybė, tos žemės negalėsiu parduoti, nes niekas nepirks su apribojimais, kurie iš piršto laužti. Kokia kontora taip sugalvojo ir nusprendė? Ar ta tarnyba yra aukščiau Seimo ir Konstitucijos?“ – klausimus bėrė R. Šliumpienė ir kvietė parlamentarus kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Draudžia arti ir sausinti

VSTT laiškus gavę žemių savininkai emocijas lieja ir savivaldybių bei seniūnijų specialistams, prašo padėti išsiaiškinti, kodėl jų žemės atsidūrė aplinkosaugininkų taikinyje. Patvirtinus natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius, erdviniai duomenys perduodami Nekilnojamojo turto registro valdytojui ir ima galioti specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kokios jos? Jeigu nustatomos natūralios pievos ir ganyklos, jas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. O pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti hidrologinį režimą, pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir miško naudmenomis, užsodinti želdiniais ir kt. Įdomiausia tai, kad sudarant žemėlapius daugiausia remtasi skaitmeniniais duomenų šaltiniais. Paprasčiau tariant, nuotoliniu būdu nustatė, VSTT patvirtino ir žmogaus nuosavybė jau apribota.

Seniūnijų specialistai, padedantys ūkininkams deklaruoti pasėlius, pasakoja istorijas, kaip aplinkosauginiai apribojimai veikia žemdirbystę ir ką jie reiškia praktiškai. Vieni ūkininkai norėjo pirkti keliolikos hektarų žemės sklypą, bet paaiškėjo, kad jis patenka į „Natura 2000“ teritoriją, ten saugomi paukščiai. Tokios žemės negalima arti, tad savininkas negali parduoti, nes ūkininkai neperka.

Mažina žemės vertę

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė spėjo, kad ne vienas žemės savininkas ar ūkininkas dėl naujų aplinkosauginių draudimų susigriebs, kai ateis metas deklaruoti pasėlius. „Keista, kad sprendimai, apribojantys žemės ūkio veiklą, buvo priimti nepasitarus su savininkais, nepranešus jiems apie tai iš anksto. Tie žemėlapiai „nuleisti iš viršaus“, nors taip neturėtų būti – juk apribojimai mažina žemės vertę“, – samprotavo ŪP pašnekovė.

Z. Bakanienė pastebėjo, kad administracinė tvarka darosi vis sudėtingesnė ir žemdirbiams vis sunkiau suprantama. Kita vertus, anot jos, žmonės nelabai aktyviai domisi savo valdomu turtu, o viešinimas daugelio jų nepasiekia. „Dabar yra daug diskutuotinų dalykų, o galutinė bėda tenka žmogui, kuriam apribojama veikla jo žemėje. Yra apsaugos juostos ir zonos prie upių, melioracijos griovių, kiti aplinkosauginiai sluoksniai, kur draudžiama žemės ūkio veikla. Tai tikrai nedžiugina žemdirbių“, – redakcijai teigė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovė.

Ar taip gali būti teisinėje valstybėje?

Aplinkosauginiai apribojimai nuotoliniu būdu „nutupdyti“ Biržų rajono ūkininkų Stankevičių valdose. Vaidutė Stankevičienė ŪP sakė, kad VSTT laišką gavo jos sūnus, su kuriuo kartu ūkininkauja. „Prieš kelias dienas ir kiti pradėjo gauti pranešimus, kad jų žemėje yra šlapynių ar natūralių pievų. Laiškuose nurodytas internetinis adresas, kur galima pasižiūrėti tą žemėlapį, bet ten gana painu ir sudėtinga susigaudyti. Pati bandžiau atidaryti, bet ten nesimato, kur konkrečiai yra tos pievos, pelkės ar šlapynės. Nenurodytas net konkretus sklypas, kur visa tai yra, nematau masto, kiek tų pievų ar pelkių yra pripiešta. Žemėlapis nekonkretus ir neaiškus“, – tvirtino Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos narė.

 Daug triukšmo sukėlę VSTT jau patvirtinti natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiai – ne naujiena ūkininkei. Apie juos sakė sužinojusi maždaug prieš porą mėnesių, kai žemdirbių organizacijų atstovai buvo susitikę su AM vadovybe. „Tada jie neturėjo laiko tam klausimui detaliau aptarti, sakė, kad bus dar susitikimų, kur konkrečiau bus kalbama. Siūlėme, kad seniūnijų lygiu informuotų, pakviestų žmones į susitikimus ir paaiškintų. Supratau, kad čia labai preliminarus dalykas, kad dar vyks diskusijos ir t. t. Bet paaiškėjo, kad tie žemėlapiai jau patvirtinti, duomenys atsidūrė Registrų centre. Manau, kad tai yra žemės savininkų teisių pažeidimas. Netikiu, kad teisinėje valstybėje gali toks buldozeris praeiti“, – stebėjosi V. Stankevičienė.

Ką norime apgauti?

Biržų rajono ūkininkei nesuprantama, kaip ariamoje žemėje galėjo atsirasti natūralių pievų. Pasak jos, natūralių pievų galbūt yra nedaug kur nors Žemaitijoje ar Dzūkijoje tarp miškelių, o kitur visos pievos yra sukultūrintos. „Tik apgaudinėjame save ir kitus, kai dirbamoje žemėje „užpiešiame“ natūralias pievas. Tokių beveik neturime, nes jos visos atsėtos kultūrinėmis žolėmis, gaminamas pašaras gyvuliams. Suprantu, kur tikrai yra šaltinis ar šlapynė, dirbti žemės nereikia, tam neprieštaraujame, bet dėl natūralių pievų tai tikrai didelė problema“, – redakcijai aiškino V. Stankevičienė.

Moteris užsiminė, kad jų ūkyje yra apie 4 ha seno akmenyno, plytinčio tikrai natūralioje pievoje, o visos kitos ūkio pievos – kultūrinės. „Kai AM aiškinausi dėl tų pievų ir pelkių, tai atsivertusi žemėlapį mačiau, kad ariamoje žemėje buvo pripiešta natūralių pievų. Tai juk liečia žmonių turtą, apribojamos teisės į žemę. Liepia laikyti natūralią pievą, nors žmogui gal daržoves reikia auginti. Koks čia gali būti toks įstatymas ar įsakymas?“ – nuostabos neslėpė ūkininkė.

Reikia gerų teisininkų

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 126, 2023 m. lapkričio 9 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.