„Mano ūkio VED iš esmės atitinka realią padėtį. Kiek žiūriu pagal naujienas ir pagal savo situaciją, viskas daugmaž sutampa. Ūkyje auginu tik rapsus, todėl mano ūkis priskiriamas prie smulkiųjų.
Kiti ūkininkai, keldami klausimus dėl VED, į mane, kaip savivaldybės skyriaus vedėją, nesikreipia. Tačiau žinau, kur slypi pagrindinė problema. Smulkieji ūkininkai labai stengiasi neperžengti keturių VED vienetų ribos. Kol ji neviršijama, nereikia mokėti papildomų „Sodros“ įmokų. O vos tik tą ribą peržengiame, atsiranda papildomi mokesčiai. Todėl dalis ūkininkų verčiau atsisako plėstis ar net perduoda dalį žemės kitiems, kad tik neviršytų nustatytos ribos.
Žinau ne vieną atvejį, kai ūkininkai sąmoningai keičia pasėlių struktūrą. Sako: „Geriau vietoj kitos kultūros pasėsiu miežių, kad tik neperžengčiau keturių VED.“ Pasitaiko ir tokių atvejų, kai planuoto pasėlio apskritai atsisakoma – deklaruojamas pūdymas. Jis būna visai nedidelis, tačiau to pakanka, kad VED liktų neperžengęs nustatytos ribos. Mūsų – Akmenės – rajone tai tikrai matyti. Smulkieji ūkininkai dažniausiai ir stengiasi išlaikyti iki 4 VED.
Kita svarbi riba – 30 VED vienetų, susijusi su smulkiųjų ūkių plėtros parama. Jeigu ją peržengi, automatiškai nebegali pretenduoti į paramą, skirtą smulkiesiems ūkiams. Didesniems ūkiams jau taikomos visai kitos paramos priemonės ir kitokie reikalavimai.
Dar verta paminėti, kad VED labai priklauso nuo auginamų kultūrų. Pavyzdžiui, braškės ar bulvės ekonominį dydį didina gerokai labiau negu grūdinės kultūros. Mūsų rajone yra žmogus, neseniai grįžęs iš užsienio ir įveisęs maždaug 2 ha braškyną. Tokių pavyzdžių nėra daug, bet jų pasitaiko.“
„Didelių skundų tikrai nėra. Jeigu žmogui kas nors netinka, jis kreipiasi, aiškinasi, dėl ko taip yra. Kartais, jei yra pagrindas, VED duomenys būna pakoreguojami.
Padėtis gali labai greitai pasikeisti. Pavyzdžiui, ūkininkui apskaičiuotas per didelis VED, tačiau jis perskaičiuojamas tik po pusės metų. Tada ir kyla tam tikrų problemų. Tarkime, sumažėja gyvulių skaičius ar pasikeičia kiti rodikliai, bet nauji duomenys įsigalioja tik po kurio laiko.
Daugiau kažkokių rimtų problemų, bent jau kiek man tenka matyti, nėra. Žmonės kartais paskambina, pasako, kad kažkas negerai, klausia, ką daryti, tačiau dėl VED vienetų skundžiasi labai retai.
Dažniausiai pasitaiko tokios situacijos: vienam VED per didelis, nes jis nori pretenduoti į paramą smulkiesiems ūkiams. Tuomet ieškoma sprendimų – kartais dalį žemės perduoda dirbti kitam, kad sumažintų ekonominį dydį. Kitais atvejais problema priešinga – ekonominis dydis per mažas, o pagal tam tikras programas reikia pasiekti nustatytą ribą. Tokiais atvejais žmonės dažniau konsultuojasi su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistais, kurie padeda parengti projektus ir įvertinti situaciją. VED labai priklauso nuo auginamų kultūrų. Vienos kultūros jį padidina gerokai labiau, o, pavyzdžiui, pievos ekonominiam dydžiui turi gerokai mažesnę įtaką.
Tačiau negalėčiau pasakyti, kad dėl VED būtų kilę rimtų problemų. Gal pastaruoju metu, kai pradėti perskaičiavimai, kai kuriems žmonėms ir atsirado neaiškumų, bet bent jau aš tokių atvejų dar negirdėjau.
Seniūnijoje dirbu jau daug metų ir per tą laiką prisimenu gal tik keletą atvejų, kai žmonėms apskaičiuotas VED netiko. Tuomet jie kreipėsi į ŽŪDC, aiškinosi situaciją ir ieškojo sprendimų.
Dažniausiai žmonės ateina pasikonsultuoti dar prieš teikdami projektus. Jie nori žinoti, kokį VED turi pasiekti arba kokios ribos neviršyti, kad galėtų dalyvauti konkrečioje paramos priemonėje. Kiekvienas savo situaciją vertina individualiai, tačiau negalėčiau pasakyti, kad ūkininkai būtų labai nepatenkinti pačia VED skaičiavimo sistema.“
„Galėčiau pasakyti, kad būtent mūsų sektoriaus netenkina tas VED skaičiavimas. Mes šį klausimą keliame nuolat, nes mėsinių galvijų sektoriui nustatytas ekonominis dydis iš tikrųjų yra per mažas. Jeigu norime dalyvauti įvairiuose projektuose, tai tampa rimta kliūtimi. Anksčiau tas rodiklis buvo stipriai padidintas ir daugelis mūsų jo paprasčiausiai nepasiekėme.
Jeigu ūkis specializuojasi tik auginti mėsinius galvijus, jam dalyvauti programose yra tikrai sudėtinga. O jeigu ūkis mišrusis, tada situacija kitokia, nes grūdininkystė ar augalininkystė sukuria didesnį VED, todėl tokie ūkiai gali dalyvauti programose. Tačiau būtent mūsų ūkiai, kurie dažniausiai yra šeimos, smulkieji ar vidutiniai, jau ne vienus metus tose programose susiduria su dideliais sunkumais.
Norėtųsi, kad būtų žiūrima ne bendrai į visą žemės ūkį, o atsižvelgiama į kiekvieno sektoriaus poreikius ir galimybes. Juk būtent šis rodiklis lemia balų skaičių dalyvaujant įvairiose paramos programose. Dėl to mes tikrai nesame patenkinti dabartine skaičiavimo formule. Manau, kad, rengiant programas, reikėtų vertinti ne bendrą visų ūkininkų dalyvavimą, o atskirus sektorius. Tuomet ir skaičiavimai būtų teisingesni.
Tačiau pagrindinis dalykas, mano nuomone, yra tai, kad finansavimas turėtų būti numatomas pagal atskirus sektorius ir jų realius poreikius. Pastaraisiais metais mums dalyvauti programose buvo tikrai sudėtinga, ypač tiems ūkiams, kurie, kaip ir minėjau, nėra mišrieji.
Dar viena problema – pastaruoju metu sunku tiek prisijungti prie ŽŪDC, tiek gauti informaciją. Jos paieška darosi vis sudėtingesnė, o duomenų apsaugos reikalavimai sukelia nemažai kliūčių. Dabar tvarka pakeista taip, kad jeigu norėčiau pasižiūrėti konkretaus ūkio duomenis – kaip jis ūkininkauja, kiek ir kokių galvijų laiko, – turėčiau gauti to ūkininko sutikimą ir naudoti jo asmens kodą. Kaip žinome, asmens kodas yra griežtai saugomas, todėl prieiga prie tokių duomenų yra labai apsunkinta. Ja gali naudotis tik tam tikras teises turintys asmenys.
Todėl, jeigu noriu atlikti rimtesnę analizę, kyla nemažai problemų. Tenka teikti užklausas, o tai yra ilgas procesas, apkraunantis patį ŽŪDC. Be to, neretai atsitinka taip, kad kol gauni informaciją, ji jau būna pasenusi.
Mano nuomone, paties VED skaičiavimo gal ir nereikėtų keisti – tebūnie jis toks, koks yra. Tačiau investicijos turėtų būti planuojamos pagal atskirus sektorius, numatant kiekvienam jų konkrečias lėšas ir atsižvelgiant į to sektoriaus poreikius.“
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 4 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.