Ar būtų sėkminga ŽŪM siūloma verslo „invazija“ į Taivaną?

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su Taivano žemės ūkio tarybos ministru Chi-chung Chen sutarė sukurti dvišalio dialogo mechanizmą, skirtą bendradarbiavimui žemės ūkio srityje, prekybai ir investicijoms stiprinti. Šiais metais planuojama ir verslo misija į Taivaną. Pasak ministro, šiuo metu Lietuvai labai aktualu gauti leidimus į šią valstybę eksportuoti jautieną, paukštieną, kiaulieną ir jų produktus, taip pat pieno, žuvų, kiaušinių produktus. Šįkart pašnekovų klausėme, ar jie tiki ministru ir lietuviškų maisto produktų eksporto į Taivaną sėkme.

AB Vilkyškių pieninė generalinis direktorius Gintaras BERTAŠIUS: „Mes jau beveik šešerius metus esame Taivano rinkoje. Aišku, mums nereikalingi jokie leidimai,  nes juos jau  turime ir eksportuojame. Netikime, kad galėtume eksportuoti daugiau. Taivano rinka, palyginti su kitomis Azijos šalimis, yra nedidelė – apie 22 mln. vartotojų. Abejoju, ar galėtume Taivane parduoti daugiau pieno produktų. Nemanau, kad Taivano rinka galėtų padidėti, pvz., 3 kartus, – kiek parduodame, tiek ir parduosime.“

Kooperatyvo „Agroaves Group“ (pagrindinis verslas – broilerių auginimas) valdybos pirmininkas Jonas JAGMINAS: „Šiandien tai visai neaktualus klausimas, dabar reikia galvoti, kaip pamaitinti Lietuvos žmones ir tūkstančius karo pabėgėlių iš Ukrainos. O Taivanas – labai toli. Tokia verslo misija šiuo metu visiškai nereikalinga. Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose jau kalbėjau, kad taivaniečiai galėtų atvažiuoti pas mus ir čia investuoti. Galėtų pastatyti paukščių skerdyklą, mes duotume jiems ir projektą, ir viską, ko tik reikėtų. Maloniai sutiktume ir visokeriopai padėtume.

Manau, kad šiandien eksporto klausimas turėtų būti ne pirmos eilės dalykas. Pažiūrėkime, kokie pabėgėlių srautai plūsta iš Ukrainos. Karas lieka karu, o pavalgyti visiems reikės.“

„KG Group“ AB „Vilniaus paukštynas“ generalinis direktorius Darius GUDAČIAUSKAS: „Galiu kalbėti tik dėl mėsinės paukštininkystės, kadangi atstovauju šiam sektoriui, be to, esu ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos tarybos narys. Mėsinės paukštienos specifika yra tokia, kad užšaldant paukštieną, jos vertė rinkose iškart nukrenta apie 30 proc. Nuvežti į Taivaną neužšaldytą paukštieną dideliais kiekiais – misija neįmanoma. Didelius kiekius paukštienos užšaldyti ir vežti ten tikintis, kad kažkam parduosi? Tokia sėkme labai abejoju. Netgi sakyčiau, jog tai yra utopinė idėja.

Kai kurias paukštienos dalis, kurios populiarios pietryčių Azijoje, pvz., paukščių pėdas, kurių čia, Europoje ir aplinkinėse šalyse, niekas nevalgo, gal ir būtų tikslinga eksportuoti. Taivanas, aišku, yra labai maža šalis – tik apie 20 mln. gyventojų.

Todėl sakyčiau, kad tas eksportas, į kurį dedama tiek daug energijos, niekaip neišspręs šiandieninių susikaupusių problemų Lietuvos mėsinėje paukštininkystėje. Jeigu tai būtų viena iš priemonių šalia kažko kito, ko Žemės ūkio ministerija žada imtis arba imasi, tai sveikinu. Jeigu tai yra pagrindinis „arkliukas“, kuris mums, augintojams ir perdirbėjams, siūlomas kaip alternatyva problemoms, kurias mums sukuria nevaldomai plūstantis dempinguotas importas iš Lenkijos, auganti pašarų savikaina, tai tuomet tokia pagalba niekaip neišspręs problemų.“

UAB „Biovela holding“ generalinis direktorius Virginijus KANTAUSKAS: „Bet kurioje rinkoje, kuri yra atidaroma, eksportas prasideda – didesnis ar mažesnis, bet įvyksta. Nebūna taip, kad atidarius naują rinką, iš karto išsispręs visi klausimai. Dėl visų rinkų, kurios yra atidarytos, kiekvienoje įmonėje, nesvarbu, ar mėsos, pieno, ar paukštienos krypties, iš esmės vis tiek yra dirbama.

Dėl Taivano rinkos manau, kad tik laiko klausimas, kada su ja bus pradėta pilnai dirbti. Ir neturi jokios reikšmės, ar toje rinkoje yra 2 ar 3 mln. gyventojų, jeigu tik yra paklausi kaina ir prekių poreikis, ji visada būna sėkminga. Yra valstybių, kurios mažesnės už Taivaną, pvz., tik 10 mln. gyventojų, ir į jas išvežamas nemažas produktų kiekis. „Biovelos“ gaminiai eksportuojami į daugiau nei 50 šalių. Iš esmės eksportuojame į visas rinkas, kurios yra atidarytos (gauti leidimai). Kreipiame dėmesį į kainas, kurios vieno ar kito sezono metu gali skirtis, tad kur geriau, ten ir vežame. Dirbame su visomis Europos, Azijos ir Afrikos šalimis, į kurias leidžiama eksportuoti mėsos gaminius.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS: „Pirmiausia siūlyčiau mūsų ministrui pačiam sau atsakyti į klausimą: „Ar jis yra mūsų kaimo žmonių žemės ūkio ministras?“ Kai jis pradėjo eiti pareigas, aš visų klausiau: „Ar mes turėsime žemės ūkio ministrą?“  Praėjo daugiau  nei metai ir galėjau atsakyti: „Lietuvos kaimas neturi žemės ūkio ministro.“  Kaip jis gali susitarti su Taivanu, jeigu nesugeba susišnekėti su mūsų ūkininkais?  Galėčiau vardinti ir vardinti jo darbo trūkumus. Pvz., kiek prašėme skirti dėmesio melioracijai, kad jos nesužlugdytume, niekas neišspręsta. Ir čia pat yra tie nelaimingi upelių vingiavimai, akmenų vertimai. Štai Kupiškio ar Panevėžio rajone iš Molėtų rajono veža akmenis, kelmus ir verčia į melioracijos griovius. Vadinasi, yra pinigų ten, kur yra noras. Nežinau, iš kur atsirado tokie interesai firmoms, kurios buvo taip staigiai ir gražiai pamalonintos piniginėmis lėšomis.

Prekyba su užsienio partneriais visada yra gerai. Jeigu turėtume Taivanui ką parduoti, tai kodėl gi ne, bet, manau, atėjo toks laikas, kai pirmiausia produktais turime aprūpinti savo žmones. ES šalims užteks maisto, bet kitam pasauliui, taip pat ir Taivanui, tikrai neliks. Arba liks tik keli kilogramai, kurių vežti tikrai neapsimokės.“